Seimo kadencija persirito į antrą pusę, tačiau daug pažadų, kuriuos žemdirbiams davė ši valdžia, vis dar neištesėti. Tarp jų – žemės ūkio kooperatyvų pripažinimo administravimą perduoti žemdirbių savivaldai. Artėjant laikui priimti sprendimus, valdininkai surado galimybę vilkinti – tėškė ant staloTeisingumo ministerijos raštą, kuriame abejojama valdančiosios daugumos pažadų tikslingumu. Paaiškėjo, kad valdininkai užantyje turi dar vieną kozirį, kurį valdžia naudodavo dar Romos imperijos laikais – „Divide et impera“ (skaldyk ir valdyk).

Procesas nelabai juda

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys neapsiriko šalies žemės ūkio kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros darbo grupei vadovauti patikėdamas senam ministerijos „vilkui“ Rimantui Krasuckiui. Šis jau bene prie šešto ministro dirbantis valdininkas sugeba problemas nagrinėti taip, kad, jeigu reikia, reikalas nepajuda iš vietos ir teisiškai niekas negali prisikabinti.

Taigi pastarajame minėtos darbo grupės posėdyje Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas R.Krasuckis be užuolankų pripažino: „Procesas (valdžios pažadų) nelabai juda.“

Tai apie Kooperatyvų (kooperatinių bendrovių) įstatymo pakeitimą dėl žemės ūkio kooperatyvų administravimo procedūros (pripažinimo tvarkos), kurią šiuo metu vykdo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC), perdavimo Žemės ūkio rūmams (ŽŪR).

Programoje – vienaip, o dokumentuose – kitaip

Kai žemdirbių interesus ginančių grupės narių klausiančios akys įsmigo į valdininką, šis lyg niekur nieko padalijo teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės pasirašytą raštą, kuriame abejojama dėl tokio funkcijų perdavimo teisėtumo. Jame viceministrė pasirėmė dar kitos ministerijos planais, t. y. Vidaus reikalų ministerijos parengtu naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo projektu, kuriame siūloma apskritai panaikinti galimybę asociacijoms suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Tiesa, teisingumo viceministrė tarsi paliko galimybę ŽŪR suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, nes pastebėjo, kad ŽŪR veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas. Tačiau iš tikrųjų – tai tarsi užuomina apie pasaką, kurios herojė turėjo sunešioti tris poras geležinių kurpaičių.

„Tikrai keistoki Teisingumo ministerijos rašte paminėti teiginiai, nes Vyriausybė savo programoje buvo įrašiusi ketinimus viešojo administravimo funkcijas atiduoti visuomeninėms žemdirbių organizacijoms“, – stebėjosi ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

„Taigi programoje parašyta vienaip, o  dokumentuose – priešingai“, – su slepiama ironija pripažino R.Krasuckis.

Ambicijų apakinti

Lotynišką posakį „Skaldyk ir valdyk“ išpopuliarino prancūzų ekonomistas ir filosofas Pierras Josephas Proudhonas (1809–1865). Knygoje „Kas yra nuosavybė?“ jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk, ir galėsi įsakinėti; skaldyk, ir turtėsi; skaldyk, ir mulkinsi žmones, temdysi jiems protą, tyčiosies iš teisingumo!“

Ant šio posakio paslydo UAB „Agrodotnuva“ bei Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius (ir pirmininkas) Dainius Kižauskas, daugelio nuostabai staiga pareiškęs, kad kooperatyvų pripažinimo administravimo keitimui nepritaria prieš metus įkurta stambiųjų ūkininkų interesus ginanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT). Suprask, nors mes nepretenduojame tai atlikti (nesugebėtų?), bet ir priešinsimės, kad kiti tai atliktų. O po jų nors ir tvanas?

R.Krasuckis padėkojo už nuomonę ir teatrališkai skėstelėjo rankomis:

„Žemės ūkio ministerija gavo Žemės ūkio rūmų bei asociacijos „Kooperacijos kelias“  kreipimąsi svartyti šį klausimą, todėl privalome atlikti paruošiamuosius darbus.“

Tačiau R.Krasuckis tarsi nuramino LŽŪT atstovo ambicijas, esą nesijaudinkite, nes, remiantis jau minėtu Teisingumo ministerijos raštu, net jeigu būtų nuspręsta kooperatyvų pripažinimo tvarką perduoti ŽŪR, tada prieš tai reikėtų papildyti ir ŽŪR įstatymą, o tai – ilga procedūra. „Atsiras daugiau problemų, daugiau procedūrų norint suderinti visus niuansus“, – padarė išvadą R.Krasuckis. Valdininko užuomina reiškia, kad procesas įklimptų biurokratizmo pelkėje.

Žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius suskubo valyti valdžios mundurą: „Yra ir daugiau administravimo paslaugų, kurias pagal Vyriausybės programą nuspręsta atiduoti žemdirbių savivaldai. Žemės ūkio ministerijos pareiga yra formuoti politiką, nustatyti taisykles, bet ne administruoti tokio pobūdžio paslaugas.“

Gražūs patarėjo teiginiai, deja, iš tikrųjų elgiamasi kaip tik priešingai.

Supaprastinti, bet ne sušvelninti

Atmeskime ambicijomis grįstus priekaištus ir panagrinėkime kooperatyvų pripažinimo procedūros perdavimo žemdirbių savivaldos organizacijoms argumentus. Ar tai būtų naudinga ūkininkams?

Pasak Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininko Jono Kuzminsko, idėja žemdirbiams administruoti kooperatyvų pripažinimą kilo apsilankius Latvijoje, kur tokia tvarka jau įgyvendinta. „Siūlau atsisakyti ambicijų. Kooperatyvų pripažinimą gali atlikti kelios asociacijos, juk svarbu ne kas, o kaip tai bus atliekama. Mano žiniomis, ir netikri kooperatyvai buvo pripažinti, o štai tikrieji buvo praradę šį statusą, taigi ir galimybę pasinaudoti ES ir valstybės parama. Todėl ir manome, kad žemdirbių kontrolė būtų efektyvesnė nei valdininkų. Žemdirbiai žino visus niuansus, turi daugiau informacijos. Kita vertus, pripažinimo tvarką būtų galima supaprastinti. Tačiau, pabrėžiu – ne sušvelninti. Jokių nuolaidų netikriems kooperatyvams“, – sakė jis.

Kaip supaprastinti, bet ne sušvelninti? „Labai paprastai. Popierius neraudonuoja, ant jo galima surašyti idealius duomenis. Tačiau nusiųskite mane į kooperatyvo visuotinį susirinkimą, ir aš labai greitai padarysiu išvadą – tikras tai kooperatyvas, ar fiktyvus“, – aiškino J.Kuzminskas.

„Mes iš karto turėtume galimybę reaguoti, kai tik nustatytume, kad fiktyvūs kooperatyvai pripažinimo tvarkoje surado landą. Dabar reakcija dažnai vėluoja. Kitas niuansas – Žemės ūkio rūmai kooperatyvams pripažinti pasitelktų profesionalius specialistus – kaip ir kolegos latviai, pasitelktume Žemės ūkio ministeriją, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitus specialistus“, – teigė A.Žliobaitė.

Nėra prievolės būti pripažintiems

Žemdirbiai palietė kooperatyvų pripažinimo tvarkos trūkumus, kuriuos reikėtų keisti, nesvarbu, kas minėtą funkciją atliktų.

„Šiuo metu kooperatyvų pripažinimas atliekamas tarsi atgaline data, be to, tik kalendoriniams metams, o tai labai nepatogu, nes jeigu nenori prarasti metų, turi atlikti visą procedūra kasmet, taigi sugaištama daug laiko“, – priekaištavo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas.

„Grįžkime prie pasiūlymo kooperatyvus pripažinti ilgesniam terminui, pavyzdžiui, trejiems metams. Galima būtų svarstyti apie galimybę automatiškai pratęsti kooperatyvo pripažinimą, tačiau teisiškai kooperatyvas pripažįstamas tik jam pareiškus tokį pageidavimą. Pavyzdžiui, 2018-aisiais pripažintais kooperatyvais norėjo tapti tik 26, visi ir tapo. Deja, nėra prievolės būti pripažintu kooperatyvu“, – svarstė Žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Alfredas Gustas.

Koks tikslas akcinę bendrovę pavadinti kooperatyvu, jeigu nesiekiama pripažinimo statuso? „Psichologinis. Pavadinimas nieko nereiškia“, – sakė A.Gustas.

Kiek yra tikrųjų kooperatyvų?

Lietuvoje veikia apie 200 žemės ūkio kooperatyvų. Taip jie save vadina. Kiek iš jų yra tikrųjų kooperatyvų?

„Deja, manau, kad didžioji jų dalis yra ne kooperatyvai“, – tvirtino A.Žliobaitė.

„Yra kooperatyvų, kurie iš tikrųjų yra uždarosios akcinės bendrovės – formaliai 5 steigėjai, bet iš tikrųjų – tik 1–2 nariai ir jie „melžia“ ūkininkus, atlikdami tarpininkų paslaugas“, – teigė J.Kuzminskas.

„Vieša paslaptis, kad ne tik pieno, bet  ir grūdų perdirbėjai yra įkūrę kooperatyvus, į kuriuos bet kas nepateks – dėl kvapo jame darbuojasi 3–4 ūkininkai, o pinigai – įmonės. Ir tokie kooperatyvai neretai sugeba pasinaudoti žemės ūkio kooperatyvams skiriama parama“, – sakė kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius.

Taigi kiek yra tikrųjų kooperatyvų? Jų yra daugiau nei pripažintų kooperatyvų. O pripažintų kooperatyvų, pavyzdžiui, 2018-aisiais, buvo tik 26. Šių metų gegužės 24 d. ŽŪIKVC buvo pripažinusi tik 19 kooperatyvų.

Sumažinkime biurokratizmą

Prof. Janas Žukovskis, VDU ŽŪA Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius

Žemės ūkio kooperatyvų pripažinimo tvarka turi būti griežta, bet paprasta ir aiški. Sumažinkime biurokratizmą, neapkraukime kooperatyvų pažymų rinkimu ir kt., juk šiais laikais valstybės institucijos turi galimybes pačios surinkti visus būtinus duomenis, pagal kuriuos galima spręsti apie kooperatyvo veiklą. Jeigu tie duomenys rodo, kad kooperatyvo apyvarta auga, kad kooperatyvo nariai yra tikri, o ne popieriniai, jeigu neturi priekaištų Mokesčių inspekcija, tai toks kooperatyvas turėtų būti pripažįstamas automatiškai. Gal dar reikėtų, kad patikrintų nepriklausoma audito kompanija. Viskas. Po to kooperatyvas gautų žinią, kad jis pripažintas, o jeigu nepripažintas, tai dėl kokių priežasčių.

Pripažinimo tvarką reikėtų peržiūrėti

Nikolajus Dubnikovas, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ direktorius

Kooperatyvų pripažinimo tvarką ir pripažinimo statuso galiojimo tvarką reikėtų iš esmės peržiūrėti. Pripažinimo statuso reikia, kad galėtume apsisaugoti nuo netikrų kooperatyvų, tačiau blogai, kai pripažinimo tvarka stabdo naujų kooperatyvų plėtrą. Kadangi naujam kooperatyvui gauti pripažinto statusą neįmanoma, jo nariai negali gauti balų siekdami ES paramos. Taigi akivaizdu, kad reikėtų išlygų naujai steigiamiems kooperatyvams. Kitas niuansas – patys ūkininkai tikrai yra suinteresuoti, kad kooperatyvams taikoma parama nepasinaudotų netikri kooperatyvai, taigi žemdirbių savivaldos atstovai pripažinimo komisijoje turėtų net sudaryti daugumą.

Pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) nuo 2009 m. vnt.