Melkio ežeras Vilniaus rajone – rami vieta, kur gera pažvejoti ir išsimaudyti. Mažai kas žino, kad jis yra tapęs verslininkų, vietos gyventojų ir žvejų mūšio lauku.

Bendruomenė sukilo

Tai, kad tylos minute pagerbiami žmonės, žino visi. Tačiau kartais dešimčia minučių tylos imamasi gelbėti ežerą. Tiesa, tie, nuo kurių jis gelbėjamas, nesijaučia darą ką nors blogo.

Istorija prasidėjo, kai 2016 m. pradžioje bendrovė „Elektra tau“ ėmėsi įrengti Melkio ežero pakrantėje vandenlenčių trasą. Tai toks pramogavimo būdas, kai porą šimtų metrų su prisegtu trosu, lydint džeržgiančiam garsui, vandeniu slysti iš taško A į tašką B. Pramogautojui turbūt malonu, tačiau kai kuriuos kitus tai erzina ne mažiau, nei grąžto burzgimas, skaitant knygą ar migdant vaiką.

Pavyzdžiui, tarp sostinės Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonų esantis Salotės ežeras – pamėgta šeimų poilsio vieta – tokius pramogautojus ištvėrė vos vieną sezoną. Vėliau jiems teko pasišalinti. Tačiau verslas yra verslas, tad verslininkai ieško nišų kitur. Jų žvilgsnis nukrypo į Melkio ežerą.

Oficialiai žvejybai išnuomoto ežero šeimininkai, žvejai ir šalia gyvenantys žmonės, su kuriais imta kalbėtis tik kilus incidentams, nepatingėjo pasidomėti, ar čia besikuriantys verslininkai yra susitvarkę visus reikiamus dokumentus, ar automobilių vairuotojai turi teisę privažiuoti ir sustoti prie pat pakrantės, ar legaliai vyksta statybos.

Paaiškėjo, kad verslininkai neturi visų reikiamų leidimų. Pasiskundę aplinkosaugininkams ir surašę raštus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), vietos gyventojai pasiekė, kad ši į reikalą pažiūrėtų ne tik formaliai. Šį sezoną gyventojai džiūgauja apsigynę nuo verslininkų sumanymo, kuris, jų nuomone, trikdys rimtį ir kenks žvejų interesams. Netrukus prasidėjo mūšis žiniasklaidoje.

Tuomet NŽT pradėjo siuntinėti užklausas kitoms institucijoms, o aplinkosaugininkai skyrė verslininkams baudą dėl nustatytų pažeidimų.

Įpykę verslininkai per žiniasklaidą apkaltino valdininkus žlugdant verslą. „Mūsų žiniomis, vien 2015 m. antrąjį ketvirtį ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį buvo išduoti 2 analogiški sutikimai statyti vandenlenčių trasų atramas Nemėžio tvenkinyje ir Vilnojos ežere. Tai kuo mūsų situacija kitokia? Tuose telkiniuose klausimas dėl poveikio gamtos ištekliams nekelia abejonių, o, kalbant apie mūsų vandens telkinį, klausimų kyla? Panašu į absurdą“, – stebėjosi jie portale delfi.lt ir darkart patikino, kad NŽT neturės ką tikrinti, nes jokia veikla nebuvo ir nėra vykdoma, visa nupirkta įranga guli ant kranto, o laukiant NŽT palaiminimo tik patiriama nuostolių.

Akcija „Dešimt minučių tylos“ siekiama išsaugoti Melkio ežerą.

Ketina bylinėtis

Bendrauti su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistu verslininkai nepanoro. Jų interesams atstovaujantis politikas ir teisininkas Laimas Dieninis paaiškino, kad problemų kelia aplink Melkio ežerą gyvenantys piliečiai, kurie galbūt savanaudiškais tikslais, bando toliau uzurpuoti to ežero valdymą.

„Melkio ežeras yra patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir administracijos kaip rekreacinis, viešas. Iš tos pusės, kur yra savivaldybei skirtas žemės pakrantės plotas, šalia asfaltuotos aikštelės, numatyta įrengti rekreacinę zoną su paplūdimiu, bet dėl to gyventojai nesipiktino, nes greičiausiai nenorėjo pyktis su savivaldybe, mat yra padarę smulkių pažeidimų. Tačiau, kai jauni verslininkai išsinuomojo dalį privataus sklypo, esančio pakrantėje, šalia numatomo savivaldybės viešo paplūdimio, kur numatyta rekreacinė zona, ir nutarė ten pastatyti visiškai ekologišką kilnojamąjį atrakcioną – vandenlenčių sporto mokymo parką, kilo problemų. Keletas ten ežerą uzurpuoti galbūt bandančių veikėjų ciniškai pradėjo veikti prieš šį parką įrengti norinčius verslininkus, nors jokio pagrindo taip elgtis, kiek žinau, nebuvo. Buvo šmeižiama net įdedant su tuo atrakcionu nesusijusias statybų nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“ bei kitaip melagingai puolama pasitelkiant televiziją ir kt. priemones. Šių veiksmų iniciatoriai – Ingrida Tylingo ir greičiausiai ponaitis Mieldažys, turintys įtaką, nes Ingridos amžinąjį atilsį mama buvo tarybos narė, o ponaitis lyg ir yra žinomas verslininkas“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino L.Dieninis.

Pasak jo, visi atrakciono statiniai bus be pamatų, po vandeniu nebus mechaninio poveikio, nebus neekologiškų variklių. Verslininkų atstovo teigimu, rajono savivaldybė neprieštaravo projektui ir tebuvo reikalingas formalus NŽT leidimas. Tačiau vietos gyventojai esą užspaudė NŽT valdininkus, ir šie vilkina leidimo išdavimo reikalą, siuntinėja perteklines užklausas kitoms institucijoms.

Verslininkai jau kreipėsi advokatus ir galbūt bylinėsis dėl patirtos žalos atlyginimo.

Bandė statyti prieš faktą

Visai kitaip situaciją komentuoja vietos bendruomenės atstovai. Vietos aktyvistė Bronislava Šimčik „Valstiečių laikraščiui“ rodė pareiškimą su gyventojų parašais. Peticijoje teigiama, kad Melkio kaimo bendruomenės nariai nebuvo supažindinti su projektu, o pasidomėję nutarė, kad jis prieštarautų bendruomenės interesams, sudarytų grėsmę netoliese esančiam Raudonosios balos termologiniam draustiniui, keltų nepageidaujamą triukšmą.

„Stebina tai, kad pas mus šie žmonės atėjo tik tada, kai viskuo pradėjo domėtis aplinkosaugos institucijos, kai paaiškėjo, jog projektą jie įgyvendina teisiškai nesuderinę. Visus norėta pastatyti prieš faktą. Man labai keista, kodėl taip yra elgiamasi. Nejaugi negalima elgtis civilizuotai? Maža to, leidžiama suprasti, kad už verslininkų stovi „dideli žmonės“, todėl mes vis tiek nieko nelaimėsime. Pažiūrėsime. Šiemet, ačiū Dievui, apsigynėme. Jie sako, kad patrauks savo statinius ir įrangą nuo ežero tiek, kiek reikės, tačiau vis tiek statys. Bet kodėl pirma statybos, o tik paskui popieriai?“ – bendruomenės poziciją išsakė B.Šimčik.

Bendruomenės lyderė B.Šimčik (dešinėje) teigia, kad verslininkai elgiasi nesąžiningai.

Moteris taip pat stebėjosi, kodėl kalbama apie kažkokį ežero naudojimo uzurpavimą. Pasak jos, visi nuomos dokumentai sutvarkyti, ežeras žvejybai nuomojamas ne vienerius metus. Be to, kaip pabrėžė B.Šimčik ir kaip rašoma bendruomenės pareiškime, aplink ežerą gyvena 35 šeimos, daugelis – su mažais vaikais. Jiems ir žvejams erzelis ir triukšmas keltų diskomfortą.

L.Dieninio minėta I.Tylingo „Valstiečių laikraščiui“ teigė nesuprantanti, kuo čia dėta jos velionė mama. „Ne mano mama ir ne aš liepiau jiems imti ir pradėti statybas be sutvarkytų popierių, nepasikalbėjus su vietos žmonėmis, kuriuos ir papiktino tokie dalykai. Žmones reikia gerbti, o ne savavališkai įžengti į jų kiemą, o paskui atgaline data įsiteisinti ką tik nori, nepaisant visokių pažeidimų,“ – sakė moteris.

Bendruomenės atstovai pasakojo, kad, verslininkams neturint jokių dokumentų, į pakrantę atvažiavo kranas ir nuleido į vandenį 12 betono blokų. Dėl to esą jau dabar jaučiamas poveikis žvejybai. Nusileisti bendruomenė nežada ir tikina, kad pastačius be popierių tokias bazes Lietuvoje „verslas jau įkėlė kojas“ į maždaug 20 vandens telkinių, o paskui apsimetant kažką pamiršus įteisinama tai, kas nebuvo teisėta.

Reikia kalbėti su žmonėmis

Švęsdami Žolinę bendruomenininkai net rengė akciją „Dešimt minučių tylos“, kurios tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį ir išsaugoti Melkio ežerą. Joje dalyvavęs žvejas mėgėjas Artūras Melianas sakė visada palaikantis bendruomenių iniciatyvas ir savo interesų gynimą, nes tai dar retas atvejis žemo pilietiškumo indekso šalyje.

„Pats daug metų dirbu Naujininkų bendruomenėje ir džiaugiuosi, kad žmonės ryžtingai ėmėsi veiksmų. Nors ir neturiu nieko prieš verslą, su bendruomene verslininkai turi skaitytis. Prieš ką nors darant, reikia kalbėtis su žmonėmis, o ne pirma daryti, paskui klausti nuomonės. Ir popierius reikia tvarkytis, žinoma, ne tada, kai jau kranai dūzgia,“ – savo nuomonę išsakėė A.Melianas.

Kad ir kas būtų teisus, lieka neaišku, kodėl verslininkai vežimą statė prieš arklį? Pirma paimtos paskolos, nupirkta įranga, pradėtos statybos, o vėliau susirūpinta dokumentai. Dar keisčiau, kad paskolos išduodamos verslui, nesusitvarkiusiam popierių.

Galima numanyti, kas būtų, jei kas nutartų prekiauti alkoholiu, pasistatytų parduotuvę, prisipirktų produkcijos, pasiimtų apyvartinių kreditų ir tik paskui susirūpintų gauti licenciją bei apkaltintų kitus dėl žlungančio verslo.