Savivaldos organizacijoms ir socialiniams partneriams Žemės ūkio ministerija pateikė svarstyti Pagalbos veislininkystei taisyklių projektą. Kaip ir kasmet, vertinant taisyklių projektą, verda specialistų diskusijos, pažeriama daugybė pastabų. Iki šiol Žemės ūkio ministerija daug pastabų atmesdavo, bet gal šį kartą nutiks kitaip?

Finansavimo niuansai

Akivaizdu, kad daugiausia diskusijų kils dėl veislininkystės asociacijoms finansuoti tinkamų išlaidų. Pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komiteto nariai reikalauja, kad nuo kitų metų valstybės lėšos būtų skiriamos ne už visus asociacijų turimus, bet tik už grynaveislius gyvūnus.

„Todėl Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija bei Lietuvos galvijų veislėjų asociacija gali tikėtis finansavimo tik už kiekvienų einamųjų metų sausio 1 d. kilmės knygoje įrašytus gyvus grynaveislius galvijus, t. y. už juodmargių, žalųjų ir holšteinų grynaveislius galvijus“, – siūlė taupyti valstybės pinigus ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas.

Toks pat reikalavimas būtų taikomas ir arklių, avių, kailinių žvėrelių, ožkų, triušių, bei nykstančių ūkinių gyvūnų asociacijoms. Už vieną grynaveislį galviją asociacijoms būtų skiriama 0,67 euro, už kiekvieną grynaveislį arklį – 7,18 euro, už grynaveislę avį – 2,43 euro, už grynaveislę kiaulę – 6,17 euro, už grynaveislį žvėrelį ir ožką – 6,14 ir t. t.

Išgyvenimo sąlygos

Ar įteisinus tokį finansavimą asociacijos išgyvens? „Siūlome sudaryti sąlygas, kad kiekviena asociacija turėtų galimybę išlaikyti nors vieną etatinę darbo vietą funkcijoms vykdyti. Žinoma, tokia asociacija po metų turėtų konkrečiais darbais įrodyti, kad yra gyvybinga“, – siūlė ŽŪR laikinasis pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Panašu, kad ilgai gyventi iš valstybės lėšų asociacijoms nebepavyks – pagrindinis jų išgyvenimo šaltinis turėtų būti iš verslo, susijusio su grynaveisliais gyvuliais ar gyvūnais, gaunamos pajamos.

Tiesa, Arklių augintojų asociacijos negali remtis prizinių fondų laimėjimais.

„Paradoksalu. Pavyzdžiui, daugelyje šalių ristūnai kaip tik vertinami ne tik už greitį, bet ir už sukauptą prizinių fondų sumą“, – sakė Lietuvos ristūnų sporto asociacijos pirmininkas Kęstutis Saikevičius

Jo kolega VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius Vidmantas Isoda papildė: „Visose šalyse parama veislininkystei skiriama ir iš totalizatoriaus surinktų lėšų. Deja, Lietuvoje nepavyksta priimti Totalizatoriaus įstatymo.“

„Apie tai priminsime Seimo Kaimo reikalų komitetui“, – žadėjo S.Dimaitis.

Parama už pseudoveislę

Veislininkystės komiteto nariai siūlė griežtinti veislininkystės asociacijų finansinės veiklos kontrolę. „Susiduriame su paradoksaliu reiškiniu: valstybės remiama X asociacija pati nutaria ir pakeičia veisimo programą, o mes stebimės vieną dieną sužinoję, kad genofondiniai gyvuliai vis mažiau ryšio turi su Lietuva. Pavyzdžiui, dėl ydingos veisimo programos genofondinis Lietuvos sunkusis arklys iš tikrųjų dabar beturi 50 proc. šios veislės. Kita dalis priklauso Švedijoje išvestai veislei. Vadinasi, savo lėšomis saugome Švedijoje sukurtą veislę“, – piktinosi V.Isoda.

Kodėl taip nutiko? „Todėl, kad neveikia kontrolės mechanizmas“, – padarė išvadą E.Gedgaudas. „Nenustebčiau, jeigu vieną dieną kuri nors susikūrusi asociacija sumanytų sukryžminti asilą su kumele ir Žemės ūkio ministerijai pareikštų sukūrusi, pavyzdžiui, Lietuvos sunkųjį ilgaausį“, – ironiškai prognozavo V.Isoda.

Kas kontroliuos?

Patirtis rodo, kad Vilniuje šiltuose krėsluose sėdintys valdininkai veislininkystės niuansų kontroliuoti arba negali, arba nesugeba. Tai turi daryti kompetentinga institucija.

„Valdžia nuolat pabrėžia, kad reikia stiprinti savivaldą, tai tegul ir suteikia savivaldai teisę kontroliuoti. Koks nors gudruolis valdininką sugebėtų apgauti, o štai veislininkystės niuansus išmanančio kolegos apgauti tikrai nepavyktų“, – sakė S.Dimaitis.

Kol kas yra tik viena tokia institucija – veislininkystės asociacijas vienijantis ŽŪR Veislininkystės komitetas.

„Tačiau ne visos veislininkystės asociacijos priklauso ŽŪR Veislininkystės komitetui, todėl jos nenorės jam paklusti“, – suabejojo kandidatė į Veislininkystės komiteto narius, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos pirmininkė Rūta Šveistienė

„Veislininkystės organizacijos gali veikti savarankiškai. Iš jų ŽŪR Veislininkystės komitetas reikalautų tik su finansavimu susijusių dokumentų, t. y. atsiskaityti už gautas iš valstybės lėšas, nieko daugiau“, – sakė E.Gedgaudas.

Beje, prieš trejus metus panašaus pobūdžio sistema veikė, tačiau tuo metu Seimo daugumą sudariusi Darbo partija sėkmingai ją sužlugdė. Atėjo laikas klaidą ištaisyti.

B. Gedgaudas

Rems produktyvumo kontrolę

Pagalbos veislininkystei taisyklių projektas šiek tiek nuotaika turėtų pakelti selekcijos programose dalyvaujantiems smulkiųjų gyvulininkystės ūkių šeimininkams, mat jame numatyta: jeigu veislinių gyvūnų produktyvumo kontrolė vykdoma 1–10 karvių turinčiuose ūkiuose, už kiekvieną karvę bus skiriama 22,04 euro. Daugiau karvių turintiems ūkiams bus skiriama šiek tiek mažesnė parama, pavyzdžiui, turintiems 11–20 karvių – po 21,36 euro, o turintiems daugiau nei 101 karvę – po 19,41 euro už karvę.

Už kiekvieną grynaveislį mėsinį galviją, įvertinus jo raumenų išsivystymą ir riebalų išsidėstymą pagal Mėsinių veislių galvijų vertinimo pagal raumenų išsivystymą ir riebalų išsidėstymą taisykles, bus skiriama po 30,79 euro, o už kiekvieną mėsinių veislių galvijų buliaus palikuonį, kurio penėjimosi ir mėsinės savybės vertinamos vadovaujantis oficialią kontrolę atliekančios institucijos parengtais teisės aktais, – po 1 604 euro. Neliks nuskriausti ir pieninių veislių galvijų savininkai – pagalba bus teikiama apmokant iki 70 proc. išlaidų. Tiek pat išlaidų bus apmokama už veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę.

Kuriozas dėl juodmargių

Pasak Veislininkystės komiteto pirmininko E.Gedgaudo, paradoksalu, kad valstybė nuolat rėmė ir ketina remti Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociaciją (LJGGA), nors ji neįvykdė savo pagrindinės užduoties – išsaugoti ir gerinti Lietuvos juodmargių veislę.

„Valstybė skyrė lėšų, tačiau jau akivaizdu, kad iš esmės Lietuvos juodmargių veislę praradome. Todėl Veislininkystės komitetas oficialiai prašys, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas išsiaiškintų, kodėl asociacija šios veislės neišsaugojo“, – rėžė E.Gedgaudas.

Priminsime, kad pastarajame Lietuvos žemės ūkio mokslo tarybos (LŽŪMT) posėdyje itin daug diskusijų sukėlė LJGGA pageidavimas sukurti Lietuvos juodmargių holšteinų veislę. Tokia veislė esą atsiradusi Lietuvos juodmargiams galvijams pasiekus 93,75 proc. holšteinų kraujo. Pasak veislininkystės specialistų, toks prašymas ne tik Lietuvoje, bet ir išsivysčiusiose šalyse neturi pavyzdžio. Todėl ir LŽŪMT narių nuomonės išsiskyrė. Vieni palaikė LJGGA prašymą, kiti pasigedo argumentuotų ir moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų.

Skandalo pavojus

Veislininkystės komiteto pirmininkas LJGGA teiginius dėl galimybės įregistruoti naują galvijų veislę pavadino klaidinimu. „Negalime pripažinti veislės, kuri neatitinka nei zootechninių, nei teisinių, nei ES direktyvų reikalavimų. Privalome laikytis ES teisės aktų“, – sakė E.Gedgaudas.

Pasak veislininkystės specialistų, pripažindami tokią naują veislę, galbūt pažeistume su holšteinų galvijais dirbančių veisėjų interesus, trukdytume selekcijos programai, stabdytume veislinių gyvulių prekybą. Pasak E.Gedgaudo, tokios veislės kaip „Lietuvos holšteinai“ pasaulyje nėra ir negali būti, todėl nėra ir jokių teisinių galimybių tenkinti LJGGA prašymą.

LŽŪMT narys S.Dimaitis įžvelgė tarptautinio skandalo galimybę: „Mes nuolat bendraujame su Europos holšteinų asociacijos atstovais. Jų nuomone, pripažinę tokią vadinamąją veislę, šiurkščiai pažeistume Europos teisės aktus ir kiltų pavojus, kad dėl tokio sprendimo Lietuva atsidurtų teisme.“

LŽŪMT sprendimo nepriėmė. Nutarta sukurti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų vadovaujamą darbo grupę, kuri iki gruodžio 20 d. ŽŪM pateiktų išvadas dėl galimybių įregistruoti naują veislę.