„Naudok naudotą!“ – šitaip raginama mažinti vartojimą, tausoti gamtą ir jos išteklius. Tačiau šis šūkis netinka kalbant apie panaudotas padangas. Ūkyje naudoti jas draudžiama, o legaliai atsikratyti ne visada paprasta.

Sektinas pavyzdys

Prieš porą mėnesių rubrikoje „Klausiate – atsakome“ rašėme apie tai, ar galima savo kieme naudoti senas padangas. „Ar galima būtų pasekti kaimynų pavyzdžiu ir savo sodyboje pasidaryti takus iš senų padangų. Kaimynas išpjovė iš padangų juostas ir išklojo jomis taką nuo namo iki ūkinio pastato. Kitas padangas be ratlankių pripildė smėlio ir sudėjo ten, kur labai šlapia. Ant tokio pakloto užpylė žvyro ir išėjo labai tvirtas takas, ypač jis tinka prie tvarto“, – rašė Vytautas. Jis norėjo žinoti, kaip tokius senų padangų naudojimo būdus vertina aplinkosaugininkai. „Ar nebūsiu nubaustas už žalą gamtai? Primenu, kad takai iš padangų būtų tik mano sodybos kieme“, – pabrėžė vyras.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gresia baudos

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis paaiškino, kad to daryti jokiu negalima. Jis priminė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodyta, jog atliekų turėtojai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti patys pagal aplinkos ministro patvirtintas taisykles.

„Taip pat įstatyme nurodyta, kad atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai. Padangoms dūlant išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų. Viena jų – benzenas – žinoma kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį“, – priminė valdininkas.

Pasak jo, atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose nenumatyta, kad padangų atliekos gali būti naudojamos takams įrengti ar keliui tvirtinti. „Manome, kad takams turėtų būti naudojamos medžiagos, tinkamos namo aplinkai formuoti, o ne padangos ar kitos atliekos. Kol aplinkos apsaugos inspektorius neskyrė baudos už netinkamą atliekų tvarkymą, jos užkasamos esą turint tikslą ką nors pagerinti, o iš tikrųjų taip tik atsikratoma atliekų. Kaimynui, kuris jūsų minimais būdais „susitvarkė“ padangas, pasiūlykite kuo greičiau sutvarkyti jas tinkamai, t. y. perduoti atliekų tvarkytojams, kad netektų mokėti kelių šimtų eurų baudos“, – ragino A.Naktinis. Jis pabrėžė, kad už ne vietoje išmestą vieną padangą minimali nustatyta bauda – 140 eurų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tikrinami ir baudžiami

„Valstiečių laikraštyje“ išspausdinus rašinį apie takams tiesti panaudotas senas padangas, į redakciją ėmė skambinti pasipiktinę skaitytojai. Visi skambinantieji atsisakė, kad būtų viešinamos jų pavardės, nes prisipažino savo reikmėms naudojantys senas padangas ir tikino neketinantys jų atsisakyti. „Nieko kito negirdime, tik grasinimą, kad būsime baudžiami, – piktinosi D. R.(redakcijai pavardė žinoma). – Nuo ryto iki vakaro turime bijoti, kad atvyks tikrintojai. Esu ūkininkė, o turiu nuolat jaustis prasikaltusi valstybei. Esame suskaičiavę, kad ūkininkus gali tikrinti ir bausti net 48 institucijos. Dabar jau ir dėl padangos, kuria prispaudžiau gyvuliams ruošiamą pašarą dengiančią plėvelę, galiu skaudžiai nukentėti. Juk kalbama ne apie 10 eurų.“ Moteris pasakojo buvusi ekologiniame Vokietijos ūkyje ir mačiusi, kad kaupuose laikomiems pašarams prispausti naudojamos senos padangos. Ir niekas esą dėl to nesuka galvos. „Dideles viltis dedame į Žemės ūkio ministerijos vadovą Bronių Markauską. Tikimės, kad jis sumažins tikrintojų armiją“, – sakė D.R.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tinka daug kam

Visą gyvenimą chemiją mokiniams dėsčiusi V. K. tikino, kad padangos pagamintos iš nekenksmingų aplinkai medžiagų. „Jos padarytos iš anglies, vandenilio ir šiek tiek sieros. Jei šios medžiagos būtų nuodingos, visi miestiečiai seniai būtų išmirę, nes miestuose didžiausia iš dylančių padangų išsiskiriančių medžiagų koncentracija. Jų įkvepia ir maži, ir dideli, – samprotavo pašnekovė. – Didžiausia grėsmė žmogaus sveikatai ir gamtai kyla, kai padangos deginamos.“

Chemijos mokytoja priminė, kad iš perdirbtų padangų gaminami kilimėliai galvijams gulėti, klojami takai, smulkintos padangos pilamos žirgų maniežuose. Iš jų gaminami ir batų padai. „Beje, gaminiams iš perdirbtų padangų suteikiama maždaug dešimtiems metų garantija, o panaudota padanga irti pradės tik po 140 metų. Irimo metu jokios naujos medžiagos nesusidaro ir žalos gamta nepatiria“, – tikino pašnekovė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gamina sijas

Sodybą Dzūkijoje turintis kaunietis G. P. jau seniai domisi, kaip galima panaudoti senas padangas. Nagingas ir taupus vyras pradėjo rinkti informaciją, ką galima padaryti iš senų padangų, ir ja dalijasi savo „Facebook“ paskyroje.

„Akivaizdu, kad tik Lietuvoje senos padangos yra didžiulis siaubas. Išradingai jas naudoja ne tik skurdžiai gyvenančių šalių žmonės, bet ir amerikiečiai. Jie iš senų padangų gamina elastingas sijas, kurios tinka prieplaukoms, perėjoms sunkiai praeinamose vietose, – pasakojo pašnekovas. – Sunkiasvorių automobilių padangos idealiai tinka slėptuvėms karo atveju.“

Kaunietis pabrėžė, kad jokio žalingo poveikio gamtai padangos nedaro. Tik jas deginant, kaip tai daro Akmenės cemento gamykla, į atmosferą išmetama nuodingų medžiagų.

G.P. pabrėžė, kad „ratų apavas“ dažnai tampa įvairių gyvių buveine. „Padangos viduje susikaupusiame vandenyje veisiasi uodai, vorai – maistas paukšteliams. Jų savybė greitai įšilti patinka smulkiems gyvūnams – žalčiams, varlėms, pelėms“, – vardijo pašnekovas. Pasak jo, parduodami plastikiniai gaminiai daug kenksmingesni, nes saulėje gana greitai pradeda dūlėti, vadinasi, ima garuoti sudėtinės plastiko medžiagos, kurių nori nenori žmogus įkvepia. G. P. savo sodyboje iš senų padangų pasidarė takus, medelių apsaugas, kad nesužeistų kamienų pjaudamas žolę, šiuo metu dengia stogą. Vartojimą mažinti norintis vyras turi ir daugiau sumanymų, kaip panaudoti tai, kas nebetinka pagal paskirtį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Įžvelgia lobizmą

„Kas galėtų paneigti, kad draudimas naudoti susidėvėjusias padangas yra grynai lobistinis, prastumtas suinteresuotų asmenų ir susijęs su privataus verslo interesais, – darė prielaidą pašnekovas. – Cemento gamykla degina padangas ir džiovina cementą. kurą gauna dykai, dūmus mums irgi atiduoda dykai. Argi negali būti, kad draudimas naudoti padangas priimtas siekiant, jog cemento gamykla nepritrūktų kuro. Su aplinkosauga tai neturi nieko bendro.“

Jis priminė, kad padangų keityklos privalo sukaupti ir nuvežusios į Akmenės cemento gamyklą ar „Metaloidą“ atiduoti jas nemokamai. Galima paprašyti, kad atvažiuotų ir išsivežtų patys, tačiau tuomet už šią paslaugą tektų mokėti iš savo kišenės.

P. žodžius patvirtino nedidelio autoserviso savininkas A. D. Jis sakė keičiantis padangas, bet senų, kurias vairuotojai nori palikti autoservise, nepriimantis. „Sakau, reikėjo atiduoti tas padangas ten, kur pirkote. Kuo gi aš čia dėtas“, – aiškino vyras. Naujų padangų pardavėjai laikosi įstatymo raidės ir priima senas padangas, jei žmogus iš jų perka naujas. Mažų autoservisų savininkai turėtų į padangų keitimo kainą įskaičiuoti utilizavimo išlaidas ir taip pat priimti senas padangas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Skonio reikalas

Paklaustas, galbūt būtų galima keisti įstatymą ir leisti naudoti senas padangas suteikiant joms naują funkciją, AM specialistas A.Naktinis buvo kategoriškas. „Padangos – pavojingos atliekos, todėl turi būti tvarkomos laikantis įstatymais numatytos tvarkos“, – pabrėžė valdininkas. Pasak jo, ūkininkai be reikalo nerimauja, nes dėl padangų naudojimo, jei jomis reikia ką nors prispausti, dar vienas nebuvo nubaustas.

A.Naktinį stebino, kad žmonės linkę savo sodybose naudoti padangas, kurios, pasak jo, sukuria prastą estetinį vaizdą. Tačiau, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Kas kita, kai nelikus ūkio, pardavus sodybą liks krūva senų padangų ar jų dalių. Kas jas surinks ir utilizuos tuomet? Ar naujieji savininkai neišveš jų į pamiškę, ar neuždegs kartu su Joninių laužu?

Kaip atsikratyti padangų

Vienas iš būdų atsikratyti senų padangų – atiduoti jas padangų pardavėjams. Visi pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš kliento nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama, ir jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei. Prekybos padangomis vietose turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama. Kitas būdas atsikratyti senų padangų – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki penkių padangų, bet priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Asmeninio archyvo nuotr.