Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvių užaugintus burokėlius kerta ne tik latviai – pasiekia ir vokiečių

Šių metų pavasarį žemės ūkio kooperatyvas „Jakiškiai“ iš Vilniaus namo, į Joniškio rajone esančius Gataučius parsivežė „Gazelės“ apdovanojimą už proveržį. Tai – liudijimas, kad per 2018-2019 metus kooperatyvas smarkiai paaugo – daugiau augino daržovių, daugiau jų pardavė ir smarkiai padidino apyvartą.

„Auginti daržoves pradėjome vos nuo kelių hektarų. Vėliau, kai suradome verslo partnerį – burokėlių perdirbimo įmonę Žemaitijoje, šių daržovių pradėjome sėti ir sodinti gerokai daugiau. Didėjo jų kiekis, didėjo ir apyvarta“, – sakė „Jakiškių“ kooperatyvo bendraturtis, agronomas Darius Stonis.

2019-aisiais, kaip ir šiemet, kooperatyvas daržovėms buvo skyręs maždaug 200 hektarų žemės. O pernai nuėmė net 12 tūkst. tonų derliaus. Ar tai daug? Atkūrė kooperatyvą Daug. Nes šio kooperatyvo istorija yra išskirtinė.

„Tai buvo šeimos narių kooperatyvas, įkurtas 1996-isiais. Mes jį nupirkome 2014-aisiais – egzistuojantį, bet nebevykdantį veiklos, taigi realiai įsigijome tik „Jakiškių“ vardą. Manėme, kad bus galima kartu nusipirkti ir žemės, bet tokios galimybės nebuvo. Taigi kooperatyvo vardu jos teko įsigyti iš kitų savininkų“, – pasakojo D.Stonis.

 Pasak D.Stonio, daržovių rinka yra sudėtinga, supirkimo kainos kasmet smarkiai svyruoja. Pirmasis kooperatyvo įdirbtas laukas tebuvo 9 hektarų dydžio, kuriame užderėjo apie 500 tonų burokėlių bei morkų. O štai pernai burokėlių užimami plotai siekė 140 hektarų.

„Iš pradžių, laikantis sėjomainos, sėdavome ir šiek tiek javų, bet šiuo metu mūsų veiklos pagrindas yra tik daržovės“, – sakė D.Stonis. Pamažu prie kooperatyvo ėmė jungtis ir kiti nariai. Paprastai daržovių augintojų ūkiai nėra dideli, tačiau kooperatyvas, anot agronomo, jiems patrauklus ir dėl ekonominių, ir dėl politinių motyvų. Viena, parduoti kartu tai, kas užauginama, yra daug paprasčiau. Antra, svarbi yra ir parama kaimo plėtrai. Nes projektams, kuriuos parengia kooperatyvai, skiriama daugiau atrankos balų, didesnis yra ir paramos intensyvumas. O tai žemdirbiams labai svarbu.

  „Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams. „Pastaraisiais metais kooperatyvo narių skaičius svyravo tarp 7-9. Būna, vieni prisijungia, kiti pasitraukia. Neseniai vienas iš stambesnių ūkininkų pasitraukė turėdamas tokiam apsisprendimui savų motyvų. Tačiau atsirado smulkių prisijungusių ūkininkų. Jiems palanku tai, kad superkame jų produkciją“, – kalbėjo D.Stonis.

„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams. A.Srėbalienės nuotr.

Užleis dalį žemės svogūnams

„Jakiškiai“, iki šiol burokėlių auginimui skyrę pirmenybę, kitąmet laukus daržovėms padalins jau kitaip. „Nedaug augindavome morkų, nes iki šiol neturėjome jų plovimo įrangos. Rinka yra įnoringa, neplautų morkų mažai kam tereikia. Baigėme statyti naują sandėlį, kuriame bus sumontuota ir morkų plovimo, ir svogūnų apdorojimo įranga. Taigi nuo kitų metų morkų auginsime gerokai daugiau“, – paaiškino D.Stonis.

Pernai morkas sėję 4-iuose hektaruose žemės, kitąmet kooperatyvo nariai jų plotą didins iki 20 hektarų. Svogūnai, kaip šiemet, taip ir kitąmet, laiškus iškels maždaug 30-yje hektarų. Tuo tarpu burokėlių plotas nuo 140 hektarų susitrauks iki 100 hektarų. Neplautų morkų paklausa itin menka.

Ar braižant tokius planus buvo atsižvelgta į daržovių poreikį rinkoje?

Tikėtina, kad prekybos tinklus pilnai aprūpina ypač derlingų žemių – Kėdainių krašto ūkininkai. „Anaiptol ne visos daržovės auginamos vietos rinkai. Ūkininkaujame greta Latvijos, į kurią taip pat savo produktus eksportuoja mūsų šalies ūkininkai. Tai lyg laukiniai Vakarai – „kas ką suvalgys“: konkurencija žemės ūkyje yra gana didelė. Bet jeigu kaimynas kažką augina, tai dar nereiškia, kad kitas to negali daryti“, – teigė pašnekovas.

Apskritai daržovių rinka yra sudėtinga, supirkimo kainos kasmet smarkiai svyruoja. Jos priklauso nuo gamtos sąlygų bei to, kiek ir ko užaugina Lenkijos ūkininkai.

Neplautų morkų paklausa itin menka. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/musu-zeme/kaime-gerai/2020/12/04/news/lietuviu-uzaugintus-burokelius-kerta-ne-tik-latviai-pasiekia-ir-vokieciu-stala-17372466/#foto=17372469

Paramą panaudojo įrangai

Pasak D.Stonio, kooperatyvas nenusisuko nuo paramos – ji žemės ūkyje yra būtinybė. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ „Jakiškiai“ yra gavę 312 tūkst. eurų paramos. Ja naudojantis kooperatyvas įgyvendino projektą „Daržininkystės ūkio konkurencingumo didinimas“ – įsigijo būtinos technikos bei pasistatė pirmąjį daržovių sandėlį.

 Pirmąjį sandėlį Jakiškiai pastatė naudodamiesi parama. Bet jų plotai kasmet didėjo, ir sandėlys, kuriame vos 1,5 tūkst. tonų daržovių, tapo per ankštas. Dalį nuimto derliaus tekdavo „sandėliuoti“ senoviniu būdu – kapčiuose.

„Didesnis sandėlys mums yra būtinas, tad šiemet jį, talpinantį apie 3,5 tūkst. tonų daržovių, pasistatėme už savo lėšas. O morkų plovimo ir kitai daržovių apdorojimo įrangai gavome 400 tūkst. eurų paramos“, – užsiminė D.Stonis.

Ji skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Taigi naujajame sandėlyje daržovių laikymo kameros jau veikia – šis ruduo pirmas, kai į jas buvo sukrauti burokėliai.

Supirkėjai ypač reiklūs

„Burokėliai turi paklausą. Pagal sutartis daugiausia jų parduodame Kretingos rajone esančiai įmonei „Jovaigė“. Ji kone 90 proc. savo produkcijos – termiškai apdorotų ir į vakuumines pakuotes supakuotų burokėlių eksportuoja į stipriąsias Vakarų valstybes – Vokietiją ir kitas.

Ši įmonė nesiblaško nuo ūkio prie ūkio – ji turi nustačiusi tam tikrus reikalavimus. Vienas jų – turi būti auginami tam tikros veislės burokėliai, kitas – juos reikia atvežti nustatytu laiku, trečias – reikalingas „Global GAP“ sertifikatas. Tai tam tikras geros gamybos praktikos standartas, užtikrinantis maisto saugą pirminėje žemės ūkio grandyje bei aplinkosaugą“, – kalbėjo agronomas.

„Jakiškių“ kooperatyvas turi ir Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sertifikatą, liudijantį apie tai, kad daržovės yra auginamos tausojant aplinką. Tokios daržovės, kurių dauguma – burokėliai, tiekiami ir kitiems gamintojams – Kėdainių konservų fabrikui, Kauno bei Latvijos daržovių perdirbėjams.

O štai svogūnus kasmet iš paties sandėlio nuperka prekybininkai, atvykstantys į Gataučius ir iš Latvijos, ir iš kitų vietovių.

www.lrytas.lt

Rekomenduojami video