Kai 2000 metų birželio 8-osios pavakarę Klaipėdoje buvo nušautas Lietuvos taupomojo banko apsaugininkas, buvęs futbolininkas Algirdas U. (28 m.), buvo iškeltos kelios jo nužudymo versijos. Ne vienas teismas bandė teisti skirtingus įtariamuosius, tačiau apkaltinamasis nuosprendis taip ir nebuvo priimtas. Iki šiol neaišku, kas nušovė apsaugininką.

Taiklus žudikas

Taupomojo banko Klaipėdos filialo apsaugos darbuotojas Algirdas U. buvo nušautas prie savo namų Laukininkų gatvėje. Tuo metu jis ruošėsi vykti į treniruotę – į krepšį buvo sudėti sportiniai drabužiai, bokso pirštinės. Išėjęs iš namo, jis sėdo į savo automobilį „Mercedes-Benz 230“, tačiau variklio užvesti nespėjo. Prisiartinęs žudikas per priekinį stiklą paleido į Algirdą U. septynis šūvius. Kulkos kliuvo į galvą, pilvą, rankas. Algirdas instinktyviai dar bandė slėptis nuo šūvių už prietaisų skydelio, vis dėlto šaudantysis buvo taiklus, ir auka netrukus mirė. Be sportinės aprangos, Algirdo U. krepšyje buvo rastas ir legaliai turimas pistoletas „Beretta“.

Žmonės matė iš įvykio vietos nubėgančius tris jaunuolius, kurių vienas buvo su kauke. Jie įsėdo į automobilį ir dideliu greičiu nurūko. Įvykio vietoje buvo rasta šovinių tūtelių. Pagal jų kalibrą nuspręsta, kad žudikas naudojosi pistoletu TT.

Algirdas U. anksčiau žaidė futbolą, buvo Klaipėdos „Granito“ ir „Atlanto“ komandų žaidėjas, vėliau – Gargždų „Bangos“ vartininkas. Draugų buvo vadinamas Dičkiu arba Prevenciniu, nors Prevencinio įstatymo sankcijos jam niekada nebuvo taikytos. Viengungis vyras gyveno su jūrininku tėvu – sūnaus žūties dieną šis buvo jūroje. Sportininko motina yra žuvusi dar anksčiau.

Aiškinosi santykius

Tuo metu uostamiestyje šūviai aidėdavo gan dažnai. Nužudytųjų ir sužeistųjų per susišaudymus skaičius buvo triženklis, o ištirtas žmogžudystes buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Klaipėdoje santykius vieni su kitais aiškindavosi Gaidjurginiai, Arbatiniai, Kubiliniai, kitų gaujų nariai.

Dičkis į ginkluotą konfliktą jau buvo pakliuvęs 1996 metais, todėl pirminė nužudymo versija ir buvo tokia, kad, galbūt, tai ankstesnio susišaudymo tąsa. Tais metais Klaipėdą sukrėtė automobiliais prekiaujančio verslininko V. B. pagrobimas. Nusikaltėliai iš pagrobtojo artimųjų išsireikalavo 100 000 dolerių. Tiriant šį nusikaltimą dalyvavo prokuratūra, policija ir Saugumo departamentas. Balandžio 10 dieną buvo suplanuota stambaus masto akcija prieš organizuotą nusikalstamą pasaulį. Teisėsaugininkai atliko pusšimtį kratų, sulaikė 23 asmenis. Tarp jų buvo ir brolių Žukauskų gaujos narių, vėliau nuteistų už V. B. pagrobimą.

Matyt, be itin užsiėmusių teisėsaugininkų dėmesio tąkart buvo likę dviejų pagrindinių uostamiesčio nusikalstamų grupuočių – V. Arbačiausko ir S. Gaidjurgio gaujų – nariai. Būtent per grėsmingą teisėsaugos akciją nusprendę išsiaiškinti tarpusavio santykius, jie susitiko prie „Telekomo“ filialo, netoli Danės upės. Iš pradžių buvo „aiškinamasi“ kumščiais, vėliau nuaidėjo šūviai. Į miesto ligonines buvo nugabenti su Arbatiniais siejami Darius B. (22 m.), Artūras J. (18 m.), Marius A. (20 m.) ir Algirdas U. (tuomet 24 m.). Pastarojo bei Artūro J. sužalojimai buvo sunkiausi. Abu vyrukai išgyveno, tik Dičkiui po šio sužeidimo teko užbaigti sportinę karjerą. Tarp Gaidjurginių sužeistųjų nebuvo.

Nušauti saviškių

Iš pradžių manyta, kad susišaudyme dalyvavo ir Gaidjurginiai Aidanas Simanavičius (20 m.) bei Naurius Noreika (27 m.). Sužeistieji niekam pretenzijų neturėjo, su policija nebendravo, todėl įvykis tuo metu liko neištirtas.

Netrukus po ginkluoto konflikto A. Simanavičius dingo. Po metų, vos išėjęs iš areštinės, kur sėdėjo sulaikytas prevencine tvarka, pradingo ir N. Noreika. Jųdviejų tragiškas likimas paaiškėjo tik išsiaiškinus Gaidjurginių nusikaltimus.

N. Noreika buvo nužudytas 1997 metų liepą Judrėnų miške prie Klaipėdos–Kauno autostrados. Jį po kankinimų nušovė pats Sigitas Gaidjurgis. Teisme pastarasis to nepripažino, bet įrodymų pakako. Tais pačiais metais, po poros mėnesių, buvo nušautas ir A. Simanavičius – einant mišku S. Gaidjurgis šovė jam į pakaušį. Lavonas buvo apvyniotas lipniąją juosta ir nuvežtas į Dargonių mišką netoli Kietaviškių ( Elektrėnų sav.).

Dingo liudytojos

2001-ųjų lapkritį kaltinimai dėl Algirdo U. nužudymo, remiantis dviejų įslaptintų liudytojų parodymais, buvo pateikti Remigijui Mineikiui, o po kurio laiko – ir Valdemarui Macevičiui. Paskelbus paiešką R. Mineikis, grįžtantis iš Vokietijos, buvo suimtas kelte.

Apie tą sulaikymą sužinojęs V. Macevičius pasislėpė ir buvo sugautas tik po beveik 3 metų. Jis slapstėsi netoli Luokės esančioje sodyboje. Gavę žinių, kur apsigyvenęs V. Macevičius, Klaipėdos policija kartu su „Aro“ rinktine labai efektingai šturmavo pastatą. Vinčesteriu suvarpę durų spyną, pareigūnai įsiveržė į vidų ir ten surado V. Macevičių, kuris nė nesiruošė priešintis. Vietiniams ši operacija buvo lyg koks kovinis filmas, kurį jie galėjo žiūrėti ne ekrane, bet pro langus. Daugelis jų stebėjosi, kad daugiau kaip metus sodyboje pragyvenęs V. Macevičius jiems nebuvo panašus į banditą, girdi, sudaręs padoraus kaimyno įspūdį.

Bylos nagrinėjimas teisme užtruko, nes svarbiausios liudytojos, susišaudyme prie „Telekomo“ atseit mačiusios R. Mineikį bei V. Macevičių, jau buvo išvykusios į Airiją ir niekaip nepavyko jų prisišaukti. Jos taip ir nepasirodė, tad galop teismas nutraukė bylą.

R. Mineikis buvo paleistas į laisvę, o V. Macevičius – teisiamas su Gaidjurginiais. Už verslininkų užpuolimus, automobilių sprogdinimus, žmonių sužalojimą Klaipėdos apygardos teismas 2008-aisiais jam paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Tie jo ir kitų Gaidjurginių darbeliai buvo įvykdyti dar 2000-aisiais.

Nauji įtariamieji

2013-ųjų išvakarėse Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą, kad, atlikę kruopštų ir sudėtingą tyrimą, po 12 metų teisėsaugininkai surado papildomų įrodymų dėl Algirdo U. nužudymo ir tęsia aktyvius tyrimo veiksmus. Tyrėjai teigė, kad pagaliau pasitvirtino viena iš tyrimo pradžioje iškeltų versijų dėl šio nusikaltimo motyvų ir jį įvykdžiusių asmenų.

Į Klaipėdos policijos areštinę iš pataisos namų buvo konvojuotas 15 metų laisvės atėmimo bausmę už anksčiau įvykdytą nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis atliekantis Ramūnas Jankauskas (35 m.). Jis nuteistas už tai, kad žiauriai sumušė buvusį policininką Kęstutį J.

Tą naktį R. Jankauskas linksminosi naktiniame klube „Kalifornija“. Nemažai išgėręs jis taip įsisiautėjo, kad apsaugos darbuotojų buvo išprašytas į lauką. Įširdęs ant apsaugininkų R. Jankauskas užpuolė Kęstutį J., kuris, kaip ir apsaugininkai, vilkėjo juodais drabužiais ir tuo metu buvo išėjęs iš baro pasiimti iš mašinos cigarečių. R. Jankauskas partrenkė Kęstutį J. ant grindinio ir kelis kartus spyrė jam į galvą. Po poros dienų užpultasis mirė ligoninėje nuo galvos traumos komplikacijų.

Bendradarbiaudami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnais, teisėsaugininkai taip pat sulaikė iš užsienio į Lietuvą sugrįžusį Sergejų Šarapajevą (39 m.), galimą R. Jankausko bendrininką žudant Dičkį. Paskelbta ir S. Šarapajevo brolio Dmitrijaus (37 m.) paieška. Po kurio laiko Norvegijoje pagal Europos arešto orderį suimtas Dmitrijus buvo atvežtas į Lietuvą. Broliai Norvegijoje gyveno su šeimomis.

S. Šarapajevas kartu su R. Jankausku jau buvo teisti už sukčiavimą. Apgaulės būdu, užstatę svetimą butą, jiedu iš vieno žinomo Klaipėdos sportininko pasiskolino 44 000 litų (12 746 eurų). Už tai teismas S. Šarapajevui buvo skyręs 4 metus laisvės atėmimo.

Beje, į aferą su paskolomis ir įkeistais butais buvo įsipainiojęs ir Dičkis. 1999 metais jis buvo nusprendęs imtis verslo ir tam pinigų pasiskolino iš banko, kuriame dirbo apsaugininku. Tačiau tuos pinigus skolinosi ne jis pats, o jo draugas, užstatęs patėvio butą. Patėvis apie tai sužinojo tik gavęs pranešimą, kad turi bankui mokėti palūkanas. Tada ir paaiškėjo, jog pinigus yra paėmęs Algirdas. Jis pažadėjo juos grąžinti, bet po keletos dienų buvo nužudytas.

Pritrūko įrodymų

Klaipėdos prokurorai bylą dėl futbolininko nužudymo, dabar jau su kitais veikiančiais asmenimis, vėl perdavė į teismą. Kaltinimai nužudžius buvo pateikti broliams Šarapajevams ir R. Jankauskui. Manyta, jog ūmaus būdo R. Jankauskas, anksčiau apkultas atletiško Dičkio, troško keršto ir kartu su broliais jį nušovė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis prokurorus šokiravo. 2014-ųjų birželį teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Broliai Sergejus ir Dmitrijus Šarapajevai buvo paleisti teismo salėje, o R. Jankauskas grįžo į kalėjimą atlikti bausmės už buvusio policininko žmogžudystę. Sergejus iki teismo nuosprendžio kalinimo įstaigoje praleido dvejus, o Dmitrijus – pusantrų metų.

Kaltinimas rėmėsi Arūno Č. parodymais. Suimtas pareigūnų jis teigė, kad ir pats prisidėjo prie kruvino išpuolio – sutikęs R. Jankauską ir Šarapajevus atvežti į Laukininkų gatvę, laukęs daugiabučio kieme, matęs, kaip jie miškelyje užkasė ginklą.Tačiau pagrindinis liudininkas savo parodymų teisme patvirtinti negalėjo – jis dar iki teismo iškeliavo Anapilin.

Visi trys teisiamieji neigė prisidėję prie žmogžudystės. Įvertinęs visas aplinkybes teismas trijulę išteisino. „Po nusikaltimo praėjo daug metų, liudytojų parodymai dėl kaltinamųjų išvaizdos ir aprangos skyrėsi, nė vienas jų šių vyrų neatpažino kaip galimų žudikų“, – po nuosprendžio paskelbimo sakė teisėjas Dalius Jocys.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltinimas paremtas prielaidomis ir nepatikimais jau mirusio liudytojo parodymais.

Skundo netenkino

Prokurorai nesutiko su tokiu teismo verdiktu ir nuosprendį apskundė Lietuvos Apeliaciniam teismui (LApT). Prokuroras prašė visus tris pripažinti kaltais dėl nužudymo ir skirti R. Jankauskui įkalinimą iki gyvos galvos, o D. ir S. Šarapajevams – po 17 metų laisvės atėmimo bausmes.

Tačiau Klaipėdos apygardos teisėjus palaikė ir LApT. Teismas, atmesdamas prokuroro skundą, pabrėžė, kad visų trijų vyrų išteisinimas yra pagrįstas bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes ir priėmė sprendimą pagal surinktą medžiagą. Anot LApT, apygardos teisėjai padarė pagrįstą išvadą, jog be nepatikimų 2013 metais mirusio liudytojo parodymų nėra jokių kitų vyrų kaltę patvirtinančių parodymų. Liudytojas 2009 metais parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad R. Jankauskas suorganizavo Algirdo U. nužudymą, į pagalbą pasikvietęs jį ir brolius Šarapajevus. Buvo suplanuota Algirdą U. nušauti. Vėliau minėtas liudytojas pakeitė parodymus ir teigė nesupratęs, kad ruošiamasi nužudyti Dičkį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutiko su apygardos teisėjų išvada, kad visos šios aplinkybės sustiprino abejones liudytojo parodymų teisingumu. Todėl šie buvo atmesti kaip prieštaringi, ir tai prieštaravo prokuroro teiginiams, esą šie parodymai nuoseklūs.

Kaip rašoma LApT atstovės Kristinos Petrošienės pranešime spaudai, šis teismas priminė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grįstos įrodymais, kurių vieni patvirtina kitus. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta tam tikromis aplinkybėmis, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Todėl byloje nesant patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų dėl kaltinamųjų kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė R. Jankauską, D. Šarapajevą ir S. Šarapajevą išteisinantį nuosprendį, o prokuroro apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nėra keičiamas.

Žilvinas VIZGIRDA