Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Šriubiškių kaime gyvenanti Božena Žukovska uogininkystės ūkį įkūrė tik praėjusiais metais. Ji neslepia – ryžtis imtis šio žingsnio ją paskatino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Pasirinko uogininkystę

B.Žukovska atviravo, kad eiti ūkininkavimo keliu ją pastūmėjo močiutės dovana – pusantro hektaro žemės. „Viskas nuo žemės ir prasidėjo. Gavusi žemę pradėjau galvoti, ką naudingo su ja nuveikti. Prisiminiau televizijos laidą „Svajonių ūkis“, kurioje dvi moterys pasakojo apie įkurtą braškyną. Visa tai atrodė viliojančiai! Todėl pagalvojau, kad ir man metas veikti“, – apie kelią savo svajonių link pasakojo jauna moteris.

Božena teigė svarsčiusi, kokias kultūras pasirinkti, kuo verstis ir nusprendusi auginti braškes, nes jos gražios, skanios, kvapnios ir maistingos. Braškes, vienas pirmųjų pavasario uogų, valgyti mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Siekdama įgyvendinti savo sumanymą B.Žukovska nusprendė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta Europos Sąjungos parama. Todėl domėjosi jos pasinaudojimo galimybėmis, daug skaitė, konsultavosi.

Be paramos neišsiverstų

Uogininkystės ūkio puoselėtoja prisipažino, kad įkurti modernų braškyną jai buvo daug sudėtingiau, nei to tikėjosi. „Iš pažiūros atrodė, kad ūkio įkūrimas – labai paprastas ir lengvas darbas. Tačiau iš tiesų taip nėra. Jauniems žmonėms, pasiryžusiems dirbti žemės ūkyje, be ES paramos įgyvendinti savo planų būtų neįmanoma“, – tvirtino pašnekovė.

Božena teigė, kad jauni ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ turi atitikti visus keliamus reikalavimus, taip pat prisiimti daugybę įsipareigojimų. B.Žukovska akcentavo, kad jos uogininkystės ūkio įkūrimui buvo skirti 28 tūkst. eurų ES paramos. Tačiau pradžioje jai buvo išmokėta ne visa pinigų suma, bet tik pusė, t. y. 14 tūkst. eurų. „Pinigų teko skolintis iš banko. Po kelerių metų, jei tinkamai vykdomi įsipareigojimai, yra išmokama ir kita ES paramos dalis. Labai svarbu laikytis taisyklių, nes viskas ūkyje atidžiai tikrinama“, – aiškino jauna moteris.

Božena džiaugėsi, kad skanios uogos ūkyje ilgai neužsibūna.

Miela veikla

Prieš įkurdama braškyną Božena atidžiai rinkosi uogų veisles, atsižvelgdama į jų derlingumą, skonį, išvaizdą, atsparumą ligoms bei šalčiui.

Antrą sezoną braškyną prižiūrinti ūkininkė tvirtino, kad be jo nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo. Jis tapo ne tik pomėgiu jai pačiai, bet ir kitiems šeimos nariams, kurie jame geranoriškai darbuojasi. O darbo braškyne – daug. „Braškių priežiūra reikalauja daug rankų darbo. Braškyną dažnai ravime. Rudenį, siekdami nuo šalčių apsaugoti ankstyvąsias veisles, jas buvome apdengę šiaudais. Kitąmet ankstyvąsias veisles apdengsime plėvele, nes šiųmetinės šalnos nušaldė žiedynus. Ankstyvųjų veislių braškių neturėsime“, – pasakojo ūkininkė.

Prisimindama praėjusius metus B.Žukovska akcentavo, kad pirmasis braškių derlius buvo menkas, nes daigeliai buvo pasodinti tik gegužės viduryje. Koks bus šių metų derlius, kol kas sunku prognozuoti.

Skanios ir kvapnios

B.Žukovskos uogyne yra įrengta laistymo sistema, kuri praėjusiais metais, kai vyravo sausra, labai pagelbėjo. Nors laistymui atseikėjome nemenkus pinigus, šiuolaikinis braškynas be jo – neįsivaizduojamas. „Šiais metais uogynus laistome kas antrą dieną, stebime, kad dirvožemyje pakaktų drėgmės. Jei jos pakaks – išaugs gausus ir kokybiškas derlius“, – sakė pašnekovė.

Božena džiaugėsi, kad skanios uogos ūkyje ilgai neužsibūna. Jas jau pamėgo klientai. Pirmuosius pirkėjus uogyno šeimininkė atrado reklamuodama braškes internetu. Klientai uogas pirko tiesiai iš ūkio. Praėjusiais metais B.Žukovska braškes pardavinėjo ir Vilniuje, Kalvarijų turgavietėje. „Vieni pirkėjai mūsų išaugintos produkcijos laukdavo kiekvieną dieną nuo pat ankstyvo ryto, nes įvertino jų skonį ir kokybę. Kiti būdavo nusiteikę skeptiškai, nes galvodavo, kad prekiaujame atvežtinėmis uogomis. Jie netikėdavo, kad jauni žmonės patys gali auginti braškes“, – šypsodamasi pasakojo jauna moteris.

Ragina dalyvauti

B.Žukovska džiaugiasi turėjusi galimybę dalyvauti 2014–2020 m. KPP paramos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. ES parama leido jai sukurti modernų ir šiuolaikišką ūkį, kurį ateityje planuoja plėsti ir auginti šilauoges.

„Ši programa padeda ūkininkavimui tvirtus pamatus. Todėl raginčiau visus jaunus žmones aktyviai dalyvauti 2014–2020 m. KPP paramos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir įgyvendinti savo svajones bei pradėti dirbti mėgiamą darbą. Žinoma, pradžioje būtina nusibrėžti savo tikslus ir prioritetus, apsvarstyti, ko norite siekti, ką auginti, kiek darbo vietų sukurti“, – kalbėjo uogyno savininkė.

Ji teigė tikinti, kad kaimas gali gyvuoti tik darbščių žmonių, mylinčių savo kraštą, dėka. Šiais metais Božena, skatindama braškynų plėtrą, vienai šeimai padovanojo 100 barškių daigų ir tikisi, kad pastarieji uogyną ateinančiais metais išplės dar labiau.

Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

Kviečia dalyvauti

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad paraiškos KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus priimamos nuo birželio 3 iki liepos 31 dienos. ES parama pagal KPP veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui ir t. t.), perdirbimui ir teikimui rinkai.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti per ateinančius 3 metus, bet ne vėliau kaip iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Taip pat, jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur (skaičiuojama pagal Žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus), t. y. jaunojo ūkininko ūkio verslo plano pabaigoje turi būti suplanuotas ne mažesnio kaip 8 tūkst. Eur ūkio įkūrimas. Visgi, siekiant, kad projektas surinktų didesnius balus ir užsitikrintų didesnes galimybes gauti ES paramą, jaunasis ūkininkas turėtų pamąstyti apie planus įkurti didesnį nei 8 tūkst. Eur ūkį.

Valdos padalijimas

Valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio (tėvo, mamos, senelio, senelės, brolio, sesers, sūnaus, dukros) žemės ūkio valdos išregistruotus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise, įregistruoja jų pagrindu vieną ar kelias valdas ir ten įsikuria. Jeigu keli pareiškėjai kuriasi valdose, kurios buvo padalytos iš vienos valdos, jiems bendrai negali būti skirta didesnė kaip 40 tūkst. Eur parama.

Parama neteikiama, jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje, ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“; jei besikuriančio jaunojo ūkininko valda ir ūkis perregistruoti iš jo sutuoktinio.

Paramos dydis

Didžiausia parama jaunajam ūkininkui – 40 tūkst. Eur nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais – pirmoji išmokos dalis sudaro 50 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc. projekto išlaidų.

Parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla.

Priemonė finansuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Papildomi įsipareigojimai

Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.

Įkuriamo ūkio žemės ūkio naudmenų plotas paramos paraiškos pateikimo dieną ir jaunojo ūkininko verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu (ne ilgiau kaip 4 metai) bei kontrolės laikotarpiu (3 metai nuo paskutinio paramos išmokėjimo) turi priklausyti jaunajam ūkininkui nuosavybės teise arba turi būti kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis (nuoma, panauda ir kt.).

Siekdamas gauti finansavimą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ jaunasis ūkininkas įsipareigoja įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Jaunieji ūkininkai, norintys gauti paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, privalo tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine apskaitos sistema, sudarydami balansą, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitas.