„Naftos karalysčių“ bandymas susivienyti dėl didesnių naftos kainų žlugo. Regis, nebrangios naftos laikotarpis tęsis ir toliau – bent jau iki 2017-ųjų pradžios.

Susitarti vertė ir baimė

Tai gera žinia naftą ir jos produktus perkančioms šalims, nes pigus juodasis auksas vartotojų kišenėse palieka daugiau pinigų ir skatina ekonomikos augimą. Tačiau daugiausia naftos eksportuojančioms valstybėms gana triukšmingai žlugęs Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir šiam karteliui nepriklausančių šalių atstovų susitikimas Dohoje (Kataras) tapo išties prasta naujiena. 16 naftą išgaunančių šalių naftos arba energetikos ministrai, tarp kurių buvo ir Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas, bandė pasiekti susitarimą įšaldyti naftos gavybos apimtis šių metų sausio mėnesio lygyje: tikėtasi, kad dėl tokių bendrų OPEC ir šiai organizacijai nepriklausančių šalių veiksmų pavyktų stabilizuoti pasaulinę naftos rinką.

Jei susitikimo Dohoje dalyviams būtų pavykę susitarti dėl bendrų veiksmų, naftos gavybos apimčių įšaldymas iki šių metų spalio, kaip siūlė Rusija, galbūt būtų padėjęs jei ne padidinti naftos kainas, tai bent apsaugoti jas nuo tolesnio smukimo. Dabartinė pasiūla pasaulinėje naftos rinkoje 2 mln. barelių per parą viršija paklausą, ir, nepaisant spekuliacinio burbulo, juodasis auksas vis dar nepajėgia pabrangti taip, kaip norėtų apie „rinkos stabilizavimą“ kalbančios didžiausios naftos eksportuotojos. Vasario mėnesio duomenimis, pasaulyje per parą buvo išgaunama apie 96 mln. barelių naftos. 50 mln. barelių rinkai tiekė susitikimo Dohoje dalyvės, o 46 mln. – jame nedalyvavusios šalys. Derybininkai Dohoje tikėjosi, kad, susitarus dėl gavybos apimčių įšaldymo, vėliau būtų galima pereiti ir prie gavybos mažinimo, o tai neišvengiamai būtų atsiliepę naftos kainoms.

Pasak apžvalgininkų, dar likus kelioms valandoms iki susitikimo Dohoje pabaigos atrodė, kad jo dalyviai tiesiog negali pakilti nuo derybų stalo tuščiomis rankomis, dėl nieko taip ir nesutarę. Esą siekti kompromiso vertė baimė, kad rinkos nusivylimas šių derybų rezultatais gali dar labiau nusmukdyti naftos kainas, kurios kelias savaites iki susitikimo pradžios didėjo, skatinamos gavybos įšaldymo lūkesčių. Jas esą galėjo paveikti net ir pasirašyto susitarimo formuluotės, priklausomai nuo to, ar būtų konkrečios, su nurodytomis datomis, ar aptakesnės.

OPEC įtaka jau pasibaigė?

Tačiau pasirodė, kad iš didelio debesies buvo maža lietaus. Jei dar tiksliau, neiškrito nė lašo: derybininkai nuo stalo pakilo tuščiomis rankomis, taip dėl nieko konkretaus ir nesusitarę. Derybų žlugimo faktą pasistengta pasaldyti pranešimu, kad birželio mėnesį dėl gavybos apimčių įšaldymo iš pradžių turėtų susitarti OPEC narės, o jau po to bus deramasi su organizacijai nepriklausančiomis valstybėmis.

Vis dėlto jau dabar aišku, kad pagrindinę problemą, sutrukdžiusią susitarti Dohoje, vargu ar pavyks išspręsti iki birželio. Iranas ir Libija, OPEC narės, nesutinka įšaldyti gavybos. Šiuo atveju itin svarbi Irano pozicija, nes būtent jis kaišioja pagalius į ratus „naftos karalystėms“ bandant suderinti bendrus veiksmus naftos rinkoje. Teherano atstovai tvirtai laikosi savo pozicijos: kol šalies naftos pramonė nepasieks iki Vakarų įvestų sankcijų buvusių gavybos apimčių, jokių kalbų apie gavybos įšaldymą negali būti. O nuo Irano veiksmų priklauso Saudo Arabijos, jo varžovės ne tik naftos rinkoje, bet ir Artimųjų Rytų regione, pozicija.

Kad ilgokai užsilaikusios palyginti žemos naftos kainos verčia Rijadą rimtai nervintis, išdavė ir keistoka Saudo Arabijos naftos ministro Ali al-Naimio laikysena. Susitikimo Dohoje išvakarėse jis netikėtai pareikalavo, kad OPEC derybų organizatoriai atšauktų kvietimą Irano delegacijai. Teheranas iškart atšovė su malonumu nedalyvausiąs. Tačiau prasidėjus deryboms Saudo Arabijos naftos ministras dar kartą apstulbino kolegas pareikalavęs, kad Iranas įšaldytų gavybos apimtis, jei norima, kad tą padarytų ir Saudo Arabija. Suprantama, kad toks požiūrio keitimas tikrai neprisidėjo prie susitikimo dalyvių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo.

Žlugęs susitikimas Dohoje tapo jau tradicine OPEC narių nesėkme susitarti dėl bendrų veiksmų. Nesugebėjimas apsispręsti dėl bendros pozicijos yra pražūtingas bet kokiam karteliui: kam tada jis reikalingas? Kai kurie Vakarų apžvalgininkai tvirtina, kad OPEC, kaip esminės jėgos pasaulio ekonomikoje, laikai jau praėjo, nes tai – pernelyg susiskaldžiusi organizacija.

Priežasčių brangti dar nėra

Paradoksalu, bet po žlugusių derybų Dohoje naftos kainos tik trumpam smigo žemyn: jau netrukus jos vėl išaugo ir viršijo 45 dolerius. Tiek „Brent“ rūšies nafta nekainavo nuo 2015 m. gruodžio. Tačiau ekspertai tokį brangimą grindžia trumpalaikiu efektu, kurį sukėlė Kuveito naftos pramonės darbininkų streikas, trukęs vos tris dienas. Jo metu naftos gavyba Kuveite sumažėjo iškart 1,7 mln. barelių per dieną. Prie brangimo tendencijos prisidėjo ir naujausi duomenys apie tai, kad Kinija vėl pradėjo didinti žalios naftos importą: per pirmąjį šių metų ketvirtį jis išaugo 13 proc. Tačiau atsigaunančios paklausos Kinijoje ženklai, nors ir labai laukiami, vis dėlto nepajėgs iš esmės sumažinti dabartinės perteklinės pasiūlos pasaulinėje naftos rinkoje. Tai, kad prieš susitikimą Dohoje naftos barelis per vieną savaitę pabrango 7 doleriais, ekspertai laiko spekuliacinės spiralės poveikiu: esą jokių esminių priežasčių naftai brangti nebuvo.

Leidinys „MarketWatch“ skelbia, kad žlugusios derybos dėl gavybos įšaldymo jau artimiausiu laikotarpiu gali numušti naftos kainą iki 30 dolerių už barelį. Prie kainos mažėjimo turėtų prisidėti galimas gavybos padidinimas Rusijoje, apie kurį buvo paskelbta po susitikimo Dohoje, bei JAV sprendimas padidinti strateginius naftos rezervus. Spekuliacinį kainų spaudimą turėtų sumažinti ir po eilinės OPEC nesėkmės išaugusi baimė, kad daugiausia naftos išgaunančios valstybės pradės dar aršesnę kovą dėl savo rinkos dalies. Toks karas jau numušė juodojo aukso kainą nuo 114 dolerių už statinę 2014-ųjų viduryje iki 27 dolerių šį sausį. Optimizmo tikrai neprideda ir Saudo Arabijos vicepremjero, vyriausiojo karaliaus Salmano sūnaus Mohammedo bin Salmano, grasinimas. Jis pareiškė, kad jei visos OPEC šalys nesusitars dėl gavybos įšaldymo, Saudo Arabija dar labiau padidins naftos gavybos apimtis.

Sunku prognozuoti naftos kainas, nes juodojo aukso vertę rinkoje lemiantys veiksniai sudėtingi, labai lengva suklysti. Turbūt svarbiau ne konkretūs prognozių, kiek nafta kainuos antrą ar trečią šių metų ketvirtį, skaičiai, bet kainų kitimo tendencija. Neseniai pasibaigęs susitikimas Dohoje patvirtino, kad pigios naftos laikotarpio pabaigos dar nematyti, kaip rašo „MarketWatch“.