Prognozės apie rekordinį šių metų grūdų derlių subliūško. Grūdų kokybė prastėja, supirkimo kainos smunka, dalis derliaus – dar laukuose. Ūkininkai bijo, kad jų sektoriaus neištiktų toks pat likimas, kaip ir pienininkų.

Kokybė prastėja

Anot bendrovės „Jonavos grūdai“ elevatoriaus vedėjo pavaduotojo Valdo Marcinkaus, pradžioje pristatomų grūdų kokybė buvo gana nebloga, o vėliau pradėjo vyrauti IV klasės kviečiai. Kai kurie ūkininkai supirkėjams guodėsi, kad pinigai už žemiausios klasės grūdus – 103 eurai už t – jiems nepadengs išlaidų.

Šiais metais bendrovė „Malsena plius“ iš ūkininkų supirko 5 tūkst. t mažiau grūdų, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Javapjūtės pradžioje ūkininkai pristatydavo nemažai ekstra ir I klasės kviečių, o praėjusią savaitę pradėjo vežti IV klasės grūdus. Šios bendrovės grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos manymu, didžiąją viso šalies derliaus dalį turėtų sudaryti pašariniai kviečiai.

Bendrovės „Rokiškio grūdai“ saugyklose – 15 tūkst. t mažiau grūdų, nei pernai. Generalinio direktoriaus pavaduotoja kokybei Andželika Gineitienė sakė, kad daugiausia supirkta II–III klasės kviečių, o rugpjūčio pabaigoje – IV klasės. Ji pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis ūkininkai atveža vis daugiau sudygusių grūdų.

Bendrovė, vadovaudamasi grūdų kokybės standarto reikalavimais, superka IV klasės kviečius, tarp kurių gali būti ne daugiau kaip 10 proc. sudygusių grūdų. Kai kurie supirkėjai šių normų nesilaiko ir superka iki 20 proc. sudygusius grūdus. Nors dėl prastos grūdų kokybės ūkininkams taikomos didžiulės nuoskaitos, tačiau juos šiek tiek ramina tai, kad už grūdus gauna nors menką atlygį.

Kai kurie Rokiškio rajono ūkininkai dejavo, kad jiems šie metai yra sunkūs ir nepelningi. Šio rajono ūkininkas Alis Vėjelis prognozavo, kad šiais metais dėl lietaus mūsų šalyje gali pritrūkti maistinių grūdų. Neatmetama prielaida, kad ūkininkai liks be pelno. Vienintelė pagalba, teikianti jiems vilties išgyventi, – tiesioginės išmokos.

Dėl nepakankamos grūdų kokybės ūkininkai priversti parduoti derlių pigiau nei tikėjosi. Redakcijos archyvo nuotr.

Iš klaidų reikia mokytis

Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas javapjūtę pradėjo anksčiau nei paprastai ir išlošė. Jis trimis kombainais sudorojo daugiau nei 400 ha žieminių kviečių ir mažesnę dalį kitų ūkyje auginamų kultūrų. Žieminių kviečių saiko svoris buvo mažesnis nei praėjusiais metais, tačiau kokybė gera: ekstra ir I klasės. Jų drėgnis – daugiau nei 20 proc. Derlių gelbėjo džiovykla. Jei ne ji, padėtis ūkyje būtų buvusi tragiška.

„Nepavydžiu tiems, kurie neturi džiovyklų ir grūdus veža tiesiai nuo kombainų. 100 ha turintis ūkis būtinai turi turėti džiovyklą ir valymo įrangą, nes kitaip praras didelius pinigus“, – savo nuomonę išsakė ūkininkas.

O.Pečeliūnas pabrėžė, kad po šios rugiapjūtės ūkininkai turėtų nuodugniau išanalizuoti klaidas ir mokytis, kaip gelbėti derlių esant ekstremalioms situacijoms. Jis pats linkęs nukulti drėgnesnius grūdus, bet išlaikyti gerą kokybę.

Pasvalio rajono ūkininkas Petras Karoblis prisipažino, kad per šią javapjūtę jis kol kas didelių nuostolių nepatyrė. Ūkininkas kūlė aukščiausios ir I klasės kviečius. Tačiau vėliau, laukdamas saulėtų orų ir neskubėdamas nuimti likusio derliaus, pastebėjo, kad grūdų kokybė suprastėjo. P.Karoblio laukuose dar nenuimta apie 35 proc. derliaus.

Tame pačiame rajone ūkininkaujantis Egidijus Karoblis kalbėdamas apie derlių pašmaikštavo, kad neturi kuo pasigirti: kviečių saiko svorio nėra, nemažai sudygusių grūdų. Grūdus jis laiko sandėlyje, džiovina ir laukia aukštesnių supirkimo kainų. E.Karoblis įsitikinęs, kad smulkių ūkių savininkams svarbu išdžiovinti drėgnus grūdus, tačiau įsirengti džiovyklą – ekonomiškai nenaudinga.

Patirs nuostolių

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Valentinas Genys sakė, kad jis per 35 ūkininkavimo metus trečią kartą patyrė neįprastos vasaros staigmenas. Ūkininkas teigė, kad šis sezonas parodė savo ragiukus žemdirbiams, tačiau labai didelių problemų nebuvo. Anot jo, būta metų, atnešusių gerokai didesnių nuostolių.

V.Genio manymu, nors ūkiuose nemaža dalis grūdų yra prastos kokybės, Lietuvos grūdininkai neturėtų įkristi į gilią finansinę duobę. Pašnekovas priminė, kad panaši padėtis ne vienoje ES šalyje. Pavyzdžiui, Prancūzijos ūkininkai iš prognozuotų 41 mln. t grūdų prikūlė 28 mln., todėl rinkoje jie nebeužims stiprių pozicijų.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys Romas Majauskas pritarė, kad šie metai grūdininkams – prasti, nuostolių patirs tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai. Blogiausia, pasak ūkininko, kad nukultų pastarąjį mėnesį grūdų kokybė labai prasta. Todėl daugelis ūkininkų baiminasi, kad grūdai gali netikti net pašarui. R.Majauskas minėjo, kad didelės bendrovės dar nenukūlusios 15–20 proc. derliaus, o tai – nemenki nuostoliai.

Supirkimo kainos kris

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Dėl mažesnio derlingumo ir prastos grūdų kokybės grūdų sektoriuje susidarė tragiška padėtis. Grūdininkai, kurie norėjo investuoti į džiovyklas ir saugyklas, buvo teisūs sakydami, kad jų projektai ignoruojami. Šie metai parodė, kad vidutinių ir smulkių ūkių sektorius praras didžiąją dalį pinigų, nes neturi saugyklų.

Todėl Vyriausybė, stengdamasi padėti šiam sektoriui, turėtų sugrąžinti iki šiol buvusias biodegalų normas, nes grūdų sektoriuje išaugo degalų sąnaudos. Grūdininkams vėliausiai lapkritį turėtų būti išmokėtos visos numatytos išmokos. Jos turėtų praskaidrinti niūrias ūkininkų nuotaikas.

Šiais metais mūsų šalis nesugebės patiekti reikiamos kokybės maistinių grūdų. Kadangi ūkiuose kuliami pašariniai grūdai, jų supirkimo kainos rinkoje kris, ypač Lietuvoje. 2011–2012 m. už maistinius kviečius buvo mokama 200–220 eurų už t, o dabar už juos siūloma perpus mažiau. Kainų didėjimas artimiausiu metu nenumatomas. Koją kiša ir Rusijos politika. Jie šiuo metu pasaulio rinkai tiekia grūdus 20 dolerių už t pigiau negu kitos šalys.

Dairysis į užsienį

Jolanta Rinkevičienė, bendrovės „Naujasis Nevėžis“ vyriausioji finansininkė

Prieš kelerius metus, kai taip pat vyravo lietingi orai, grūduose buvo nustatytas didesnis mikotoksinų kiekis. Kaip bus su šių metų derliumi, kol kas neaišku. Tačiau esu linkusi daryti prielaidą, kad šiais metais gali pasikartoti toks pat scenarijus. Todėl mes, kaip maisto produktų ir pašarų gamintojai, turėsime atidžiau tikrinti mikotoksinų lygį miltuose.

Miltų kokybė turi atitikti visus mūsų receptūros parametrus, nes esame įsipareigoję tiekti aukštos kokybės produkciją. Jei miltų kokybė bus prasta, būsime priversti ieškoti alternatyvų užsienio rinkoje. Papildomos išlaidos lems ir gaminamos produkcijos kainą. Neatmetu galimybės, kad ji gali išaugti. Juk gamintojas tiekimo grandinėje turi pačią mažiausią maržą. Todėl mes jautriai reaguojame į kainos pasikeitimus.

Faktai

2011 m. šalyje buvo prikulta 3 mln. 225,9 tūkst., 2012 m – 4 mln. 656,6 tūkst., 2013 m. – 4 mln. 474,8 tūkst., 2014 m. – 5 mln. 123,2 tūkst., 2015 m. – 6 mln. 066,7 tūkst. t žemės ūkio derliaus.

Šių metų birželį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 75,339 tūkst. tonų grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (beveik 95 proc., arba 71,736 tūkst. t). Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Ispaniją, Švediją ir Jungtinius Arabų Emyratus (vidutinė kaina – 160,13 eurų už t).

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2016 m. birželį iš viso importavo 5,022 tūkst. t grūdų. Kviečiai sudarė 73 proc. visų į Lietuvą importuotų grūdų. Kviečiai įvežti iš Latvijos, Estijos ir Švedijos (vidutinė kaina – 135,09 eurų už t).