Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Krizė žadina geopolitinį sūkurį

Užsienio spaudoje jau randasi svarstymų apie galimą šalutinį COVID-19 pandemijos poveikį geopolitikai. Antai Varšuvoje nuogąstaujama, kad posovietinėje erdvėje atgimusi nauja Sovietų Sąjungos versija gali priartėti prie Lenkijos sienų.

Neišmoktos pamokos

Dažnai kartojama frazė, kad pasaulis po koronaviruso pandemijos jau nebebus toks, koks buvo, turbūt yra teisinga tik iš dalies. COVID-19 viruso ekonominės, socialinės ir politinės pasekmės, žinoma, bus didelės, gal net grandiozinės. „Pasaulio dirbtuve“ vadinamos Kinijos patirtis rodo, kad prireikė maždaug 4 mėnesių ir itin griežto karantino epidemijai (tiksliau, pirmajai jos bangai) sustabdyti ir pereiti prie ekonominės veiklos atkūrimo. Apie jokią pergalę kalbėti neverta, nes jei nėra kolektyvinio imuniteto, koronaviruso epidemija gali dar ne kartą sugrįžti.

Pergalę pasaulis švęs, kai bus sukurta efektyvi vakcina nuo COVID-19 ir ja paskiepyta didžioji žmonijos dalis. Net pačiais optimistiškiausiais ekspertų vertinimais tam prireiks mažiausiai pusantrų ar dvejų metų. Taip, tada pasaulis jau bus kitoks, tačiau žmonijos patirtis rodo, kad net ir po didžiausių krizių gyvenimo inercija viską vėl sustato į įprastas vėžes, grįžta kasdienė rutina, ir, nepaisant skambių kalbų, niekas taip ir nepasimoko iš skaudžių praeities pamokų.

Viena iš jų galėtų priminti, kad istorijos monstrai kartais sugrįžta, ypač jei savo laiku nebuvo tinkamai atpažinti, įvertinti ir sunaikinti. Palankiomis aplinkybėmis atgimę nauju pavidalu, jie gali pradėti keisti ir geopolitinę pasaulio tikrovę. Istorikai gerai išnagrinėjo, kaip trečiąjį ir ketvirtąjį XX amžiaus dešimtmetį kilusi Didžioji ekonominė krizė atvedė Vokietiją iki nacistinio režimo, o Europą, Ameriką, Aziją – iki Antrojo pasaulinio karo. Ekonomistų teigimu, tai, kas Didžiosios depresijos laikotarpiu ekonomikoje įvykdavo per kelis metus ar net dešimtmečius, šiandien dėl koronaviruso pandemijos nutinka vos per savaitę ar mėnesį.

Gąsdina prognozuojamas staigus išsivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikos susitraukimas dešimtadaliu ar net daugiau, niekad nematytas bedarbių skaičiaus augimas, ilga prie Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių finansų organizacijų durų nusidriekusi ekonominės naštos nebepakeliančių valstybių eilė. O juk dar tik pati pandemijos pradžia, laukia vieneri ar daugiau ekonomikai sunkių metų, kol COVID-19 infekcija bus galutinai suvaldyta ir nebereikės bijoti antros, trečios ar ketvirtos jos sugrįžimo bangos. Kaip per tą laiką pasikeis pasaulis?

Sovietų Sąjungos herbas Rusijos ekonomikos pasiekimų parodoje Maskvoje tarsi laukia savo valandos.

Artėja audra

Lenkijos savaitraštis „Tygodnik TVP“, svarstydamas apie tai, būgštauja, kad koronaviruso pandemija posovietinėje erdvėje gali pradėti įvairių šalių nepriklausomybės silpnėjimo ir jos praradimo procesą, nes daugelis jų nesugebės susitvarkyti su ekonomine ir socialine krize. Tuo tarpu problemose paskendęs pasaulis gali visiškai neskirti dėmesio tam, kas vyksta valstybėse, prieš tris dešimtmečius iškilusiose iš buvusios Sovietų Sąjungos griuvėsių. Viską esą gali imtis spręsti svarbiausi šios geopolitinės arenos veikėjai – Rusija ir Kinija. Nors ir jas prislėgs ekonominės krizės našta, vis dėlto turimi demografiniai ir gamtos ištekliai, taip pat karinė galia ir autoritariniai režimai gali kelti labai realų pavojų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų suverenumui, tegul ir gana sąlyginiam.

Savaitraštis pradeda nuo Baltarusijos: šios šalies ekonomikos tyrimų centro BEROC ekspertai naujausioje savo apžvalgoje perspėjo, kad į Baltarusiją ateina ekonominė audra, laukia valiutos ir naftos eksporto kainų šokas, vidaus paklausos sumažėjimas, užsienio prekybos ir gamybos smukimas. Susilpnėjusi Baltarusijos ekonomika, dėl naftos tiekimo konflikto su Rusija paskutiniaisiais mėnesiais balansavusi ties recesijos riba, esą gali neatlaikyti tokio išbandymo. Užgriuvusi krizė taps rimtu Baltarusijos valstybingumo, į kurį jau seniai kėsinasi Rusija, išbandymu.

Ne ką geresnėje padėtyje, pasak leidinio, yra ir Ukraina. Jos biudžeto pajamos ėmė sekti sausio ir vasario mėnesiais, dar iki pandemijos pradžios. Dabar prie problemų rinkinio esą prisidės ir nutrūkusios milijonų ukrainiečių, dirbančių Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, piniginės perlaidos. Nors koronaviruso epidemijos pavojus Ukrainai vis didėja, šalis tiesiog negali sau leisti griežto karantino ir bent laikinai sustabdyti ekonomiką. Apie tai atvirai prabilo prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ekonominės veiklos suvaržymų, įvestų dėl epidemijos, šalis esą neatlaikytų: žmonės neturi santaupų, socialinės rūpybos sistema praktiškai neveikia, o vyriausybė paprasčiausiai neturi pinigų. Ukrainos politikai jau diskutuoja, ar nevertėtų paskelbti suverenaus defolto, tai yra, pripažinti valstybę nemokia. Situacija 40 milijonų gyventojų turinčioje šalyje palaipsniui tampa kritine, rašo „Tygodnik TVP“. Karas rytinėje šalies dalyje, gili ekonominė krizė, susipriešinusio politinio elito kovos, silpna valdžia, nepajėgianti spręsti esminių problemų, o dabar ir koronaviruso epidemija dar labiau komplikuoja Ukrainos padėtį.

Kaimyninėje Moldovoje, vienoje iš skurdžiausių Europos valstybių, destabilizaciją gali lemti keletas veiksnių, teigia savaitraštis. Šalis nepasiruošusi epidemijai, premjeras Ionas Chicu perspėjo piliečius, kad šalies sveikatos apsaugos sistema žlugs, jei užsikrėtusiųjų skaičius viršys 2 000. Lygiai prieš savaitę buvo užregistruoti 1 056 užsikrėtimo atvejai. Moldovoje įvestas karantinas, tačiau valdžia neturi pinigų mokėti biudžetininkams, todėl prašo tarptautinių finansų organizacijų paramos.

Kas laukia silpnesniųjų?

Rimti išbandymai laukia ir Gruzijos: ekonomine prasme glaudžiai susijusi su Turkija, ji jau kenčia dėl prekių judėjimo apribojimų ir visiško turizmo sektoriaus, vieno iš kertinių šalies ekonomikos atramų, sustojimo. Politinį elitą silpnina rietenos ir ginčai. Panaši situacija ir Armėnijoje, teigia savaitraštis. Užsikrėtusiųjų skaičius jau kelia rimtą nerimą. Kaimyninis Iranas niekaip nesuvaldo epidemijos, o sienos su Turkija ir Azerbaidžanu uždarytos. Tuo tarpu Azerbaidžanui skaudžiai kirto smukusios naftos kainos. Įtempta ir politinė padėtis: opozicija nepripažįsta neseniai įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų rezultatų, valdžia į protesto akcijas atsako represijomis. Pasitikėjimo ateitimi neprideda ir sklindantys gandai, kad prezidentas Ilhamas Alijevas nepagydomai serga.

Turkmėnija, kurios gerovė priklauso nuo gamtinių dujų eksporto į Kiniją ir Rusiją, jau pernai atsidūrė sunkioje padėtyje, o šiemet ją dar labiau komplikuoja kritusios naftos kainos, nuo kurių priklauso ir dujų kaina. Kyla grėsmė, kad Rusijos monopolininkė „Gazprom“ dėl to gali išvis nutraukti dujų importo sutartis, kaip buvo padariusi 2016 metais. Kirgizija ir Tadžikistanas, dar dvi itin skurdžios ir korumpuotos Vidurio Azijos šalys, nėra pasiruošusios nei epidemijai, nei ekonominėms jos pasekmėms, neturi rezervų, jų ekonominį gyvybingumą iš esmės palaiko Rusijoje dirbančių žmonių piniginės perlaidos. Dėl Rusijoje stojančių statybų ir ekonomikos susitraukimo šis finansinis srautas išseks, jauni vyrai grįš namo, kur nėra darbo. Tai gali sukelti pavojingą situaciją, nes abiejose šalyse žioruoja vidaus politikos konfliktai. Taip pat tikėtina, kad gali sumažėti Kinijos investicijų apimtys, pastaraisiais metais suteikdavusios impulsą ekonomikai.

Nepalyginamai ekonomiškai stipresni Kazachstanas ir Uzbekistanas labai priklauso arba nuo naftos ir kitų gamtos išteklių kainų, arba nuo Rusijoje dirbančių piliečių pajamų. Abi šalys, ypač Uzbekistanas, yra pavojingai arti pilietinio karo apimto Afganistano, o už išorinio autoritarinių režimų stabilumo slypi politiniai vaidai, įtampa ir susipriešinimas, teigia savaitraštis.

Plika akimi matyti, kad nepriklausomybę prieš tris dešimtmečius paskelbusios buvusios sovietinės respublikos iš pandemijos sukeltos beprecedentės ekonominės krizės išbris dar labiau susilpnėjusios. Koks likimas jų laukia artimiausiais metais, labiausiai priklausys nuo to, kaip krizę atlaikys regioninės valstybės, pirmiausia Rusija ir Kinija. Jeigu joms pavyks susitvarkyti geriau, grėsmė, kad posovietinėje erdvėje bus perbraižyti politinių sąjungų žemėlapiai, gali tapti labai reali. Mažesniųjų ir silpnesniųjų nepriklausomybės istorija turi šansų staiga pasibaigti. Rytuose gali arba atsirasti destabilizacijos zonų, arba Didysis brolis priartėti prie Lenkijos sienų, rašo „Tygodnik TVP“.

 

Rekomenduojami video