Rinkimų į Seimą įkarštyje politikai plyšauja, kad sustabdys emigraciją, skatins smulkiuosius vietos gamintojus, daugiau mokesčių surinks į biudžetą, seka kitokias pasakas. O tikrovėje daug kas vyksta priešingai.

Karaliauja stambieji

Ūkininkų interesus ginančios organizacijos seniai prašo sudaryti palankesnes sąlygas jiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad daugiau lietuviškos produkcijos atsidurtų ant mokinių, ligonių, kalinių, kareivių stalų. Tačiau jų pastangos bevaisės, nes kepurė nukeliama prieš stambųjį verslą.

Nemažai Lietuvos ūkininkų išaugintą derlių ir ūkyje pagamintus pieno ir mėsos produktus veža į kavines, restoranus ir kitas privačias maitinimo įstaigas. Tačiau beveik neturi šansų savo produkciją tiesiai iš ūkių tiekti į darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų valgyklas.

„Viešieji pirkimai daugeliu atvejų taip surikiuoti, kad smulkiesiems gamintojams juos laimėti nėra jokių galimybių. Ten karaliauja ir daugiausia pirkimų laimi stambios įmonės. Anksčiau bandėme dalyvauti Vilniaus savivaldybės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, bet nepavyko. Nustebino   reikalavimas balansinėje ataskaitoje turėti 50 tūkst. eurų tam atvejui, jei pasitrauktume iš proceso. Nemaži pinigai. Tai – tik viena iš nedideliems gamintojams nepalankių sąlygų“, – apgailestavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Tokie ekologinio ūkio savininko samprotavimai – ne iš piršto laužti. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar pernai konstatavo, kad net 56 proc. maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų rinkos dalijasi trys įmonės – UAB „Sanitex“ ir per akcininkus susijusios VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Pontem“. Dėl 44 proc. šios rinkos kovėsi apie 250 bendrovių.

Pirkimų kuriozai

Su maisto produktų viešųjų pirkimų kuriozais buvo susidūręs ir Šiaulių rajono daržininkas Antanas Baliutavičius. Ūkininkas mokykloms ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms galėtų tiekti bulves, morkas, kopūstus, raugintus kopūstus, burokėlius, sezono metu – ir žalumynines daržoves, tačiau pagal tausojančiosios žemdirbystės programą išauginto ir Nacionalinės kokybės produkto ženklą turinčio jo derliaus šioms įstaigoms nereikia.

„Prieš dvejus metus vežiau daržoves į Šiaulių rajono mokyklas, bet dabar švietimo įstaigų maisto produktų pirkimais nesidomiu. Tąkart teko susidurti su neįtikėtinu reikalavimu – reikėjo pateikti atitinkamų tarnybų dokumentą, kad nesu teistas. Kai prašiau tokios pažymos, pareigūnai neslėpė nuostabos, kam daržovių tiekėjui to reikia“, – pasakojo keistas viešųjų pirkimų sąlygas privalėjęs išpildyti daržininkas.

Patiekalas už 1 centą

Šiemet nemokamo mokinių maitinimo paslaugų pirkimai pribloškė VPT specialistus. Jonavos mokyklose vaikus ketinta pamaitinti vos už vieną centą. Tokį iš kojų verčiantį maisto gamybos įkainį vienam vaikui pasiūlė iš karto tris maitinimo paslaugų pirkimus, kurių vertė 289 tūkst. eurų, laimėjusi VšĮ „Kretingos maistas“.

VPT, nustačiusi ne vieną pažeidimą, tarp kurių – neracionalus lėšų naudojimas bei konkurencijos ribojimas, visas pirkimų vykdytojas – Raimundo Samulevičiaus progimnaziją, „Neries“ pagrindinę mokyklą ir Jeronimo Ralio gimnaziją – įpareigojo pirkimus nutraukti.

Jonavos rajono taryba yra nusprendusi, kad miesto mokyklos maitinimo paslaugas perka grupėms, kuriose yra viena didesnė ir kelios mažesnės mokyklos. Taigi, konkursą laimėjęs tiekėjas maistą tiekia visoms tos grupės mokykloms.

Vertinant šiuos tris pirkimus, VPT atstovams į akis krito įdomūs sutapimai: identiški dokumentai, identiškas dalyvių sąrašas, net ir tos pačios pasikartojančios klaidos, tas pats laimėtojas. Į visų pirkimų komisijas Jonavos rajono savivaldybė delegavo du tuos pačius savo darbuotojus.

Be to, kaip pranešė VPT, visuose trijuose pirkimuose iš tiekėjų reikalauta būti įsidiegus vadybos sistemas, pavyzdžiui, Darbuotojų saugos ir sveikatos, Maisto saugos, Kokybės ir Aplinkos apsaugos. VPT nuomone, tai ribojo tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą šiuose pirkimuose ir atvėrė duris vienai iš didžiausios vertės pirkimus laiminčiai bendrovei.

Įsprausti į rėmus?

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius „Valstiečių laikraščiui“ skubėjo pranešti, kad vaikų maitinimo pirkimus organizavo ne savivaldybė, o pačios mokyklos – jos atsakingos už vaikų maitinimo organizavimą. Taigi, joms ir teko VPT priekaištai.

„Šių pirkimų rezultatai įdomūs. Būtų naivu tikėtis, kad verslas užsiims labdara, nes pasiūlyta kaina nelabai suvokiama. Tokiu atveju galima būtų įtarti, kad tiekėjai, norėdami įeiti į rinką, dempinguoja kainas“, – svarstė Jonavos rajono galva.

M.Sinkevičius aiškino, kad visi norėtų vaikus maitinti kokybišku maistu, tačiau

viešųjų pirkimų vykdytojai esą yra įsprausti į rėmus, nes turi rinktis mažiausios kainos pasiūlymą. „Aišku, kai norima pirkti kuo pigiau, nukenčia kokybė. Suprantama, būtų geriausia pirkti vietos ūkininkų produkciją, tačiau jei jai teiktume pirmenybę, vėl pasipiltų pastabos, kad ribojama konkurencija. Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų parengti tipines sąlygas kokybiškiems produktams nupirkti ir, manau, visos mokyklos jomis vadovautųsi“, – samprotavo meras.

Vis dėlto skandalų, kad ūkininkai laimėjo maitinimo pirkimų konkursus, kuriuose būtų buvusi pažeista konkurencija, neteko girdėti. Savivaldos politikai, net nepabandę vietos daržininkų, sodininkų, pieno ir mėsos gamintojų produkcijos pritraukti į viešųjų įstaigų valgyklas, jau drebina kinkas, kad pažeis viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. O dėl didelės vertės maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus laiminčių ryklių rizikuojama.

Plūsta pigiena

Kai vaikus norima pamaitinti už vieną centą, matyt, atitinkamas maistas patenka ir į mokyklų bei darželių valgyklas. Mūsų ūkininkai piktinasi, kad į viešojo sektoriaus įstaigas plūsta daug pigios lenkiškos produkcijos, o lietuviško derliaus imama esą tik dėl priedangos.

„Prieš keletą metų rugsėjį, kai mūsų sodai lūžo nuo vaisių, vienoje mokykloje mačiau, kaip vaikams buvo dalijami pernykščiai obuoliai, greičiausiai lenkiški. Manau, kad tai – neišskirtinis atvejis. Panašu, kad mūsų mokykloms geros vietinės produkcijos nereikia. Negalima leisti, kad čia pelno būtų siekiama bet kokiais būdais“, – savo įspūdžiais dalijosi Pasvalio rajono bendrovės „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis.

Sodininkystės ūkio vadovas mano, kad, perkant maistą nemokamam vaikų maitinimui, europinės paramos pinigais remiant nemokamą vaisių ir pieno produktų vaikams dalijimą mokyklose, reikėtų rinktis lietuviškus produktus. „Čia sukasi nemažos biudžetinės lėšos, tad būtų logiška pirkti vietos gamintojų produkciją. Juolab kad ji visada turės pranašumų, nes bus šviežesnė ir išauginta savo žemėje. Pagaliau mūsų gamintojai moka mokesčius į iždą, sukuria darbo vietas“, – argumentus nacionalinės produkcijos naudai rinko A.Grygalis.

Anot S.Daniulio, jeigu centrinei valdžiai ir savivaldai iš tikrųjų rūpėtų smulkieji vietos gamintojai ir vaikų sveikata, Lietuvos ūkininkų produkcijai būtų atviras kelias į švietimo įstaigas. „Deja, dabar vaikomasi pigumo, o maisto kokybė iš tikrųjų niekam nerūpi. Paprasčiau ir naudingiau pirkti pigiausią lenkišką produkciją ir kišti ją vaikams. Dabar mokyklos, darželiai, ligoninės perka ne maistą, o kalorijas“, – be užuolankų kalbėjo ekologinio ūkio savininkas.

Ūkininkai ragina atsisakyti tokios praktikos, kai pasirenkamas tiekėjas, kuris gali tiekti visus maisto gamybai reikiamus produktus – nuo mėsos iki bananų. „Tokia tvarka yra ydinga, nes taip sudaromos sąlygos laimėti stambioms tiekėjoms“, – įsitikinęs S.Daniulis.

Tiektų nebrangiai

Povilas Nemanis, kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas

Jau beveik aštuonerius metus gaminame įvairių rūšių pieno produktus: sviestą, grietinę, varškę, devynių rūšių sūrį ir kt. Prekiaujame turguose, mugėse, kažkiek tiekiame ir į didesnius prekybos centrus. Mūsų produkcijos patenka ir į Airiją, Angliją bei kitas užsienio šalis. Per tą laiką nesulaukėme jokių rimtų pirkėjų nusiskundimų, girdėjome tik gerų atsiliepimų. Taigi, galėtume pieno produktus tiekti ir mokykloms, ligoninėms.

Tai būtų mums patrauklus pardavimo būdas, be to, ir vaikams būtų naudinga, nes į produktus nededame jokių cheminių priedų. Iki šiol patys nesisiūlėme dalyvauti, o mūsų niekas neprašė. Bet jei būtų galimybė, tiek mes, tiek kiti ūkininkai privežtų kokybiškos ir nebrangios produkcijos.