Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lengvata, kurią matai, bet negali paimti

Tarp mokesčių lengvatų, dėl kurių kai kurie politikai žemdirbius maišo su žemėmis, yra ir tokių, kuriomis jie negali pasinaudoti. Viena iš jų – kompensacinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 6 proc. tarifas. Jis skirtas sunkiausiai išgyvenantiems smulkiesiems ūkiams. Tačiau ne veltui sakoma: kur trumpa, ten ir trūksta. Nors minėta lengvata galioja jau seniai, dalis smulkiųjų ūkininkų apie ją net nėra girdėję. Kiti girdėjo, bet negali pasinaudoti. Panagrinėkime priežastis.

Galimybė daugiau uždirbti

Iki 10 ha ūkių Lietuvoje 2016-aisiais buvo beveik 94 000, tačiau labai tikėtina, kad per pusmetį šis skaičius aptirpo keliais tūkstančiais. Mus labiausiai domina iki 7 ha valdantys ūkiai, kurie nėra PVM mokėtojai ir kurių metinės pajamos (ne pelnas!) neviršija 45 000 eurų. Tokie ūkiai turi teisę pasinaudoti kompensaciniu PVM 6 proc. tarifu už parduotą žemės ūkio produkciją, suteiktas žemės ūkio paslaugas, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų pakavimą ir ruošimą parduoti, džiovinimą, valymą, smulkinimą, dezinfekavimą ir silosavimą, sandėliavimą, gyvulių priežiūrą, jų veisimą, šėrimą, įrenginių, įprastai naudojamų žemės ūkio veikloje, nuomą žemės ūkio tikslams, drėkinimo ir nusausinimo įrangos eksploatavimą ir kt.

Štai pavyzdys. Ūkininkas Jonas iš Kėdainių rajono, nustatyta tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsiregistravęs ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės ūkio bendrovei pardavė 15 t kviečių po 150 eurų už toną. Jono gautinas atlygis (be kompensacinio priedo) yra 5 250 eurų (15x150), nuo kurio turi būti apskaičiuotas 6 proc., t. y. 315 eurų <(5 250 x 6 proc.):100>, kompensacinis PVM priedas. Tokiu atveju Jono gautas atlygis su kompensaciniu PVM priedu sudarytų 5 565 eurus. Nedaug, tačiau vis šiokia tokia parama smulkiajam ūkiui.

Ministerija apsimetė nesuprantanti

Dėmesį į galimybę pasinaudoti lengvata atkreipė ir šiek tiek stambesni ūkiai. Štai Antanas G. Raseinių rajone turi mišrųjį pienininkystės ir augalininkystės 36 ha ūkį. Vyras augina 7 ha kviečių, 0,3 ha bulvių ir dar turi 28 ha daugiamečių pievų. Laiko 9,6 sąlyginio gyvulio (4 melžiamas karves, 4 telyčias ir 4 buliukus). Per metus jis gavo 9 382 eurus pajamų. Pardavė 11 t miežių, 13 t pieno ir 4 prieauglius nuo 12 iki 24 mėn. Taigi ūkininko pajamos nesiekia 45 000 eurų. Antanas skambina visais varpais: „Vos galą su galu suduriu, reikia techniką atnaujinti, vaikus į mokslus leisti, gausi šeima daug pati suvartoja, leiskite pasinaudoti ir man kompensaciniu PVM 6 proc. tarifu.“

Beldėsi ūkininkas į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), tačiau valdininkai skėsčioja rankomis: „Pagal pajamas tinki, o štai pagal plotą esi per didelis.“

„Kai tokių ūkininkų nusiskundimų padaugėjo, Finansų ministerijai pateikėme siūlymą lengvatą taikyti ne iki 7, bet iki 30 hektarų dydžio ūkiams“, – sakė ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė.

Jolita Čičiurkienė

Tačiau Vyriausybės pinigus sauganti Finansų ministerija apsimetė nesuprantanti, ko ŽŪM ir ūkininkai nori.

„Finansų ministerija pateikė duomenis, kad iki šių metų kovo 1 d. iš 53 880 ūkių, galinčių pasinaudoti kompensaciniu PVM tarifu, tai padarė tik 19 proc.“, – aiškinosi J.Čičiurkienė.

Be kita ko, Finansų ministerijso teigimu, galinčiųjų pasinaudoti tokia lengvata kasmet mažėja. Taigi ministerija viliasi, kad smulkieji ūkiai tyliai išnyks ir nereikės nieko keisti.

Neturėjo prekinių pajamų

Ką apie tai mano Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), turintys ginti ne tik stambiųjų, bet ir smulkiųjų ūkininkų interesus?

„Atlikome tyrimą. Pasirinkome 6 kooperatyvus. Juose buvo 1 790 narių ne PVM mokėtojų ir 66, kurie naudojasi kompensaciniu PVM tarifu. Šie kooperatyvai 2016-aisiais į šalies biudžetą sumokėjo per 2,5 mln. eurų PVM, t. y. vidutiniškai po 1 500 eurų kiekvienas ne PVM mokėtojas“, – sakė ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja ekonomistė Aušra Žliobaitė.

Tyrimas parodė, kad daugiausia galimybių pasinaudoti kompensaciniu PVM tarifu turėjo uogininkyste užsiimantys ūkiai. Mažesni mišrieji ar augalininkystės bei pienininkystės ūkiai neturėjo prekinių pajamų, nes produktus šeimos sunaudodavo pačios, arba jos buvo nedidelės. Beje, pavyzdžiui, 20 ha mišriojo augalininkystės ir mėsinės galvijininkystės ūkio pajamos per metus tesiekė vidutiniškai 7 500 eurų, ir jis dar sumokėjo 1 575 eurus PVM.

„Pajamos menkos, tačiau šis ūkis, kaip ir daugelis panašaus dydžio ūkių, negalėjo pasinaudoti kompensaciniu PVM tarifu dėl didesnio, nei numatyta, ūkio ploto. Akivaizdu – jeigu norime, kad šia lengvata ūkiai pasinaudotų, reikėtų didinti ūkio ploto ribą lengvatai gauti iki 30 ha“, – siūlė A.Žliobaitė.

Tačiau ar Vyriausybė išgirs skęstančiųjų pagalbos šauksmą? Atviras klausimas.

R. Dovydėno nuotr.

Smulkiųjų rojus Suomijoje

Kitose Europos šalyse, pvz., Suomijoje, kitaip nei Lietuvoje, smulkiuosius ūkius stengiamasi išlaikyti. Ar su prastomis gamtinėmis ūkininkavimo sąlygomis susitaikiusios Suomijos žemės ūkis žlunga? Atvirkščiai. Šios valstybės žemės ūkio stuburas – iki 50 ha dydžio ūkiai.

Lietuvoje vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad ūkininku galima laikyti tik turintį daugiau nei 100 ha dirbamos žemės asmenį. Tokio dydžio ūkių mūsų šalyje yra per 5 300. Suomijoje daugiau nei 100 ha žemės valdo tik 788 ūkininkai. Iš jų tik 166 ūkiai turi daugiau nei 150 ha. Jeigu Lietuva savo kurso nepakeis, smulkieji ūkiai išnyks. Bet gal politikai pradės elgtis kitaip? Tokių vis dar atsiranda.

„Remiantis tik efektyvumo kriterijais, akivaizdu, kad finansiškai apsimoka remti tik stambiuosius ūkius. Tačiau galvojant ne tik apie pelną, bet ir apie valstybės bei kaimo vietovėse gyvenančių žmonių ateitį, sprendimus reikėtų pakoreguoti. Pasakysiu atvirai – Seimo Kaimo reikalų komitete dėl šio reikalo dažnai sukryžiuojame ietis, ir ši kova aštrėja“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Rimkus.

Ūkiai Lietuvoje pagal naudojamos žemės plotą 2016 m. (vnt.)

Iki 10 ha                    93 755

10–20 ha                   18 170

20–30 ha                     6 561

30–40 ha                    3 126

40–50 ha                                      2 208

50–60 ha                    1 671

60–70 ha                    1 246

70–80 ha                                      1 002

80–90 ha                                         774

90–100 ha                                       740

100–300 ha                 4 152

300–500 ha                    672

500–1000 ha                  310

1 000–3 000 ha              166

Daugiau nei 3000 ha          11.

Šaltinis: ŽŪM

 

Ūkiai Suomijoje pagal naudojamą žemės plotą 2016 m. (vnt.)

Iki 10 ha         27 037

10–15 ha          16 918

15–25 ha        25 634

25–50 ha        23 870

50–75 ha          4 508

75–100 ha          1 209

100–150 ha           622

Daugiau nei 150 ha   166.

 

Šaltinis: Eurostat

Socialinių išmokų sistema

K.Starkevičius

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Kai kurie smulkieji ūkininkai nesinaudoja kompensaciniu PVM tarifu, nes nežino, kad turi tokią galimybę. Kita vertus, tokia padėtis rodo, kad daug smulkiųjų ūkių sukurti tik tiesioginėms išmokoms gauti, o ne ūkininkauti. Trečia priežastis – reikia nors minimaliai tvarkyti buhalteriją, o jie nenori to daryti. Todėl šią lengvatą priskirčiau prie socialinių išmokų sistemos, kai esą bandoma pagelbėti smulkiesiems ūkiams. Jeigu šią landą dar išplėsime iki 30 ha, padidinsime ir tikimybę, kad ūkiai ir toliau bus dirbtinai skaldomi. Šiais laikais yra daug apsukrių ūkininkų, kurie nepraleis progos pasinaudoti nauja galimybe nedirbdami papildomai uždirbti. Ir tos lėšos bus panaudojamos ne investicijoms. Apskritai ateina laikas pagalvoti apie pirmųjų 30 ha skatinimo tikslingumą, efektyvumą, tariamą paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti. Mano nuomone, gamybos neskatinančią paramą reikia naikinti

Trūksta politinės valios

V.Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Tik 4 proc. ūkių subjektų Lietuvoje gauna būtiną informaciją apie paramą ir apskritai apie ūkininkavimą. Ne visi smulkieji ūkininkai naudojasi internetu, prenumeruoja laikraščius. Taigi iš kur jiems gauti informaciją? Kita priežastis – smulkieji ūkininkai baiminasi, kad tvarkydami buhalteriją padarys klaidų ir dėl to nukentės. Tokiu atveju lengvata gali virsti nuostoliais. Ką daryti? Pirmiausia valdžia turi pademonstruoti politinę valią ir aiškiai pasakyti, kad valstybė pasirenka remti šeimos ūkius, o tada jau galima būtų ieškoti konkrečių priemonių tikslui pasiekti. Kol kas tokių pastangų nėra. Apmaudu, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas netesi pažadų – patekę į valdžią kai kurie Seimo nariai labai pasikeitė. Anksčiau rėmę smulkiuosius ir vidutinius ūkius, jie vis dažniau pereina ar yra perviliojami į stambiųjų ūkininkų rėmimo stovyklą. Manau, daugelis jų net neturi teisės dalyvauti diskusijose, kai svarstoma apie paramos tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkių perskirstymą.

 

 

Rekomenduojami video