Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kovas skelbia daržininkystės pradžią

Pirmąjį pavasario mėnesį sode laukia jau nemažai darbų. Kol pradės sprogti pumpurai, reikėtų apžiūrėti ir nugenėti vaismedžius.

Sodo darbai

Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie gana stambūs ir daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių; vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite, jei paliksite tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius.

Vaismedžius genėti reikia taip, kad jie derėtų kiekvienais metais: iki 7–10 metų – rečiau, mažiau, suaugusius – kasmet. Ūglius ir jaunas šakutes trumpinkite iki žiedinių pumpurų. Šakučių be žiedinių pumpurų genėti nereikia. Praėjusiais metais derlių davusias šakutes pjaukite palikdami apie 2–4 cm ilgio stuobrelius. Iš jų išauga nauji ūgliai. Vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais, šnekamojoje kalboje vadinamais žemaūgiais, viršūnę būtina išsaugoti, kitaip jie greitai pasens ir sunyks. Mėnesio pradžioje nugenėkite dekoratyvinius krūmus, išpjaukite nudžiūvusias šakas. Pjūvių vietas patepkite sodo tepalu. Jei nėra sniego, žemę supurenkite – išgaruos mažiau drėgmės. Visžalius augalus saugokite nuo kaitrios saulės (rododendrus pridenkite) – mažiau ruduos lapai, spygliai.

Gydykite vaismedžių kamienuose, skeletinėse šakose atsiradusias vėžio ar kitas žaizdas. Jas, išvalytas iki sveikų audinių, dezinfekuokite vario sulfatu (300 g į 10 1 vandens) ir patepkite sodo tepalu. Įvairius žievės sužalojimus gerai gydo mėšlo ir molio (1:1) skiedinys, į kurį įmaišyta 2 proc. fungicidų: topsino M, bailetono, fundazolo ar ditano, vario oksichlorido. Šakas ar kamieną apriškite maišiniu audeklu. Kaulavaisiams susirgus lipaplūdžiu (sakoplūdžiu), žievėje atsiradusius plyšius pirmiausia ištrinkite rūgštynių lapais (žinoma, jei jų turite).

Vaismedžius nuo ligų nupurkškite specialiais preparatais. Tinka Bordo skiedinys (100 g į 10 1 vandens), vario oksichloridas (40 g į 10 1 vandens). Pesticidų nereikia gailėti, jų turi patekti į visus žievės plyšelius, ant dirvos pomedžiuose, nukritusių lapų. Agrastus patariama nupurkšti pelenų šarmu arba, esant drėgnam orui, apdulkinti persijotais medžio pelenais (tinka ir smulkintas superfosfatas).

Neskubėkite nuo vaismedžių nuimti aprišalų – mažiau žalos pridarys saulė ir užklydę kiškiai.

Pasirūpinkite paukščiais

Paukšteliams giesmininkams reikalingi namai vaikams perėti. Todėl kovą reikėtų suskubti iškelti inkilų. Vienus galima pririšti prie medžių, kitus prikalti prie namelio skliautų ar iškelti virš stogo, trečius priveržti prie aukštos kartelės, o šią pritvirtinti prie tvoros ar šiltnamio kampo. Inkilų landas patartina nukreipti į rytus arba pietryčius – tada paukščiua greičiau pažadins tekanti saulė.

Kovą pats metas pradėti rinkti pelenus. Iš jų pagamintas šarmas – gera priemonė agrastams, juodiesiems serbentams apginti nuo grybinių ligų (valkčio). Imama 300 g pelenų, užpilama nedideliu kiekiu vandens ir apie 30 min. paverdama. Nusistojęs skystis nupilamas ir atskiedžiamas 10 1 vandeniu. Juo apšlakstomi arba apipurškiami krūmai. Taip daryti galima 2–3 kartus kas savaitę. Turint daugiau pelenų, jų galima pabarstyti ir po krūmais. Pelenuose gausu kalio, kalcio, magnio ir nėra augalams kenkiančio chloro. Šiek tiek pelenų pasilikite braškėms. Jas apibarstyti reikėtų po žydėjimo.

Pats laikas išbarstyti mineralines (kalio ir fosforo) trąšas. Tręšimo normą galima nurodyti tik apytikriai. Norint nustatyti ją tikslią, reikėtų ištirti, kiek dirvožemyje yra judraus kalio ir fosforo. Neturint šių duomenų, reikėtų prisiminti, kaip sodiniai augo pernai, žinoti dirvos sudėtį. Lengvesnės dirvos tręšiamos gausiau ir į organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis. Todėl į arą (100 m2) reikėtų išberti 4–5 kg superfosfato, 3–4 kg kalio druskos (serbentams – kalio sulfato).

Daržo darbai

Braškyne išgrėbstykite senus lapus, nupjaukite pakeitusius spalvą. Supurenkite dirvą, tarpueilius patręškite mažai azoto turinčiomis trąšomis. Pamulčiuokite durpėmis (iki 5 cm storio) – dirva išgarins mažiau drėgmės, uogos bus švaresnės.

Kovas ir balandis – vaismedžių, medžių, krūmų sodinimo metas. Jei sodinsite vienaeilę gyvatvorę, jai kaskite 40 cm pločio griovelį, jei dvieilę – 60 cm. Dvieilei gyvatvorei augalai sodinami šachmatų tvarka 25–30 cm atstumais.

Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).

Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite daržo plėvele.

Įrenkite inspektus (sienelės – 25–35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10–15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m2), užpilkite 15–20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2–3 dienų.

Sėja ir daiginimas

Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – viduryje, jei po priedangomis – pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50–55, agurkų – per 25–35 dienas. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą; jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje. Veislių, kurias sodinsite į nešildomą šiltnamį, sėklas sėkite tik balandžio paskutinę dekadą. Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka luobelės, vadinasi, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė.

Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Dabar galima rasti net substrato blokų – vienkartinių indų, pripildytų substrato. Jie lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3–4 cm atstumais 0,5 cm gylyje, smulkias (salierų, salotų) įspaudę užberkite 1–2 mm žemės ar smėlio sluoksniu. Kol ims dygti, pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.

Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12–13 °C. Bulvės sudygsta per 35–40 dienų.

Mėnesio pabaigoje išpikuokite pipirus, dumplūnes. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.

Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai ir pan. būtina kalkinti. Į 10 m2 išberkite 2–5 kg kreidos. Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai bei kopūstinės daržovės.

Prisipjaukite vytelių žirniams, vijoklinėms pupelėms.

 

Elena Matiukaitė

 

Rekomenduojami video