Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuva gali sulaukti gerų žinių iš Briuselio dėl paramos pieno sektoriui

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pieno gamintojai birželio pabaigoje gali sulaukti gerų žinių iš Europos Komisijos dėl paramos pieno sektoriui, kuris nukentėjo dėl pasaulinės pieno krizės ir smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, teigia Lietuvos žemės ūkio atašė Briuselyje. Tačiau Karolis Anužis pabrėžia, jog garantijų, kad parama tikrai bus skirta, nėra.

„Šį mėnesį, birželio pabaigoje Liuksemburge numatyta Žemės ūkio ministrų taryba, ir visi ministrai tikisi, kad būtent to susitikimo metu bus jau kažkokių rezultatų, nes ir pats komisaras, kai buvo paskutinė taryba, kalbėjo, kad birželio mėnesį spręsime tuos klausimus. O ar bus ta parama tokia pat, kaip rudenį, kai visai Europos Sąjungai gavome 420 mln. eurų, sunku pasakyti“, - BNS sakė K.Anužis.

„Ar bus šį birželį apsispręsta dėl to naujo finansinio paketo, sunku pasakyti, nors labai daug viliamasi“, - pridūrė jis.

Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį su EK pirmininku Jean'u Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) aptars paramą pienininkams. K.Anužis teigė, kad po šio susitikimo „tikimasi tam tikrų rezultatų, postūmių“.

Anot jo, paramos problemą apsunkina ir tai, kad ne visos Bendrijos valstybės išnaudojo dar pernai gautą paramą.

„Vieni mano, kad toks žingsnis turėtų būti žengtas, iš kitos pusės, pati Komisija teikia pastabas valstybėms narėms, kad jos rudenį gavo tą paramą, nors tik 56 proc. jos yra panaudota ir ne visos valstybės yra pradėję mokėti tą paramą. Tai smūgis ir pačiai Komisijai, kuri visus žingsnius darė, o pačios valstybės nedaro. Lietuva viena pirmųjų išnaudojo visą 100 proc. paramos, dėl to mes galim būti ramūs, kad pastabos mums neina“, - aiškino atašė.

Jis teigė, kad Lietuva pritartų idėjai skirti lėšų iš krizių rezervo. Tačiau EK mano, kad toks žemdirbių rėmimas nebūtų tinkamas, mat tai būtų tiesiog lėšų perskirstymas tarp skirtingų sektorių.

„Čia buvo kalbų apie tai, kad būtų panaudotas vadinamasis krizių rezervas. Mes esam už tai - kodėl nepanaudojus to rezervo. Komisija šiek tiek baiminasi, nes krizių rezervas surenkamas iš visų tiesioginių išmokų gavėjų, kurie gauna virš 2 tūkst. eurų, tai jeigu būtų naudojamas rezervas, tai gal būtų naudojamas tik pieno, mėsos sektoriams, ir Komisija atkerta, kad naudojant rezervą, tai būtų tik perskirstymas tarp sektorių: visi įneša, o vėliau tiksline parama pasinaudotų tik pienas ar kiauliena ir panašiai“, - BNS aiškino K.Anužis.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad EK dalį išmokų skirtų savanoriškam gamybos mažinimui, kuriuo siekiama stabilizuoti pieno supirkimo kainas. Pagal šią schemą valstybė gali mokėti pinigus tiems ūkininkams, kurie nedidina arba mažina pieno gamybą.

„Buvo Europos Parlamente vienos sesijos metu užsiminta, kad jeigu būtų ta finansinė tikslinė parama valstybėms narėms, didelė tikimybė, kad kažkokia jos dalis turėtų būti skirta savanoriškam gamybos mažinimui. Tai nuostatai, kurią Komisija pristatė, nes pačios valstybės kalba, kad gera ta priemonė, bet reikia europinio požiūrio, reikia europinių pinigų. Tai čia Komisija galbūt vienu šūviu du zuikius nušovė - davė priemonę mažinti gamybą ir galbūt duos pinigų tai priemonei“, - sakė K.Anužis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė taip pat teigia, kad Lietuva nepajėgi remti pieno sektoriaus  iš valstybės biudžeto.

„Blogai yra ne tik Lietuvoje. Jeigu mes, pavyzdžiui, per metus planuojame skirti apie 70 mln. eurų pieno sektoriui, tai Vokietija dabar sprendžia apie 100 mln. eurų skyrimą. Tai ką reiškia jų valstybė ir mūsų,Tai aš noriu pasakyti, kad tikrai daug stengiamės padėti ir tikrai nebepajėgūs iš savo biudžeto. Ir šiandieną spėlioti, kiek gali Europa skirti, tikrai sunku pasakyti, paaiškės, kokios galimybės pačioje birželio pabaigoje taryboje, sprendžiant tiek kitų šalių, tiek mūsų šalies pieno sektoriaus klausimą“, - LRT radijui sakė V.Baltraitienė.

Lietuva skaičiuoja, kad šalies pieno gamintojams reikėtų apie 75 mln. eurų paramos dėl pernai patirtus nuostolius. Sumažėjus pieno supirkimo kainoms, gamintojai teigia nebegalintys išlaikyti ūkių.

Lietuvai vasarį paprašius Europos Komisijos skirti papildomai 75 mln. eurų paramos šalies pieno sektoriui, Komisija pareiškė tiesioginių išmokų skirti kol kas neketinanti. V.Baltraitienė anksčiau sakė, jog EK šiemet neketina padėti pieno gamintojams, nes lėšų tam nėra numatyta ES biudžete.

Tačiau EK leido valstybėms naudoti savanoriško gamybos mažinimo mechanizmą, pagal kurį iš biudžeto pienininkams būtų galima mokėti už nedidinamą pieno gamybą. Anksčiau planuota, kad Lietuvoje ši schema pradės veikti gegužę, tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS teigė, kad schema yra „galutinėje derinimo stadijoje“.

Rekomenduojami video