Buvusi mokytoja, sąjūdietė, parlamento gynėja Zarasų rajono gyventoja Danutė Tučienė Lietuvos valstybės dieną sutiko su juodu kaspinu perrišta Lietuvos vėliava tarp griuvėsių, kuriais virto liepos 6-osios naktį suliepsnoję jos namai. „Tądien savo širdyje laidojau valstybę, kurioje gali dėtis tokie baisūs dalykai“, – vos tramdydama ašaras sakė moteris, gaisrą siejanti su byla dėl žemės ant ežero pakrantės.
Gaisras su trenksmu
D.Tučienę pažįstantys zarasiškiai nustėro sužinoję, kad savo krašto patriotė jai brangią Valstybės dieną buvo palytėta piktos likimo rankos. „Danutė tądien ruošėsi į bažnyčią, jai svarbios valstybingumo šventės, o štai kaip atsitiko“, – dėl nelaimę patyrusios moters sielojosi jos draugai.
Pati D.Tučienė gerai mena kiekvieną to vakaro detalę, nes, sakė, jau įpratusi saugotis ir stebėti aplinką. „Susitvarkiau su savo gyvulėliais, pavedžiojau šunį ir parėjau namo. Vos užvėrus duris kieme prasidėjo sujudimas. Jau buvo tamsu, pamačiau, kaip prie pašto dėžutės privažiavo automobilis. Pamaniau, kad kaimynai. Bet toliau ta mašina be šviesų nuvažiavo vieškelio link ir sustojo. Išsigandusi paskambinau draugei ir pasakiau, kad aplink namus vyksta kažkas įtartino“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Ūžėniškių kaime, dviejų galų mediniame name, akimirksniu virtusiu pelenų krūva, gyvenusi moteris.
Trenksmas į duris
Netrukus negera nuojauta pasitvirtino. Danutė išgirdo didžiulį trenksmą į duris. Pasižiūrėjusi pro langą, ji pamatė nuo namo per kiemą nubėgančius du žmones. Po to pasigirdo garsus sprogimas. „Įbėgusi į savo kambarį išvydau dūmus ir išgirdau ugnies traškesį. Puoliau prie kito namo galo durų, bet jos buvo užspaustos. Pastvėriau sunkų plaktuką, kurį naudoju rišdama karves, kelis kartus trenkiau į duris ir ištrūkau į lauką. Jeigu bent akimirką būčiau užtrukusi, nebūčiau likusi gyva“, – apie žaibo greičiu įsiplieskusį gaisrą pasakojo moteris.
Kaip stovi likusi zarasiškė įsitikinusi, kad buvo kėsintasi į jos gyvybę. Gaisrą ji sieja su jos tėvų sodybos sklypo ežero pakrantėje dalybomis. „Namo elektros instaliacija buvo tvarkinga, mano vyras buvo elektrikas. Kai bėgau iš liepsnojančio namo, degė šviesa“, – versiją, esą nelaimė galėjo nutikti dėl elektros gedimo, kategoriškai atmetė namų netekusi mokytoja.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paros įvykių suvestinėje nurodyta, kad dėl Ūžėniškių kaime įvykusio gaisro įtariamas padegimas. Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas sakė, kad, be padegimo, tikrinamos ir kitos galimos gaisro priežastys. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato viršininkas Vitalis Kutkauskas „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo. „Versijos dėl pasikėsinimo į gyvybę netiriame, nes dar neturime ekspertų išvadų, dėl ko kilo gaisras. Kai jos bus gautos, tyrėjas su prokuroru spręs, ką toliau tirti“, – aiškino V.Kutkauskas.
Seserų kova
„Valstiečių laikraštis“ šiemet balandį jau rašė apie grupės Zarasų rajono ūkininkų skundus dėl žemėtvarkininkų ir matininkų. Kovo pradžioje jie lankėsi Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), kur žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ir viceministrui Artūrui Bogdanovui išklojo savo istorijas apie vietos žemėtvarkininkų ir matininkų veiksmus. Jie taip pat įteikė raštą, kuriame išreiškė nepasitikėjimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Zarasų skyriaus vedėja Vida Kavaliauskiene ir kai kuriais matininkais.
„Kone atvirai užgrobiamos savininkų žemės, jos nuomojamos žemvaldžiams ir visokiems „uabams“, panaikinami keliai į sodybas, tiesiami nauji per ūkininkų pasėlius, savavališkai keičiamos žemės sklypų ribos“, – rašte skundėsi zarasiškiai. Kai kuriems iš jų dėl to tenka aiškintis teismuose.
Tarp besiskundžiančių ūkininkų buvo ir D.Tučienė. Ilgus metus mokytoja dirbusi, o dabar ūkininkaujanti moteris pasakojo, kad bėdos užklupo, kai po motinos mirties prasidėjo žemės sklypo dalybos. Ji visą laiką gyveno kartu su tėvais, tvarkė sodybą, ilgai slaugė motiną, o dabar tėvų sodybos sklypas yra padalytas į dvi dalis. Tai po motinos mirties inicijavo D.Tučienės sesuo.
Anot jos, atskirtame sklype liko jos pastatai, kur laiko gyvulius, svirnas, vandens šaltinis. D.Tučienei nesutikus su tokiomis sklypo dalybomis, ginčas persikėlė į teismą. Danutė tikėjosi, kad teismas bus jos pusėje. Tačiau šiemet birželio pabaigoje paskelbta teismo nutartis jai buvo nepalanki.
„Teismo sprendimą tikrai skųsime. Dokumentai liudija, kad matininkas, kuris matavo sklypą, dirbo neturėdamas licencijos. Keista, kad žemės tarnyba palaimino tokius matavimus. Taip pat dalijant sklypą akivaizdžiai pažeisti regioninio parko ir saugomų teritorijų įstatymai. Sesers nekaltinu, kad ji teisiasi, manau, už jos kažkas stovi“, – kalbėjo D.Tučienė.
Prisiglaudė svirne
Taip jau sutapo, kad zarasiškės namas suliepsnojo po jos apsilankymo Zarasų rajono apylinkės teisme. Ištirti, ar tai turi kokių nors sąsajų su nelaime, teisėsaugininkų reikalas. „Liepos 5-ąją važiavau į teismą prašyti susipažinti su bylos dokumentais. Paprašiau diskelio, norėjau perklausyti mano liudininkų parodymų, nes jie pakraupo, kai išvydo teismo sprendimą. Liudininkai tikino, kad kalbėjo ne taip“, – sakė Danutė.
Moteris dabar dienas leidžia svirnelyje, o nakvoti ją išsiveža draugai, priglaudžia kaimynai. Ji baiminosi, kad ją norima iškrapštyti ir iš ūkinių pastatų. „Elektros tinklų darbuotojai prijungė elektrą, tačiau sakė, kad sulaukė perspėjimų to nedaryti. Paaiškinau, kad pastatai yra mano nuosavybė, teismo nutartis dar neįsigaliojusi, be to, ji bus skundžiama“, – pasakojo po nelaimės savitvardos nepraradusi mokytoja.
Piketavo prie savivaldybės
ŽŪM skundus dėl žemėtvarkininkų ir matininkų išlieję zarasiškiai dabar baiminasi, kad neimtų liepsnoti ir jų namai. Liepos 11 dieną į Zarasus buvo atvykęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas ir NŽT atstovai. „Jų laukėme keturis mėnesius. Kitą dieną po gaisro paskambinau į Žemės ūkio ministeriją ir pasakojau, kad viena po teismus tampoma ūkininkė jau neteko savo namų. Nežinau, gal po to paskubėjo atvažiuoti“, – sakė Valentina Mazūrienė, buvusi Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus vadovė.
Belaukdami svečių iš sostinės, zarasiškiai du mėnesius penktadieniais piketavo priešais Zarasų rajono savivaldybės administracinį pastatą. „Mes norėjome atkreipti žmonių dėmesį, kad būtų labai atidūs, kai susidurs su žemėtvarkininkais ir matininkais. Pasakojome jiems savo neįtikėtinas istorijas, kaip tenka kovoti dėl savo žemės, tampytis po teismus“, – pasakojo V.Mazūrienė.
„Valstiečių laikraščiui“ susisiekus su A.Bogdanovu, jis sakė, kad kaip tik dabar eina į susitikimą su Zarasų rajono gyventojais ir vietos žemėtvarkininkais. Paklaustas, kodėl taip ilgai ruošėsi į Zarasus išklausyti daug problemų dėl žemės turinčių žmonių, žemės ūkio viceministras teisinosi, kad išvyka buvo planuota ne kartą, tačiau vis nepavykdavo. „Pasistengsime šiandien kuo daugiau čia nuveikti“, – žadėjo A.Bogdanovas.
Po susitikimo su ŽŪM ir NŽT atstovais gyventojai nebuvo patenkinti. „Nė vienam iš mūsų nepaaiškėjo, kodėl iš žmonių atimama žemė, naikinami keliai. Po susitikimo supratome, kad buldozerio niekas nesustabdys. Greičiausiai liksime vieni prieš armiją valdininkų, kurie turi kvalifikuotus patarėjus, naudojasi prašmatniais valdiškais kompiuteriais, telefonais ir automobiliais. Jie turi visas galimybes, o mes nieko. Po gaisro pasidarė labai baugu. Kas žino, gal ir prieš kitus imsis priemonių. Daugelio iš mūsų žemės yra prie ežerų, upelių. Paprasti žmonės niekam nerūpi. Sudegus Danutės namui nė vienas valdininkas neatvažiavo ir nepasiūlė pagalbos“, – nusivylusi kalbėjo V.Mazūrienė.
Nepatogu dėl piketų
Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės meras
Šiandien pasirašiau D.Tučienės prašymą padėti po gaisro. Skirsime jai pašalpą. Koks bus paramos dydis, spręs savivaldybės administracija. Pašalpos dydis priklausys nuo gaisro tyrimų rezultatų.
Mums buvo nepatogu, kad prieš savivaldybės administracinį pastatą piketavo rajono gyventojai, bet jie gali tokiu būdu išreikšti savo nuomonę ir nepasitenkinimą. Su jais bendravome, aiškinomės. Vakar buvo atvykę ŽŪM ir NŽT atstovai iš Vilniaus, jie susitiko su tais gyventojais. Kiekvieno iš jų situacija yra skirtinga. Tai NŽT reikalas, taip pat ir savivaldybė domisi. Žinia, Lietuvoje daug atvejų, susijusių su tam tikrais žemėtvarkos reiškiniais.