Viljamas Šekspyras yra pasakęs: „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų valia.“ Apie šį ir kitus nuo mažens tinkamai ugdomos asmenybės bruožus kalbėjomės su Vilniaus rajone įsikūrusios Melkio mokyklos mokytojais Jūrate Gylyte ir Kęstučiu Ožalu.

Savo pavyzdžiu

„Išgirdę prezidentės raginimą įdomiau, turiningiau švęsti Vasario 16-ąją, pradėjome galvoti, o ką įdomaus galime pasiūlyti mes? Iš karto daugumai patiko sveikuoliškas pasiūlymas: kad kiekvieną rytą kuo daugiau žmonių pradėtų bėgimu ir maudynėmis eketėje“, – pasakoja Jūratė.

Ji pati jau dvejus metus maudosi kiekvieną dieną, kad ir kokia būtų oro temperatūra, o mokytojas Kęstutis – ketverius. Šį rudenį abu mokytojai pradėjo dirbti mokykloje, kurioje nuo pat jos įsikūrimo prieš dvejus metus laikomasi principo: sveikame kūne – sveika siela.

Kiekviena diena mokykloje prasideda bėgimu ir maudynėmis eketėje. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasirinko žygį

Abu mokytojai tikina, kad valią ugdyti būtina, nes jos labiausiai reikia siekiant užsibrėžtų tikslų ir cituoja garsujį Aviceną: „Kas turi valią ir stiprią dvasią, tas įveiks bet kokią negandą.“

Visai neseniai, vasario antrąją, vaikai ir mokytojai įveikė septynių kilometrų maršrutą užšalusia pelke ir mišku. „Vaikai galėjo rinktis: ar važiuoti į Trakus, ar eiti į žygį. Dauguma balsavo už žygį, tad devyniolika pirmų ketvirtų klasių vaikų ir du mokytojai patraukėme pasirinktu maršrutu. Įpusėjus kelionei kai kam ėmė trūkti jėgų, tačiau dainomis ir humoru pavyko įveikti sunkumus. Grįžome labai pavargę, bet sustiprėję“, – pasakojo Kęstutis. Jo manymu, kiekvienas mūsų esame linkę daryti tai, kas reikalauja mažiau pastangų. Tačiau be kantrybės ir valios daugelio savo siekių negalėtume įgyvendinti.

Ras pašaukimą

Trys iš penkių Tado Stasyčio atžalų lanko Melkio mokyklą. Nei pirmokas Junis, nei trečiokė Ūla, juolab ketvirtokė Liepa nesiskundė, kad žygyje pavargo.

„Esame aktyviai gyvenanti šeima. Galime įveikti ir didesnius atstumus. Šitą mokyklą kūrėme patys. Mums labai svarbi vaiko sąsaja su gamta, – sakė pašnekovas. – Mokykloje vaikas turi jaustis kaip namie, bendrauti nuoširdžiai, mokytis natūraliai, gyventi smagų vaikišką gyvenimą ir tuomet visos žinios lengvai pasieks jo protą, o patirtys – širdį. Svarbiausia, kad mokykla jiems padėtų suvokti, ko nori gyvenime. Smalsumas, noras ieškoti, gebėjimas dirbti komandoje – svarbiausi dalykai. Tikiu, kad baigę Melkio mokyklą jauni žmonės toliau gilinsis į tai, kam yra pašaukti“.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvena be patyčių

Melkio mokykla, kurią drąsiai galima vadinti gamtos mokykla, – įkurta tėvų iniciatyva. Vaikus į ją ir į netoli mokyklos esantį darželį tėvai veža ir iš kaimų, ir iš vienkiemių, esančių 30 kilometrų spinduliu. Vilniaus krašto filantropės Zinos Gineitienės sodyboje tėvai savo lėšomis ir rankomis įrengė mokyklą, kurioje jų vaikai jaučiasi saugūs, suprasti, mylimi, auga drąsūs, stiprūs, linksmi, klausantys savo širdies.

Biologiją Lietuvos edukologijos universitete studijavusi Jūratė džiaugiasi galimybe dirbti šioje mokykloje ir pritaikyti savo žinias. „Per rytinį bėgimą pamiškėje kiekvienas vaikas aplanko savo išsirinktą medį. Vaikai stebi, kaip augalai kinta keičiantis metų laikams. Grįžę į mokyklą, per ryto ratą viską aptariame, pasikalbame, kaip jaučiamės, kas mūsų bendruomenėje ir tarpusavio santykiuose mums patinka, o kas ne“, – pasakojo Jūratė. Ji pabrėžė, kad Melkio mokykloje nėra patyčių, vaikai mokomi ne konkuruoti, o bendradarbiauti, dirbti komandoje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ateities planai

Mokyklos vadovų siekis, – kad kartu su mokslo žiniomis vaikai įgytų būtinų gyvenime įgūdžių, mokytųsi savarankiškumo, prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus, padėtų vieni kitiems. Mokykloje ir bendruomenėje puoselėjamos senosios lietuvių tradicijos, taikomi gamtinės žemdirbystės principai, žmogus suvokiamas kaip dvasinė esybė.

Praėjusį rudenį link naujos mokyklos sklypo buvo nutiestas kelias, planuojama statyti naują pastatą. Dabartinėse patalpose vietos nedaug, o jau šį rudenį į Melkio mokyklą ateis daugiau mokinių. Projektuojamos naujos erdvės, ieškoma palaikančių mokyklos įkūrėjų idėjas žmonių, įmonių, kurios sutiktų paremti mokyklos statybas. Ateities planuose – bendruomenės centras. Svajojama turėti savo botanikos sodą, kuriame įdomios ir vertingos veiklos rastų ir maži, ir dideli, kur kartu būtų kuriama, dirbama, švenčiama, mokomasi.

Visi norintieji yra kviečiami jubiliejinę Vasario 16–ąją švęsti kartu su Vilniaus rajone įsikūrusios Melkio mokyklos pradinukais, jų tėveliais ir mokytojais. Ryte, nuo dešimtos valandos, siūlome pabūti kartu: su visais dalyvauti bendrame bėgime, vėliau pasinerti į eketę ir galiausiai, plazdant mūsų valstybės trispalvei, sugiedoti himną.