Miškų sektoriuje – grėsmingi ženklai, įspėjantys apie galimą rimtą krizę. Teigiama, kad apie pusė su mediena dirbančių įmonių gali balansuoti ant išgyvenimo ribos. Miškininkai konstatuoja, kad sektorius paralyžiuotas ne tik dėl plūstančios pigios žaliavos iš šalių kaimynių ir dėl plintančių kenkėjų Europos šalyse smarkiai išaugusių medžiapjūties apimčių, – miškų ūkį klupdo ir valdžios ribojimai.

Prasti ženklai

Stoja miško kirtimas ir gabenimas, medienos prekyba, krinta kainos. „Baltpool“ duomenimis, pastaruoju metu kai kurie medienos sortimentai atpigo apie 30 procentų.

Nerimo įnešė valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos gegužės pradžioje sustabdytas pusmetinis medienos prekybos aukcionas. Kodėl jis sustabdytas, nepaaiškinta. Prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis administruojanti energijos išteklių birža „Baltpool“ pranešė, kad informacija apie medienos aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pradžios datą ir tolesnę eigą bus paskelbta gegužės 20 dieną.

Miškininkai teigia, kad tai precedento neturintis atvejis. Jie mano, kad Valstybinių miškų urėdija aukcioną atšaukė vengdama per „Baltpool“ parduoti smarkiai atpigusią medieną.

„Susiklosčiusi situacija kelia didelį nerimą – miškininkai stabdo ūkininkavimą miškuose, rangovai stabdo kirtimus, nes niekam nereikia medienos, jos kainos kritusios mažiausiai apie 20 procentų, sandėliai pilni neišparduotos produkcijos. Taigi požymiai šiame sektoriuje tikrai liūdni“, – konstatavo Lietuvos miškų ir žemių savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktoriui Aidui Pivoriūnui dabartinė miškų sektoriaus padėtis panaši į buvusią prieš krizę 2008-aisiais. Į tai, anot jo, pastūmėjo ne tik susiklosčiusi situacija rinkoje, bet ir valdžios sprendimai bei pasišvaistymai apie visokius miškininkystės ribojimus.

„Praktiškai daug kas galvoja, kaip išgyventi. Miškų ūkyje dirbantis verslas dėlioja išlikimo strategijas. Tam pradžią davė politikai, įvedę eksperimentinius mokesčius, neatsakingai kalbėdami apie naujų saugomų teritorijų, kurių pas mus yra bene dvigubai daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, plėtrą. Manau, kad apie pusę smulkiųjų verslininkų, kurių verslas susijęs su miškais ir mediena, balansuoja ant bankroto ribos ir svarsto apie pasitraukimą. Tokių įmonių yra apie 2,5 tūkstančio“, – nieko gero nežadančią prognozę pateikė A.Pivoriūnas.

Gamina į sandėlius

Panevėžio rajone, Ramygaloje, veikiančios medienos apdirbimo bendrovės „Deimera“ vadovas Deimantas Stasiukaitis pastebėjo, kad jau antri metai, kai medienos rinkoje jaučiama įtampa. Pasak jo, rinka perpildyta medienos gaminių, sumažėjusi apyvarta, įmonės gamina ir pildo sandėlius, o gamybos sąnaudos auga.

„Labai norime gyventi europietiškai, tačiau beldžiasi kitokia realybė. Per daug skubėjome tapti europiečiais atlyginimų, darbo režimo atžvilgiu. Viskas pabrango, ypač darbo jėga, turėti daugiau darbuotojų – prabanga. Kai situacija rinkoje tokia nepastovi, negali susiplanuoti rimtos gamybos. Vasara ant nosies, visi ruošiasi atostogauti, o sandėliai pilni, pirkimai sustoję. Laukiame pasikartojant 2008 metų scenarijų“, – nerimo neslėpė verslininkas.

Potencialūs pirkėjai emigruoja

Aukštaitijos regione veikiančios medienos apdirbimo įmonės „Ledausta“ vadovas Stasys Gedvilas teigė, kad miškininkai ir verslo įmonės sukasi užburtame rate, iš kurio nepavyks ištrūkti be nuostolių. Medžio apdirbimo įmonės kenčia dėl sumažėjusio vartojimo, o miškininkai – dėl iš šalių kaimynių įvežamos pigesnės medienos ir biokuro.

„Iš tikrųjų jaučiame nuoseklų produkcijos pardavimų kritimą, ir tai susiję su žmonių pajamomis ir pirkimo galimybėmis bei emigracija. Dauguma potencialių pirkėjų traukiasi į užsienį. Laukiame, kokia bus valdžia ir jos sprendimai, nuo to priklauso ir perspektyva, ar žmonės liks savo šalyje, ar ir toliau emigruos. Tai turi tiesioginės įtakos mūsų veiklai ir pardavimams“, – sakė pašnekovas.

Anot medienos apdirbimo įmonės vadovo, nenuostabu, kad Lietuvos miškuose stoja miško kirtimai ir prekyba mediena. „Medienos pigiau atsivežti iš Baltarusijos, Ukrainos, todėl mūsų miškininkams neapsimoka kirsti. Kai sąnaudos didesnės už pajamas, natūralu, kad darbai stoja. Pavyzdžiui, Baltarusijoje energetinės sąnaudos perpus pigesnės, taip pat gerokai mažesni ir atlyginimai, tai turi nemažą įtaką medžio kainai. O pas mus darbo sąnaudos vis auga“, – prastą konkurencinę aplinką akcentavo S.Gedvilas.

Miškus puola kenkėjai

LMSA vadovas A.Gaižutis įvardijo dar vieną priežastį, dėl kurios medienos rinkoje susidarė perteklius. „Rinkai atsiliepė ir stichiniai reiškiniai. Vakarų Europoje, Skandinavijoje dėl kinivarpų ir kitų kenkėjų atakų kertami dideli miškų plotai. Be to, buvo daug vėjalaužų ir sniegalaužų, tad medienos rinka pripildyta“, – sakė jis.

A. Gaižutis

A.Gaižutis prieš kelis mėnesius kalbėjosi su Austrijos žemės ir miško savininkų federacijos prezidentu, kuris guodėsi, kad jų miškų ūkis susiduria su problemomis. Ten su lentpjūvėmis tariamasi jau ne dėl kainos, o kad tik priimtų medieną. „Jeigu pagaminta produkcija neišvežama, po kurio laiko ji sutręšta arba virsta malkine“, – aiškino LMSA vadovas.

Dėl miško kenkėjų neramu ir mūsų miškininkams. „Pas mus gana nemažai miško plotų, kur neūkininkaujama. Viešoje erdvėje sukeltas vajus, kad tuoj bus iškirsta paskutinė pušelė, bet iš tikrųjų yra daug teritorijų, kurios netvarkomos, ten daug išdžiūvusių medžių, veisiasi kenkėjai.

Skaičiuojama, kad Lietuvos miškuose yra apie 21 mln. kubinių metrų sausuolių – trigubai daugiau, nei per metus Lietuvoje pagaminama prekinės produkcijos“, – įspūdingus skaičius pateikė A.Gaižutis.

Rinką sujaukė valdžios užmojai

A.Pivoriūno teigimu, pastaraisiais metais medienos sektoriuje įvyko gana rimtų tektoninių lūžių, kurie nieko gero nežada miško savininkams, taip pat ir šios srities verslo įmonėms.

Jis priminė, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje vyko nuoseklus ir tolygus miškų naudojimas – buvo pagaminama apie 7 mln. kubinių metrų prekinės produkcijos. Valstybiniai miškai kertami pagal Vyriausybės patvirtintas normas, o privačiuose miškuose ūkininkaujama pagal miškotvarkos projektus, atliekama analizė.

Kas atsitiko pastaraisiais metais? Pasak PMSA direktoriaus, kai 2015 metais įsigaliojo Seimo nario Algimanto Salamakino inicijuotas 5 proc. papildomas mokestis miško savininkams, trečdaliu sumažėjo privačių miškų naudojimas. Išaugusios sąnaudos suvalgė pelną, todėl žmonėms tapo nenaudinga naudoti mišką.

„Tai tęsėsi maždaug porą metų. Natūralu, kad rinkoje atsirado didesnis medienos poreikis, pradėjo augti jos kaina. Tai turėjo poveikį miško naudojimui, bet jis išaugo gal 10 proc. Tada atsirado rėksnių, kurie pradėjo šaukti, kad iškertami miškai. Valdžia, pasiduodama šioms nuotaikoms ir socialiniuose tinkluose sukeltai isterijai, pasakė, kad mažins miškų naudojimą, uždraus plynuosius kirtimus, įsteigs daugiau saugomų teritorijų“, – aiškino pašnekovas.

Tokie valdžios užmojai neliko be atsako – nuo praėjusių metų rudens miško savininkai, nuogąstaudami, kad dėl gresiančių apribojimų savo valdose negalės ūkininkauti ir jų valdos nuvertės, suintensyvino miškų naudojimą. Per trumpą laiką rinkoje atsirado daugiau medienos, krito jos kaina.

Renkasi pigesnį biokurą

Kitas smūgis – iš kaimynų. „Pagrindinės Lietuvos katilinės, šildomos medžio biokuru, buvo užtvindytos baltarusiška žaliava. Baltarusijai juk reikia pinigų atominės elektrinės statybai užbaigti. O iš vietinės žaliavos biokuro gamybos išėjo šnipštas. Mūsų produkcija brangesnė, jos neperka, nes dempinguotomis kainomis tarpininkai be jokių apribojimų priveža baltarusiškos. O biokuro dalis visoje medienos prekyboje labai ženkli – sudaro trečdalį viso medienos „krepšelio“. Tad pigus biokuras nutempė ir kito medienos sortimento kainas“, – aiškino A.Pivoriūnas.

Dėl pigesnio importinio biokuro „ant ledo“ lieka mūsų miško savininkai, savo ir europinę paramą investavę į biokuro gamybos techniką. Jie yra įsipareigoję didinti gamybos apimtis, tačiau tai varžo ir valdžios įvedami įvairūs tokios veiklos ribojimai.

PMSA vadovas užsiminė apie dar vieną miškų ūkio problemą – gerai dirbančių darbuotojų stygių. „Kai po įvesto mokesčio privačių miškų savininkams aprimo darbai miške, daug žmonių neteko darbo. Vieni pakeitė darbo profilį, kiti emigravo. Dabar sunku rasti gerą rangovą, kuris kokybiškai pasodintų mišką, nupjautų medį ir jį išvežtų“, – teigė jis.

Situacija kaip prieš 10 metų

Vaidotas Jonutis, energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas

„Baltpool“, kur vyksta prekyba valstybiniu mišku, kainos smunka žemyn. Tiesa, skirtingų medienos sortimentų kainų lygiai yra skirtingi. Nuo metų pradžios kainos sumažėjo vidutiniškai maždaug apie 10 proc. Bet kai kurių produktų kainos smuko daug labiau. Pjautinės medienos kainos krito mažiau, o žaliavinių produktų – gerokai daugiau. Popierrąsčiai, kurie dažniausiai perdirbami Skandinavijoje, atpigo apie 25 proc., tarrąsčiai – apie 30 proc. Biokuro kaina nukrito apie 40 proc., tam įtakos turėjo biokuro importas.

Ar tai krizė? Ciklas šiuo metu juda žemyn. Prieš dešimt metų buvo analogiškai. Bet reikia pripažinti, kad prieš metus šioje rinkoje buvo pikas. Tad dar po metų situacija gali būti visai kitokia.

Svyravimai medienos rinkoje – ne naujiena, tai daugiausia susiję su ekonomikos ciklais. Kol ekonomikos pakilimas didelis, vyksta statybos, medienos reikia daug. Paskui vartojimas mažėja, ir tai ypač atsiliepia žaliavinei medienai. Kai poreikis mažėja, kainos krinta.

Valstybinė miškų urėdija anksčiau nėra atšaukusi aukcionų. Dabartinis atšaukimas, mano žiniomis, susijęs su procedūriniais niuansais. Manau, nereikėtų čia įžvelgti kokios nors intervencijos į rinką.