Ekspertų teigimu, vargu ar reikėtų stebėtis, kad naujas kruvinas „Islamo valstybės“ teroristų išpuolis įvykdytas būtent Briuselyje. Belgija „džihado karių“ eksportuoja daugiausia iš Vakarų Europos šalių.

Ataka, kurios buvo laukta

Antradienį Briuselio oro uoste ir metro stotyje įvykdyti kruvini teroro aktai, nusinešę daugiau nei 30 gyvybių, šokiravo ne tik Belgiją ir artimiausias jos kaimynes, bet ir visą Europos Sąjungą. Šio išpuolio aidas nusirito per visą pasaulį, tačiau vargu ar tapo didele staigmena ne tik terorizmo ekspertams, bet ir labiau šia problema besidomintiems žmonėms. Nors Briuselis daugeliui asocijuojasi su Europos Sąjungos politinės valdžios tvirtove, ekonomine galybe ir stabilumu, iš tikrųjų jis yra vienas didžiausių Europoje islamo ekstremizmo centrų, kaip rašo britų dienraštis „Guardian“. Pasak jo apžvalgininkų, nereikėtų stebėtis, kad tokioje nedidelėje šalyje kaip Belgija susiklostė tinkamos sąlygos radikaliajam islamui klestėti. Tarp pagrindinių priežasčių nurodoma gana didelė ir prastai integruota musulmonų mažuma, didelis jaunų žmonių nedarbo lygis, gana lengvai prieinami ginklai, puikiai išplėtota transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra, suteikianti galimybę teroristams ir jų pagalbininkams efektyviai vykdyti logistines operacijas.

Pirmoje praėjusio dešimtmečio pusėje Europos šalių slaptosios tarnybos ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl islamo teroristų bombos sproginėja Madride, Londone, kitose Vakarų Europos sostinėse, tačiau Belgiją tokių išpuolių planuotojai ir vykdytojai kažkodėl ignoruodavo, nors simbolinė Briuselio reikšmė labai didelė: šiame mieste įsikūrusi ne tik ES Vyriausybės – Europos Komisijos, bet ir NATO būstinė. Terorizmo ekspertus tokia sąlyginė ramybė stebino ir dėl to, kad buvo žinoma, jog Belgijoje egzistuoja gana platus ekstremistų tinklas.

Viskas ėmė sparčiai keistis, kai Sirijoje kilo pilietinis karas ir susikūrė vadinamoji „Islamo valstybė“, už kurią kovoti į Siriją ir Iraką patraukė savanoriai musulmonai iš daugelio Vakarų Europos valstybių. Tarp jų ypač išsiskyrė Belgijos gyventojai: ekspertų skaičiavimais, jų indėlis į „džihado karių“ mobilizaciją buvo pats didžiausias Europoje, jei skaičiuotume „Islamo valstybės“ savanorių skaičių, tenkantį vienam milijonui valstybės gyventojų. 11 mln. gyventojų turinti Belgija „eksportavo“ apie 450 islamistų. Tikslus jų skaičius nežinomas, bet, pasak belgų eksperto Pietero van Ostaeyeno, jis vargu ar viršija 562. Dauguma išvykusiųjų esą prisijungė prie „Islamo valstybės“ grupuotės, kiti įstojo į „Al-Qaeda“ pavaldžią teroristinę organizaciją „Jabhat al-Nusra“, kuri, manoma, ateityje gali tapti dar pavojingesnė nei „Islamo valstybė“. Yra žinoma, kad daugiau nei 80 atvykusiųjų iš Belgijos jau žuvo, dauguma – neseniai vykusiuose mūšiuose Rytų Sirijoje.

Kieno valstybė mieste?

Molenbeko rajonas Briuselyje jau seniai laikomas didžiausiu Vakarų Europoje radikaliųjų islamistų „pūliniu“. Čia gyvena apie 100 tūkst. žmonių, dauguma – musulmonai. Apie trečdalį jų neturi darbo. Molenbeke gyveno dalis pernai skerdynes Paryžiaus centre surengusių teroristų, čia užaugo ir gyveno vienas iš jų organizatorių Salahas Abdesalamas, čia jis 4 mėnesius slapstėsi pasprukęs nuo prancūzų teisėsaugininkų. Nors Belgijos pareigūnai buvo surengę daugybę reidų į Molenbeko rajoną, bandydami aptikti jo pėdsakus, sėkmė jiems nusišypsojo tik praėjusią savaitę.

Molenbekas yra tarsi „juodoji skylė“, kurioje gali saugiai pasislėpti „džihado kariai“. Net Belgijos Vyriausybės nariai yra viešai pripažinę, kad šalies valdžia faktiškai nekontroliuoja šio Belgijos sostinės rajono. O kad slaptosios tarnybos ir policija niekaip nepajėgia užtikrinti reikiamo saugumo režimo net ir svarbiausiuose Briuselio infrastruktūros objektuose, parodė ir „juodasis antradienis“: teroristai taksi atvyko į Zaventemo oro uostą, niekieno netrukdomi susikrovė lagaminus su savadarbėmis bombomis ant vežimėlių, atėjo prie „American Airlines“ bendrovės registracijos vietos ir aktyvavo detonatorius. O juk belgų slaptosios tarnybos, dar prieš kelias dienas veikusios antiteroristinės operacijos režimu, buvo perspėtos apie galimas naujas teroristų atakas...

Belgijos specialiųjų tarnybų atstovai atvirauja, kad tūkstančius potencialių „džihado karių“ šiuo metu seka vos keli šimtai agentų. Jėgos visiškai nelygios. Tiesa, praėjusį mėnesį Belgijos valdžia kovai su terorizmu skyrė papildomą daugiau nei 250 mln. eurų finansinę paramą. Išvengti „juodojo antradienio“ jau buvo per vėlu, belieka tikėtis, kad likusių savaitės dienų Belgijos gyvenimo kalendoriuje neaptemdys terorizmo žymė.