Lankydamiesi turtingose Europos šalyse pastebime, kad kuo toliau į vakarus, tuo geriau tvarkoma ūkininkų sodybų aplinka. Vaizdas nuo Vokietijos į rytus sparčiai blogėja. Prie dažno ūkio galima išvysti pasenusios žemės ūkio technikos sąvartynus. Ne išimtis ir Lietuva. Panagrinėkime priežastis.

Atsikratyti neskuba

Nieko nėra amžino. Numatytą laiką atitarnavo traktorius, kombainas, kultivatorius, plūgas ar kita žemės ūkio technika – ūkininkas ją pastato kur nuošaliau ir palieka laikinai. Tik tas „laikinai“ Lietuvoje dažnai tampa „nuolatinai“.

Sakysite, parduok metalo laužo supirkėjams. Tačiau metalo supirkimo punktai dažniausiai įsikūrę didžiųjų miestų pakraščiuose, šalia geležinkelių. Taigi iš tolimesnio krašto vežti toloka, o ir ne kiekvienas ūkininkas turi reikiamą transportą. Be to, ilgai tarnavusios technikos neskubama atsikratyti ir dėl kitų priežasčių.

Štai Kauno rajone įsikūrusios žemės ūkio bendrovės „Striūna“ technikos inžinierius ir ūkio kombainininkas Darius Murauskas paaiškino taip: „Tarkime, prireikė kaiščio ar veržlės, paieškojau laužyne ir radau. Žinoma, detalių gautum ir kitur, bet važiuok į kokios nors įmonės serviso tarnybą, ieškok... Ir dar sumokėsi nemažai. O čia – viskas vietoje.“

Aptvėrė ir nudažė tvorą

Pavyzdžiui, autostrada Vilnius–Klaipėda keliaujantys valdininkai iš sako, kad technikos sąvartynai bjauroja šalies vaizdą, o svečiai iš Vakarų atvirai šaiposi. Tikras vyras išgirdęs tokį priekaištą tik nusispjautų bent mintyse ir pasiųstų tokį valdininką labai toli. Jautriau į šias pastabas reaguoja ūkininkų antrosios pusės.

Štai į metų ūkio titulą ne kartą pretendavusio ir prizines vietas užėmusio vieno ūkio pakaunėje aplinka šį pavasarį stipriai pasikeitė. Mūsų kalbinamas ūkininkas Juozas, šnairuodamas į tolėliau besitvarkančią žmoną, tyliai paaiškino nebeištvėręs jos priekaištų.

„Ji dalyvauja ūkininkų renginiuose, o ten ją jau kelerius metus gyvą pjovė dėl laikomos senos technikos. Pritrūkau kantrybės, aptvėriau šią teritoriją ir tvorą nudažiau žaliai“, – pasakojo Juozas. Dabar senos technikos laužyno nuo autostrados niekas nemato, o ūkininko žmona nebegirdi priekaištų.

Kuo išskirtinis vamzdis?

Daugelis kitų ūkininkų priekaištų nepaiso. Gindamas žemdirbius Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Andrejus Jakas turi savų argumentą.

„Valdininkams negražu? Tai skonio reikalas. Štai Vilniaus centre jau daug metų prie Neries stūkso surūdijęs vamzdis ir jis laikomas meno kūriniu. Savivaldybė už šį šedevrą jo kūrėjui nemažai sumokėjo. Taigi ir ūkininkas gali sakyti, kad technikos sankaupa šalia jo ūkio yra meno kūrinys“, – juokais ūkininkus teisino A.Jakas.

Iš tikrųjų, pasak A.Jako, nebenaudojamos technikos sąvartynai – psichologinis dar sovietinių laikų palikimas, atsiradęs iš skurdo: o gal kas nors pravers, gal ką nors panaudosiu? Taip ir rūdija ta technika metus, dešimt, dvidešimt.

Susiveža šlamštą

Kokybiška suomiška žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis gali drąsiai sakyti, kad ūkininkų sukauptuose technikos sąvartynuose jų parduodamų suomiškų kompanijos „Valtra“ gaminių neužtiksime. Lietuvių ūkiuose dar puikiai tarnauja prieš 18 metų įsigyti šios kompanijos traktoriai ir, ko gero, dar 10 metų išvengs laužyno. Tačiau R.Trainaitis žino dar vieną sąvartynų Lietuvoje kaupimo priežastį.

„Ar nepagalvojote, kodėl užsienio šalyse nebėra lengvųjų automobilių sąvartynų? Supratote? Vadinasi, ir žemės ūkio technikos sąvartynų atsirado dėl tos pačios priežasties – vakariečiai atsikrato susidėvėjusios technikos, o lietuviai ją perka ir taip sunaudoja, kad vežti toliau į Rytus nebeapsimoka. Štai ir lieka tas metalas Lietuvoje“, – aiškino R.Trainaitis.

„Rovaltros“ vadovas pranašavo, kad technikos sąvartynų ateityje daugės. „Neseniai vienas ūkininkas prašė patarimo. Žmogus Vokietijoje rado beveik 10 metų naudotą traktorių „Valtra“ už 29 tūkst. eurų, tačiau sugedusį. Suremontuoti jį įmanoma už 8 tūkst. eurų. Pridėjus transporto išlaidas susidarys 40 tūkst. eurų. Aš tam ūkininkui ir sakau – pirk naują, kuris tau kainuos tik 70 tūkst. eurų, atsipirks ir vargo nematysi. Nepaklausė, pirks tą senieną ir geriausiu atveju po 10 metų nuvarys į sąvartyną“, – pasakojo R.Trainaitis.

Lietuviui nekyla rankos

Seną techniką lietuviai ūkininkai kaupia ir todėl, kad turi auksines rankas. Pavyzdžiui, sugedus traktoriui koks nors vokietis Klausas telefonu išsikvies serviso tarnybą ir toji jį suremontuos. O štai lietuvis Petras ar Juozas pats bandys remontuoti, o nedidelę, bet svarbią detalę neretai susiras savo technikos sąvartyne.

„Žinoma, geriausia būtų seną techniką išardyti ir sandėlyje laikyti kaip atsargines detales. Bet tokiam darbui lietuviui ūkininkui nekyla rankos, o gal ir laiko trūksta, todėl geriausiu atveju aptveria tą sąvartyną“, – kalbėjo R.Trainaitis.

„Rovaltra” vadovo R.Trainaičio nuomone, senos technikos sankaupų ūkiuose artimiausiais metais tik dar daugės.

Žinoma, daug lemia ir metalo laužo kainos svyravimai. „Gal kai kurie ūkininkai dar tikisi 2007–2008 m. metalo kainų? Vargu ar sulauks. Manau, daug priklauso ir nuo ūkininkų noro tvarkytis savo ūkyje“, – sakė Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos vadovas Eimutis Ramoška. Jis ūkininkams patarė nenurašyti pasaulyje pripažintų kompanijų naudotos technikos, nes ji neretai tarnauja ilgiau nei nauja Rytų Europos šalyse pagaminta technika.

Be kita ko, E.Ramoška neseniai du naudotus ekskavatorius, parengtus dirbti karo sąlygomis, padovanojo Ukrainos kariams, savo šalį ginantiems nuo Rusijos „žaliųjų žmogeliukų“. „Žinau, kad vienas ekskavatorius dar naudojamas, o kitas jau suvarpytas skeveldrų“, – pasakojo E.Ramoška.

Įstatymo aklavietėje

LŽŪTA prezidentas A.Jakas teigė, kad artimiausiu laiku vyks žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių atstovų pasitarimas. Jame bus svarstoma, ką daryti su didėjančiais senos technikos sąvartynais. Tačiau ar šis klausimas LŽŪTA jėgoms?

„Manau, kad metalą superkančios bendrovės turi steigti daugiau punktų rajonuose“, – svarstė A.Jakas.

Neabejojame, kad A.Jakas žino, kas numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. O ten numatyta šią naštą perkelti ant žemės ūkio technikos gamintojų ir importuotojų pečių. Šio įstatymo 34 str. 1.2 punkte numatyta, kad būtent gamintojai ir importuotojai turi organizuoti eksploatuoti netinkamų priemonių surinkimą. Tačiau 3 punkte priduriama, kad tokią techniką jos savininkas turi atiduoti nemokamai. Ar atiduos?

Yra ir dar vienas niuansas – technikos savininkas turi dokumentais įrodyti, iš kokios kompanijos ją pirko. Taigi įstatymas yra, tačiau sistema neveikia.

Išgelbės nauja karta

Liudas Špokas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius, ūkininkų pramintas kombainų tėvu

Aš nesistebiu technikos sankaupomis. Ar pastebėjote, kaip jauni žmonės elgiasi su drabužiais? Panaudojo ir meta lauk, o štai mes, senesni, padedam į šalį – o gal kada nors prireiks. Taip bus ir su sena technika. Ateis nauja karta – ir jos neliks.

Žinoma, technika skirtinga. Pavyzdžiui, traktorių ar kombainų detalių gali prireikti, todėl aš ūkininkus puikiai suprantu. Ne paslaptis, kad mūsų padėtimi pasinaudojo, pavyzdžiui, vokiečiai ūkininkai – pašiūrėse laikė senutėlius kombainus, o kai mes įstojome į ES, atitarnavusius kombainus pelningai pardavė ir, tiesą sakant, mus išgelbėjo. Kita vertus, lietuviai ūkininkai jau atsigavo ir patys nemažai parduoda naudotos technikos Rytų šalims.

Kaip priversti?

Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja

Deja, dabar toks metas, kai žmogiškumo reikalaujame dokumentais, įstatymais. Kalbant apie netinkamos eksploatuoti žemės ūkio technikos tvarkymą, reikalavimai keliami serviso tarnyboms. Jos reikalavimų laikosi. Tačiau kaip priversti tvarkyti savo teritoriją žmogų, kuris to nenori daryti? Juk turime pavyzdžių, kai koks nors žmogus į savo kiemą tempia viską, ką akys pamato. Kaip jį priversti? Ko gero, tai yra skurdesnio gyvenimo palikimas.

Gal tai net socialinis klausimas? Žinoma, galima tiesiog skaityti Atliekų tvarkymo įstatymą ir reikalauti. O jame parašyta: „Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi atliekų, tai turi jas atiduoti atliekų tvarkytojams.“ Tačiau ar seną nenaudojamą techniką galima laikyti atliekomis? Ūkininkas sakys, kad tai ne atliekos, o turtas. Taigi ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Grasinti baudomis? Manau, pirmiausia reikia bandyti ieškoti sprendimo gražiuoju.