Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lengvabūdiškumo kaina – komplikacijos

Lietuvos gyventojų požiūris į gripą dažnai būna lengvabūdiškas. Daugelis į skiepus numoja ranka, nesusimąsto, kad ši liga gali sukelti ne vieną komplikaciją. Mūsų šalyje kasmet gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga apie 400 tūkst. gyventojų, o skiepijimosi nuo gripo vidurkis yra vienas žemiausių Europoje. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius siekia 70–75 proc., o Lietuvoje – 7 proc.

Išgelbėjo transplantacija

Irmai Juodienei dėl gripo pasireiškė inksto nepakankamumas, todėl teko skubiai atlikti minėto organo transplantaciją. „Gripas – klastinga liga, ji gali smogti greitai ir netikėtai“, – sakė I.Juodienė. Irmai inkstą dovanojo mama. Statistikos duomenimis, gyvo donoro inkstas geriau prigyja ir ilgiau „dirba“. Mamos dovana suteikė Irmai galimybę gyventi visavertį gyvenimą, auginti sūnų Tomą, dirbti, vadovauti Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ regioninei organizacijai „Kauno Gyvastis“ ir, žinoma, sportuoti.

Šiandien ji pripažįsta, kad daugelis žmonių pakankamai neįvertina ligos pavojaus ir gripą tapatina su paprastu peršalimu: „Mano nuomone, reikia aktyviai šviesti žmones, ypač moksleivius, nes mokyklų bendruomenėse, tarp moksleivių tėvų vyrauja skeptiškas požiūris į skiepus nuo gripo.“ Mirčių statistika taip pat negailestinga: 2010–2011 m. , kai siautė daugiausia gyvybių nusinešusi gripo atmaina, iš 22 mirusių vyresnio amžiaus asmenų 21 nebuvo pasiskiepijęs nuo gripo.

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių, prienosinių ančių ir vidurinės ausies uždegimai. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas. Ši liga pavojingiausia mažiems vaikams. Naujagimį nuo virusų saugo įgimtas imunitetas. Maždaug nuo 8 gyvenimo mėnesio mažylis jį praranda, o savojo dar neįgyja, todėl iki 3–5 gyvenimo metų jo organizmas yra labai lengvai pažeidžiamas. Gripas labai pavojingas ir seniems žmonėms. Metams slenkant, žmogaus imunitetas vis silpnėja, todėl organizmas tampa lengviau pažeidžiamas gripo virusų. Be to, senyvo amžiaus žmonėms gripas neretai sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, gyvybei pavojingą pneumoniją. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali išsivystyti ir jauniems, stipriems žmonėms, netinkamai gydantis gripą. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3–7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7–10 dienų.

Paūmėja lėtinės ligos

Anot bendrosios praktikos gydytojos Ritos Keturakienės, gripo virusas yra labai mažas, todėl turi savybę įsiskverbti į beveik visus žmogaus organus. Sergant gripu, labai susilpnėja apsauginės žmogaus organizmo funkcijos. „Svarbu atminti, kad, persirgus gripu, labai dažnai paūmėja įvairios lėtinės ligos, – pasakojo R. Keturakienė. – Tarkim, esant sinusitui, ligonis skundžiasi nepakeliamu galvos skausmu. Ši gripo komplikacija gali sutrikdyti uoslę, dažnai net visam gyvenimui. Meningitas gali pažeisti ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų dangalus, pačias smegenis. Po šios komplikacijos žmogus gali net apkursti ar apakti, kai kuriems gali susilpnėti atmintis. Viena baisiausių gripo komplikacijų, kuri paprastai ištinka gripo pandemijos metu, – virusinė pneumonija (plaučių uždegimas). Neretai ji baigiasi mirtimi.“

Todėl visiems sergantiesiems medikai pataria neiti į darbą, gerti daug skysčių, geriausiai arbatos, matuotis kūno temperatūrą. Jai pakilus per 38 laipsnius, gerti ne aspiriną, o paracetamolį, nes šis mažiau dirgina virškinamąjį traktą. Virusai puola žmones, kurių imunitetas yra nusilpęs. Susergama įkvėpus virusų, o jų apstu visur: viešajame transporte, prekybos centruose, koncertų, kino, teatro salėse.

Banguojantis imunitetas

Tūkstantį kartų esame girdėję, kaip stiprinti imunitetą ir jį saugoti: nerūkyti, nevartoti alkoholio, vėdinti patalpas, kasdien pasivaikščioti gryname ore, vengti streso, pakankamai ilsėtis.

„Imunitetas kinta dėl hormonų pusiausvyros ir jų lygio kitimo, dėl amžiaus, gretutinių ligų, kurios gali paūmėti arba būti ramybės fazės. Lėtinėms ligoms paūmėjus, imunitetas kovoja su jomis ir neturi laiko užsiimti „įsiveržėliais“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.Vaikai negeria, nerūko, o infekcinėmis ligomis serga dažniau nei suaugusieji. Šį faktą profesorius L.Valius grindžia organizmo atminties faktoriumi. Suaugusieji, persirgę įvairių virusų sukeltomis ligomis, įgyja imunitetą, o organizmas – jų atmintį. Vaikai, atėję į šį pasaulį, su kiekvienu nauju virusu susiduria pirmą kartą. Reikia laiko, kad organizmas įgytų imunitetą, tarsi duomenų bazę apie virusų štamus, ir išmoktų apsiginti. Medikų teigimu, natūralu, kad kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikas virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis serga vidutiniškai keturis kartus per metus. Tai yra neišvengiama, todėl susirgus reikia saugoti vaikus nuo komplikacijų.

„Kai sakoma, kad žmogus mirė nuo gripo, sakoma netiesa. Mirštama ne nuo šios ligos, o nuo jos komplikacijų“, – patikslino profesorius L.Valius. Jis patarė reaguoti į bet kokius sveikatos sutrikimo simptomus ir kreiptis į gydytojus.

Kaip išvengti komplikacijų

* Karščiuojant gulėti lovoje, o pagerėjus savijautai pabūti namie, kol visiškai išnyks gripo simptomai.

* Sergant gerti daug sulčių ir arbatų su medumi bei citrina.

* Jei pradeda skaudėti galvą ar pykinti, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

* Savarankiškai nevartoti vaistų nuo galvos skausmo, nes gydytojui bus sunkiau nustatyti diagnozę.

Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje. Uždegimas gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju išsivysto židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm).

Ligos simptomai priklauso nuo širdies raumens pažeidimo laipsnio ir uždegiminio proceso išplitimo dydžio. Ligonis skundžiasi raumenų skausmais, karščiavimu, bendros savijautos pablogėjimu. Greta bendrų negalavimų vystosi ir specifiniai širdies veiklos pokyčiai: širdies išsiplėtimas, tachikardija ir širdies veiklos nepakankamumas, aritmija, kraujagyslių embolija. Miokarditui sparčiai progresuojant, ligonis gali net mirti. Jei persirgus gripu pajuntami į miokarditą panašūs simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rekomenduojami video