Prasidėjus pavasariui, akys vis dažniau nuslysta vandens telkinio paviršiumi – kaip čia tiktų lieptas, ant kurio šiltą vasaros dieną galima būtų pasilepinti, pažvejoti ar tiesiog pamedituoti kojas įmerkus į vandenį... O ir pats medinis statinys gali tapti nuostabiu mažosios architektūros šedevru, puošiančiu aplinką.

Ilgas procesas

„Tai kaip reikėtų pradėti statyti lieptą?“ – šį klausimą uždavėme statybininkui konstruktoriui inžinieriui Arvydui Drasčiūnui. Specialistas tik nusišypsojo ir paskubėjo nuraminti skubančiuosius. „Liepto statymas –tikrai ne greitas darbas, todėl pasiruoškite ilgam procesui“, – patarė jis.

Pirmiausia, pasak meistro, reikėtų gauti leidimus. Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neatsižvelgiant į jo dydį, visais atvejais privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) sutikimą.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimų tvarką reglamentuoja specialios taisyklės. Jos numato, kad asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu ar naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikini nesudėtingi statiniai statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Žmogus, pageidaujantis gauti sutikimą statyti lieptą, NŽT teritoriniam skyriui pagal vandens telkinio buvimo vietą turi pateikti prašymą, taip pat supaprastintą laikino nesudėtingo statinio projektą ir, jei žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, bendraturčių sutikimą.

Statybos žiemą

Jei nutarėte, kad jums būtinai reikia liepto, pagalvokite, kokio dydžio ir pločio jo norėtumėte. Beje, jeigu lieptas nutolęs ne daugiau kaip 15 m nuo kranto ir jo plotas yra ne didesnis nei 30 kv. metrų, leidimo jo statybai nereikia. Jeigu tos ribos peržengtos, tada liepto statyba derinama su vietos architektais. „Lieptas visais atvejais negali būti ilgesnis kaip 30 metrų“, – teigė A.Drasčiūnas.

Lieptą, pasak statybininko, geriausiai statyti žiemą, kai vandens telkinys užšalęs: juk norint įkalti polius, reikalingas tvirtas pagrindas. Įsibridęs į ežerą polių neįkalsi, jie turi būti išlindę virš vandens apie porą metrų. „Ant ledo labai patogu – parinkus vietą, galima nusibraižyti planą, išgręžti skyles lede, įstatyti polius ir juos sukalti“, – pasakojo inžinierius statybininkas.

Patyręs statybininkas tikino, kad tinkamiausi poliams yra juodo metalo vamzdžiai. „Visiškai pakanka 76 mm skersmens, nors galima kalti ir storesnius vamzdžius. Sukalus polius, iš kampuočių suvirinamas metalinis karkasas ir ant jo montuojama medinė dalis. Kampuočiai turėtų būti 40–45 mm“, – patarė A.Drasčiūnas.

Polių kalimas

Atsakingiausias darbas – pasirinkti tinkamą liepto aukštį virš vandens. Tirpstant ledui vandens lygis kyla, kartu kyla ir ledas, tad jeigu metalinė konstrukcija įrengta per žemai, ledas ją gali užkabinti ir iškelti. Todėl statantieji lieptą turi būti gerai susipažinę su ežero, tvenkinio ar kūdros vandens lygio svyravimu. Vienų ežerų vandens lygis svyruoja apie 60–70 cm, kitų, ypač pratekančių, jis gali būti mažesnis – iki 30–40 cm. Lygiai taip pat vandens lygis keičiasi tvenkiniuose, kūdrose, ką jau kalbėti apie upių potvynius.

„Metalinis karkasas turi būti iškilęs virš ledo tiek, kiek siekia maksimalus vandens lygis, – aiškino A.Drasčiūnas. – Tačiau kiekvienais metais orai darosi vis labiau neprognozuojami, tad prie maksimalaus lygio patartina pridėti dar bent 10 cm.“

Poliai gali būti ir mediniai, jie pigesni už metalinius. Tačiau ilgainiui vandenyje jie gali supūti, pavasarį ledai juos lengviau iškilnoja. Metalinių polių ledas neiškilnoja, vos temperatūra pakyla aukščiau nulio, aplink metalinį polį iš karto susidaro eketė. „Tarpai tarp polių priklauso nuo pasirinkto liepto pločio, – pasakojo inžinierius. – Jeigu platesnis, tarkime, apie 2 metrų, polius kalame kas 1,5 metro. Jeigu lieptas 1,5 metro pločio, polius kalame kas 2 metrai. Kad lieptas būtų stabilus, reikėtų laikytis šių proporcijų, kitu atveju jis gali linguoti.“

Į žemę polį reikia kalti kartais net 2,5 metro, kol jis atsiremia į tvirtą dugną. „Yra ežerų, kur krantas ir dugnas – vieni akmenys, nėra kur įkišti kuolo, – dalijosi patirtimi statybininkas. – Įkali 0,5 m, ir viskas. Tuomet reikia ištraukti, bandyti dar kartą. Polį būtina įkalti į dugną nors metrą, nors pusantro.“

Danga

Jei ant liepto bus statoma pavėsinė ar suoliukai, patariama tose vietose įkalti didesnio skersmens vamzdžius. Prie laikančiosios konstrukcijos pagal visą perimetrą pritvirtinamas metalinis profilis, o priešingos pusės strypai tarpusavyje sutvirtinami skersiniais. Horizontalius skersinius profilius prie laikančiosios konstrukcijos galima pritvirtinti ir varžtais.

Suvirinus metalinį karkasą, ant jo dedamos medinės sijos (lagės), prie kurių kalama danga. Geriausia mediena lieptui – maumedžio. Ši mediena brangesnė negu pušies ar eglės, bet tarnaus 15 metų, o kiti spygliuočiai – 5 metus (impregnuota eglės ar pušies mediena gali laikyti ir 10 metų). Maumedžio lentomis dengti lieptus patartina dar ir dėl to, kad šlapios jos ne tokios slidžios kaip kitos medienos. Itin slidžios ąžuolo lentos –palijus jomis galima čiuožinėti kaip čiuožykloje. Bet kuri mediena sudrėkusi yra slidi, tad reikia saugotis, vaikščioti atsargiai.

Liepto dangą geriausiai daryti iš lygių lentų. „Tarkim, lieptas iš rifliuotų maumedžio lentų su grioveliais atrodys gražiai, ir kojos gerai sukibs su paviršiumi, tačiau grioveliuose užsilaikys purvas, lapai. Tokią dangą bus sudėtinga valyti, grioveliai trukdys nušluoti lapus. Be to, kai kurie žmonės jaučia diskomfortą vaikščiodami rifliuota danga. Neverta prisigalvoti visokių įmantrybių, geriausia danga – iš lygių lentų“, – patarė inžinierius.

Uždėjus dangą, daromi turėklai, suoliukai. Kad prie liepto būtų patogu prieiti, įrengiami laiptukai. Jeigu krantas statesnis, tinkamai pritaikyti laiptukai papuoš ne tik lieptą, bet ir aplinką. Beje, pastačius lieptą jis su krantu nesujungiamas, tą padaryti reikia ledams ištirpus, vandeniui nuslūgus.

Koks turi būti liepto plotis? Toks, kad galėtų prasilenkti du žmonės. Tam pakanka 1,5 metro pločio, bet jeigu žmogus nori, gali daryti ir 2 metrų pločio. Jeigu liepto gale pageidaujate įrengti aikštelę, kur tilptų staliukas, suoliukas, ji turi būti ne mažesnė kaip 9 kv. metrų. „Lieptus darykite su vienu atviru kraštu, kad galima būtų priplaukti valtimi ar vandens dviračiu, – pabrėžė A.Drasčiūnas. – Labai pravartu turėti pridedamą žemesnio lygio aikštelę – bus patogiau išlipti. Artėjant žiemai, pridedamą aikštelę reikia nuimti.“

Pontoninis tiltas

„Žinoma, galima pastatyti lieptą ir vasarą, bet tai atsieis daug brangiau

ir sunkiau nei žiemą“, – teigė statybininkas. Jis vasarą patarė statyti pontoninį lieptą, kuris ilgiau tarnaus ir atpuls rūpesčiai dėl konstrukcijų montavimo, tolesnės priežiūros.

Iš atskirų dalių surenkama konstrukcija – pontoninis tiltas – montuojamas ežero ar tvenkinio vandens paviršiuje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – nestabili konstrukcija, judanti nuo mažiausios bangelės. Iš tikrųjų šie lieptai tokie pat tvirti, kaip ir tradiciniai poliniai. Liepto segmentai patikimai surišami ir specialiais inkarais pritvirtinami vandens telkinio dugne. Didelis privalumas, kad žiemą jie įšąla kartu su vandens tekinio ledu, be to, juos galima išrinkti ir pergabenti į kitą vietą. Plūduriuojanti konstrukcija nepažeidžia dugno, neišsiskiria iš kraštovaizdžio.

Pontoninį lieptą sudaro trys dalys: plūduriuojanti dalis, jungiamasis lieptelis iki kranto ir liepto takelis, įrengiamas krante. Pontoninio liepto segmentai gali būti plastikiniai arba pripildyti specialaus betono. Šie segmentai atsparūs drėgmei, neyra, netrupa, o su laikančiaisiais konstrukciniais elementais suformuoja sunkią vienalytę detalę. Plūduriuojanti dalis inkaruojama grandinėmis nuleidžiamais betoniniais svoriais (grandines prieš žiemos sezoną rekomenduojama atpalaiduoti, per atlydį – įtempti). Standartinius gaminius galima jungti tarpusavyje ir formuoti įvairios formos lieptus.