Dėl nesibaigiančių liūčių pajūryje ir pamaryje prasidėjo potvynis. Šilutės ir Klaipėdos regionuose tvinstančių upių vanduo jau plūsta į kiemus, semia kai kuriuos gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, o išgelbėti laukuose tebesantį šiemetinį derlių nebėra jokių vilčių. Specialistai tvirtina, kad taip anksti rudenį upės patvinsta tik kartą per pusšimtį metų.

Gerų žinių neturi

Per aštuonias spalio dienas Šilutės krašte iškrito dviguba mėnesinė kritulių norma. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčijus, yra tikimybė, kad šį savaitgalį gali būti apsemti kelio Šilutė–Rusnė ruožai. Kelias dar bus pravažiuojamas, bet jau užlietas.

Dėl kritulių gausos pakilo vandens lygis visose pamario upėse. Tiesa, praėjusį ketvirtadienį jau buvo užfiksuota, kad kai kuriose mažose upėse – Šyšoje, Tenenyje, Veivirže – vandens lygis pradėjo kristi. Didžiausiose upėse, ypač Minijoje ties Priekule, Lankupiais, jis toliau kasdien kyla 15–20 cm, bet stichinio reiškinio lygio dar nepasiekė.

Nemuno žemupyje, nuo Panemunės iki Rusnės, vandens lygis per parą pakyla 20–30 cm. Ties Rusne jis kyla lėčiau, tačiau jau priartėjo prie stichinio reiškinio lygio. „Iki jo belikę 3 centimetrai, todėl gali būti, kad jau artimiausiomis dienomis ar šį savaitgalį vanduo pasirodys ir ant kelio Šilutė–Rusnė“, – teigė I.Osadčijus ir pridūrė, kad tai jau antroji šį rudenį potvynio banga pamaryje. Beje, vasarą kritulių Šilutės krašte iškrito mažiau nei norma, todėl žemdirbiai tikėjosi, kad panašiai bus ir rudenį. Deja, gamta nenuspėjama, todėl ir liko laukuose daug nesudoroto derliaus.

Daržovės mirksta

Šilutės rajono Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad su potvyniu susidoroti sudėtinga, ypač penkių šios seniūnijos kaimų žemdirbiams. „Ūkininkams blogai – derlius apsemtas. Kai kurie žmonės dar nėra spėję net bulvių nusikasti, kopūstai tebepūpso laukuose. Tų, kurie užsiima laukininkyste, ir morkos, ir burokėliai mirksta vandenyje“, – pasakojo seniūnė, tačiau pridūrė, kad nereikėtų perdėti sakant, jog Rusnės gyventojai neturės ko valgyti.

Vis dėlto, D.Drobnienės teigimu, tokio vandens lygio tokiu metų laiku žmonės neatsimena. Nėra buvę, kad rudens pradžioje lietūs merktų ištisas tris savaites tik su maža pertrauka.

Seniūnė situacijos prognozuoti nesiryžo, esą, kaip bus, žino tik Dievulis. „Rusnės seniūnija – pamario kraštas, garsėjantis unikaliu gamtos grožiu, užliejamomis pievomis ir potvyniais. Negalime pasakyti, kad dabar mums blogiausia. Kiekvieną pavasarį susiduriame su potvyniais, taigi šiek tiek esame jų užgrūdinti. Vis dėlto reikia pripažinti, kad vandens yra labai daug, o ūkininkų padėtis ekstremali“, – kalbėjo D.Drobnienė.

Pasak seniūnės, stebint iš šono matyti, kiek žmonės įdėjo triūso. Kai kurie rusniečiai jau nuo kovo mėnesio bulves daigino, kad užaugintų gerą derlių ir galėtų jį parduoti. Šiems žmonėms padaryta labai didelė žala ir skriauda, nes pavyko nuimti tik dalelę derliaus. Likusioji galbūt ir liks laukuose. „Bulves iš vandens iškelti galima, bet taip įmirkusios jos nesilaikys. Saugykloje ant tokių bulvių atsiranda baltų taškiukų ir jos supūva“, – aiškino Rusnės seniūnė.

Veža į tvartus

Visos Rusnės seniūnijos teritorijos žemupyje, todėl visi laukai, kuriuose pienininkyste užsiimantys gyventojai gano karves, apsemti potvynio vandens. Anksčiau tokiu metų laiku jų galvijai dar ganydavosi pievose, nes būdavo labai sodri žolė. Šiemet žemdirbiai pumpuoja iš pievų vandenį, nes karvėms nėra nei kur ėsti, nei kur atsigulti. Seniūnės pasakojo, kad ūkininkai, pagailėję gyvulių, veža juos į tvartus, kur jie gyvens sausai.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus taip pat prisimena pilnus vandens kanalus, kai vanduo veržėsi, išplovė kelias pralaidas, bet sako, kad jų seniūnija yra aukštėliau, todėl pavojus jau atslūgo. „Aišku, gyvuliams prastas metas, kai vandenyje tenka stovėti. Žmonės net neprivažiuodavo iki ganyklų. Melioracijos įrenginiai daug kur nebeveikia. Kur sausiau, dar gyvuliai laikomi laukuose, bet jų sąlygos nekokios. Potvynis slūgsta, kanalai jau atslūgę“, – džiaugėsi galįs atsikvėpti Vainuto seniūnas.

Grikiai prigers

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio žiniomis, rajono žemdirbiai daug kultūrų dar nesudoroję. Rugsėjo 25 d. ūkininkų laukuose buvo nenuimta apie 40 proc. avižų, 30 proc. kviečių, po 10 proc. rugių bei miežių, o grikių vos 10 proc. tebuvo nuimta.

Vedėjas viliasi, kad padėtis bus šiek tiek pakitusi, nes pasitaikė ir gražių saulėtų dienų. Kaimo reikalų skyriaus specialistai renka naujausius duomenis seniūnijose ir skaičiuos rezultatus. „Vandenukas kasdien truputį nusenka, bet dirvos vis tiek yra labai šlapios. Pas mus, pamaryje, vietos žemos, žemės ūkio technika į laukus neįvažiuoja. Ką jau kalbėti apie aparimą ar žiemkenčių sėją. Ūkininkai supranta, kad šiemet laukai gali likti ir neapsėti. Jeigu prasidės šalnos, nebebus darbams laiko“, – svarstė P.Budvytis.

Jo teigimu, šį rudenį atsitiko taip, kaip būdavo per pavasario potvynius. Visi vasaros polderiai atsidūrę po vandeniu, o išpumpuoti vandenį iš jų sąlygos neleidžia, nes vanduo vis kyla. Tam prireiktų mėnesio, bet tuomet pinigai būtų išmesti tarsi į balą.

Panašioje padėtyje yra atsidūrusios visos Šilutės rajono seniūnijos. Tiktai Vainuto, Švėkšnos seniūnijų kaimuose kiek geriau, nes jie aukštesnėje vietoje. Blogiausia situacija tose vietovėse, kur užliejamos pievos – Kintų, Juknaičių, Rusnės seniūnijose. Ten likę daugiausia nenuimto derliaus. „Nėra nė vienos seniūnijos, kuri būtų ir derlių nuėmusi, ir pasėlius susitvarkiusi“, – tikino vedėjas.