Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nuvylė lydekų laimikiai

Pasibaigus lydekų žvejybos draudimui pirmosios dienos kai kuriems spiningautojams įsiminė įspūdingais laimikiais. Deja, dauguma žvejų neslėpė nusivylimo – šių plėšrūnių žuvų pastebimai sumažėjo.

Intensyviausiai žvejojamos

Nepagavusieji lydekų žvejai pradėjo svarstyti, kokios priežastys nulėmė mažėjančius plėšriųjų žuvų išteklius šalies vidaus vandenyse. Ne vienas pirštu baksnoja į pastaraisias metais įvykusias ekologines avarijas. Tačiau Lietuvos mokslininkai teigia, kad žuvų Lietuvoje tik daugėja, ir tokia tendencija pastebima nuo 2013 metų. Pasak Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Tomo Virbicko, lydekos žvejojamos intensyviausiai, tačiau jos intensyviausiai ir veisiamos. Dabar leistinas didesnis jų gaudymo ilgis. Anksčiau minimalus leistinos pagauti lydekos ilgis buvo 40 cm, dabar – 45 cm. Vadinasi, kol bus sugautos, lydekos teoriškai gali išneršti ne vieną, o du kartus.

Didėja lėčiau

Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų biologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovo Vytauto Kesmino teigimu, pastaruoju metu padaugėjo žuvų plėšrūnių, ypač ešerių. Tačiau lydekų populiacija auga ne taip greitai. Jų nerštą komplikuoja pasikeitęs klimatas. Anksčiau, kai būdavo gilesnės žiemos ir smarkiai išsiliedavo upės, ežerai, susidarydavo geresnės sąlygos lydekoms neršti. Labiau pakildavo vandens lygis. Anot V.Kesmino, dėl šios priežasties lydekų kritiškai sumažėti neturėtų. Kitas dalykas, kad vis daugiau pagaunama mažų lydekų. Jeigu žvejai būtų sąmoningesni, net tas lydekas, kurias jau galima žvejoti (45 cm), paleistų atgal, nes jos dar tikrai mažos. Tada po kelerių metų plėšrūnių gerokai pagausėtų.

Importinės ligos

Anot T.Virbicko, lydekų populiaciją galėjo paveikti ir iš kitų šalių įvežtų ligų sukėlėjai. „Taip pas mus pateko ungurių užkratas, karpių, starkių ligos. Veisiant žuvis ir jas leidžiant į ežerus, reproduktoriai turėtų būti imami iš tų pačių arba bent iš to paties regiono ežerų. Blogiausia, kai žuvų atsivežama iš užsienio ir suleidžiama“, – aiškino T.Virbickas.

Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio teigimu, didelio plėšriųjų žuvų pokyčio Kuršių mariose nėra. Lydekų čia visuomet būdavo mažiau ir toliau jų nedaugėja. Tai gali būti susiję ir su klimato kaita. Nors žuvų plėšrūnių Lietuvos vandenyse ir daugėja, mokslininkai ir kai kurie žvejai ragina mėgėjiškos žvejybos nepaversti versline. Juk žuvų, ypač lydekų, kiekiui įtakos turi ne tik žvejyba, bet ir sudėtingi ekologiniai procesai, kurių išvengti ne visada pavyksta. Aplinkosaugininkai perspėja, kad vienos žvejybos metu galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės nei 45 cm. Mažesnės, net ir kabliuku sužalotos, lydekos turi būti nedelsiant paleistos atgal į vandens telkinį.

 

Rekomenduojami video