Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kukmedžiai – formavimui tinkami augalai

Kadaise augę Lietuvos giriose, dabar kukmedžiai puošia parkus, privačius sklypus, o retesnėmis jų veislėmis didžiuojasi augalų kolekcininkai. Mažai kas žino, kad liaudies dainoje minima kukavinė pypkė daroma iš kukmedžio.

Kirto, nes nuodingi

Kadaise savaime augę Lietuvos miškuose kukmedžiai viduramžiais palengva išnaikinti. Jų mediena plačiai naudota karo pramonėje: kukmedžio lankai laikyti pačiais geriausiais, iki sukūrus naujas technologijas lankus imta klijuoti iš kelių medienos sluoksnių. Patvari, gražios tekstūros mediena naudota ir smulkiems medžio dirbiniams. „Tačiau sparčiausiai imti naikinti mūsų krašto miškuose derėję kukmedžiai tuomet, kai pamiškėse ir miškuose buvo leista ganyti gyvulius. Kukmedžio šakų užėdę gyvuliai gaišdavo, todėl piemenys stengdavosi ganomose teritorijose nepageidaujamus augalus iškirsti“, – pasakojo Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno dendrologas Rimvydas Kareiva.

Reiklūs spygliuočiai

Vėl šie augalai ėmė populiarėti, kai jais susidomėjo sodybų savininkai. Dabar, anot R.Kareivos, susidomėjimas kukmedžiais Lietuvoje šiek tiek atslūgo. „Tai tikriausiai lėmė po šaltesnių žiemų patirti nuostoliai – daug įvairių formų augalų apšalo spyglius, prarado dekoratyvumą. Be to, ir literatūroje pabrėžiama, kad kukmedžiai – vieni reikliausių spygliuočių. Jiems reikia derlingos, kalkingos, purios, drėgnos dirvos, – aiškino pašnekovas. – Iki 20 metų amžiaus kukmedžiai per metus gali išauginti po 30–50 cm ilgio ūglius ir augimo greičiu nė kiek nenusileisti eglėms. Tiesa, vėliau jų augimo tempas po truputį lėtėja.“ Pasak dendrologo, dažniausiai auginamos įvairių veislių tankūs kukmedžiai, neturintys ryškios viršūnės. Tokie augalai visada auga daug lėčiau.

Pakantūs karpymui

R.Kareiva pabrėžė, kad dekoratyvinei sodininkystei šie augalai labai tinka, nes yra pakantūs karpymui. „Net ir senas, smarkiai apgenėtas kukmedis iš gausybės miegančių pumpurų išaugina daug naujų ūglių, labai sutankėja. Šie ūgliai dažniausiai auga vienodu greičiu, t.y. retai kada greitai atsiranda dominuojantis, viršūnę formuojantis ūglis. Todėl augalas ilgai išlaiko karpymo suteiktą formą. Jeigu išmatuotume bendrą visų augalo vienmečių ūglių ilgį ir palygintume su panašaus amžiaus eglėmis ar pušimis, gautume panašius skaičius, nors pastarieji priskiriami prie vidutiniškai ar greitai augančių augalų“, – sakė specialistas. Kukmedžiai gali augti ir atviroje, saulėtoje vietoje, ir stipriame pavėsyje, kur, pavyzdžiui, tujos neišgyvena nė 3–4 metų. „Kukmedžiai – vieni tinkamiausių augalų gyvatvorėms, nes nereiklūs apšvietimui, pakantūs karpymui, ilgai išlaiko suteiktą formą, tankūs. Vakarų Europoje labai populiaru karpyti augalus ir suteikti jiems įvairiausias geometrines ar fantastinių gyvūnų formas. Tam bene dažniausiai naudojami būtent kukmedžiai. Dauguma jų ir nekarpomi yra labai gražios formos, gali būti glaustašakiai, rutuliški, svyruokliniai ir kitokie“, – vardijo pašnekovas.

Nereikia tręšti

Sumaniusieji auginti kukmedžius turėtų žinoti, kad jiems tinka neužmirkusi ir neužliejama dirva. Sodinti reikia, kai įšalas jau išėjęs. Tik visiškai sausose smėlio kopose saulės atokaitoje kukmedžiai skurs. Nors šie augalai labiau mėgsta kalkingas dirvas, bet auga ir silpnai rūgščiose. Puikiai jaučiasi molinguose šlaituose. Geltonuosius ir margaspyglius kukmedžius geriau sodinti nedideliame pavėsyje, bet nelabai tamsioje vietoje – tada spalvos ir labiau išryškės. Per tamsiose vietose augančių kukmedžių spygliai pažaliuos, per šviesiose – spalvos išbluks, o geltoni spygliai saulėje gali ir apdegti. Kukmedžiai gerai auga po ąžuolais. Šių augalų nereikia tręšti. Laistyti reikia tik augančius sausose nederlingose dirvose, per didelius karščius. Europinius ir tarpinius kukmedžius laistyti reikia dažniau, o dygieji sausroms labai atsparūs. Žiemai šaknis galima mulčiuoti, geriausia klevų lapais, kuriuos pavasarį galima apipilti plonu durpių sluoksniu. Supuvę lapai labai pagerins dirvos kokybę ir neutralizuos durpių rūgštingumą. Europinių veislių kukmedžių nepatartina sodinti vėjuotose vietose, o žiemai rekomenduojama juos gausiai uždengti eglišakėmis. Kitų rūšių kukmedžiai vėjams atsparesni, bet ir juos geriau pridengti.

Rekomenduojami video