Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulių kompleksai prieš Lietuvos kaimą

Kiaulininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas, kaime gyvenantiems žmonėms ji tebėra labai svarbi, tačiau statistiniai duomenys rodo skaudžius faktus – nesugebame patenkinti net 50 proc. vidaus rinkos poreikio. Padėtis paradoksali: nors kiaulienos šalyje trūksta, vis dažniau neapsimoka auginti kiaules.

Susitaikyti su afrikiniu kiaulių maru?

Pastaraisiais metais kiaulių augintojams smogė iš Rytų plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM), o didžiausia išnykimo grėsmė kilo smulkiajam ir vidutiniam sektoriui. Jį sunaikinti nesunku, tačiau tokios operacijos pasekmes valstybė jaustų ilgus dešimtmečius.

Joniškio rajone, prie pat afrikinio kiaulių maro I zonos ribos, ūkininkaujantis Algirdas Briedis kiaules augina dar nuo sovietinių laikų. Jas augino Algirdo tėvai, dabar augina jis ir, tikisi, augins sūnus, anūkai. Pastaraisiais metais jo ūkyje kriuksi nuo 300 iki 500 kiaulių. Kokia ūkio ateitis?

„Jei valdžia nepriims kokių nors politinių sprendimų, kiaulininkystės neketinu atsisakyti. Valdininkams patariu susitaikyti su realybe, kad AKM gamtoje buvo iki mūsų, bus ir po mūsų, todėl turime prisitaikyti prie aplinkybių“, – kalbėjo A.Briedis.

Tai buvo vienintelis susidariusią padėtį realistiškai ir net optimistiškai vertinantis mūsų pašnekovas. Kitaip kiaulininkystės ateitį mato 400 kiaulių per metus augindavęs Akmenės rajone ūkininkaujantis Algerdas Balčiūnas. „Dvidešimt metų užsiėmiau kiaulininkyste, bet pernai nutraukiau šią veiklą. Problema – ne tik AKM. Pavyzdžiui, Akmenės rajone neliko nė vienos skerdyklos, todėl sunku kiaules realizuoti“, – pasitraukimo iš rinkos priežastis aiškino A.Balčiūnas.

Per metus apie 200 kiaulių užaugindavęs Pakruojo rajone ūkininkaujantis Alvidas Vasiliauskas irgi pasitraukė iš šio verslo, tačiau dar regi šviesos taškelį tunelio gale. „Teorinių vilčių atgaivinti kiaulininkystę dar yra, nes, pagerėjus padėčiai, labai didelių investicijų ūkininkams nereikėtų, tačiau valstybė turi keisti reikalavimus būtent smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Kitaip ateityje išliks tik itin stambūs kiaulininkystės kompleksai“, – dėstė jis.

Stambieji puola

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai labai nustebo, prieš savaitę išgirdę Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovų poziciją. LKAA direktorius Algis Baravykas dėl AKM plitimo nepagailėjo kaltinimų būtent smulkiesiems ir vidutiniams kiaulių augintojams.

„Toks vertinimas galimai pažeidžia konkurencijos sąlygas, taigi atkaklesnis ūkininkas, pasisamdęs gerą advokatą, galėtų prisiteisti nemažai pinigų“, – svarstė A.Balčiūnas. Pasak A.Vasiliausko, stambiųjų ūkių savininkų kaltinimais neverta stebėtis. „Atsirado gera proga atsikratyti konkurentais vidaus rinkoje. Priminsiu, kad AKM Lietuvoje pirmiausia buvo nustatytas būtent stambiame ūkyje. Taigi naudojantis jų logika reikėtų teigti, kad pirmiausia reikia sunaikinti stambiąsias fermas“, – pasakojo jis.

Lyg antrasis maras plinta pasiūlymas likviduoti visus smulkius kiaulininkystės ūkius, palaukti 2–3 metus ir tik tada, taikant griežčiausius reikalavimus, vėl leisti auginti kiaules. „Gal iš 10 ūkių veiklą atnaujintų vienas ar du“, – prognozavo pakruojiškis A.Vasiliauskas.

Reikia įvairios paramos

Baltijos šalys – tarsi barjeras, per kurį iš Rusijos ir Baltarusijos į ES veržiasi AKM. Tai gal ES turėtų šiai apsaugai skirti daugiau paramos? Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Žemės ūkio ministerija, AKM židiniams likviduoti ir AKM prevencijai vykdyti 2013–2016 m. skirta 11,5 mln. eurų, iš jų 3,8 mln. – ES lėšų. Be to, AKM III zonoje gyvenantiems kiaulių laikytojams, pardavusiems kiaules skerdykloms ir patyrusiems nuostolių (iš neužkrėstų zonų kiaulės superkamos brangiau), išmokėta 800 tūkst. eurų kompensacija, iš jų 400 tūkst. – ES lėšų.

„Tai skirta jau patirtiems nuostoliams kompensuoti, o reikia ir paramos, kuri kiaulių augintojams padėtų išsilaikyti rinkoje, t. y. paramos sanitarinėms sąlygoms gerinti. Štai tokios paramos Lietuva dabar ir turėtų reikalauti“, – išeitį siūlė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Šiai idėjai iš esmės pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža: „Tokio pobūdžio paramos neturėtų tikėtis auginantieji 1–2 kiaules, tačiau ji labai pagelbėtų vidutiniams ūkiams.“

Reikalavimai ir pinigai

Smulkiųjų ir vidutinių kiaulininkystės ūkių savininkai kritiškai vertina ir pernelyg griežtus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimus. „Jei VMVT mano, kad į kiaulių fermą galima patekti tik per dušą, bei reikalauja įvesti kitus nerealius reikalavimus, tai valstybė ir turėtų skirti finansinę paramą tokiems reikalavimams įgyvendinti. Tačiau iš tikrųjų manau, kad pinigus reikėtų naudoti realioms programoms“, – sakė ūkininkas A.Briedis.

Kolegai pritarė ir A.Balčiūnas: „Akivaizdu, kad reikalavimus valdininkai sukūrė nepasikonsultavę su specialistais. Juos įvykdęs išleistum daug pinigų, tačiau padėtis dėl AKM nepagerėtų. Tačiau sunku kiaulieną realizuoti, nėra ir lėšų papildomoms investicijoms. Mano skaičiavimais, vien aptverti tvora ūkį man kainuotų 15 tūkst. eurų. Aš tiek laisvų lėšų neturiu.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovo pavaduotojas B.Pauža įsitikinęs, kad „jei smulkieji ūkiai laikosi nustatytų reikalavimų, negali būti kalbos apie tokių ūkių likvidavimą“. Tačiau ar Seimo narys žino, kokie reikalavimai ir kiek jų yra? „Pasitraukti iš kiaulininkystės nusprendžiau po vieno kontrolieriaus apsilankymo, kai jis man paliko 80-ies reikalavimų sąrašą“, – dalijosi prisiminimais A.Balčiūnas.

Pasekmių grandinė

Pasak A.Briedžio, valstybė labai klysta ignoruodama smulkiuosius ūkius. „Sunaikinusi smulkiuosius ir vidutinius ūkius, valstybė susikurs dar vieną problemą, nes sunaikins didelio sluoksnio gyventojų pragyvenimo šaltinį“, – neabejojo A.Briedis.

Akivaizdu, kad iš tokios situacijos išloštų prekybininkai, nes smulkieji ūkininkai, negalintys auginti kiaulių, jų mėsą savo reikmėms jau pirktų prekybos centruose. A.Balčiūnas įsitikinęs, kad dėl smulkiųjų kiaulininkystės ūkių žlugimo nukentėtų ir vartotojai: „Pripažinkime – nedideliame ūkyje užaugintų kiaulių mėsos kokybė labai skiriasi nuo užaugintų dideliuose kompleksuose ar atgabentų iš Lenkijos.“

LAEI skyriaus vedėjas A.Gapšys priminė ir niuansą, kurio niekas nenori girdėti ir nenori, kad laikraščiai apie tai rašytų.

„Jei delsime, žlugs smulkieji kiaulininkystės ūkiai, dideli nemalonumai laukia ir grūdų augintojų. Neapsimeskime, kad šios problemos nėra. Ar laukiame tarptautinio skandalo? Tarkime, nustips šernas grūdų lauke, ir ta liga nukeliaus su grūdais į kitas šalis“, – samprotavo A.Gapšys. Tokios tikimybės negalime atmesti. Ir ji nesumažės, net jei sunaikinsime smulkiuosius ir vidutinius kiaulininkystės ūkius.

Daugiau atsakomybės

Mikalauskas

Vidas Mikalauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys

Bandžiau įrodyti, kad dėl AKM keliami reikalavimai smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams padėties nepagerins biologinės saugos požiūriu ir net pablogins labiausiai pažeidžiamų ūkių galimybes išsilaikyti rinkoje. Tiesa, kai kuriuos mano argumentus VMVT įvertino – leista kiaules auginti didesnei daliai Varėnos rajono ūkininkų. Stebiuosi pasiūlymais apskritai likviduoti smulkiuosius kiaulininkystės ūkius. Neužmirškime, kad jie ne tik išlaiko savo šeimas, bet ir suteikia darbo kitoms žemės ūkio sritims. Bent kol kas mes negalime jiems pasiūlyti alternatyvų. Taip pasielgę, labai dideliam kaimo žmonių skaičiui suduotume stiprų smūgį, kurį visas kaimas jaustų 10–15 metų.

Neužmirškime, kad būtent smulkieji ir vidutiniai kiaulių auginimo ūkiai savo žemę panaudodavo kiaulių pašarams auginti. Neliks kiaulių – neliks ir motyvacijos dirbti tuose nedideliuose ūkiuose. Taigi jei galvojame ir apie tuos žmones, ir apie valstybės ekonomiką, išeitis vienintelė – sudaryti sąlygas gyventi AKM sąlygomis. Leiskime dirbti, bet ir palikime ūkininkams daugiau atsakomybės. Jei tavo ūkyje bus nustatytas AKM, tai pats ir atsakysi, kompensacijų iš valstybės nereikalausi.

Išlikimo klausimas

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Dėl kiaulininkystės plėtros valstybės tarnybos neturi strategijos, todėl šokama pagal stambiųjų augintojų dūdelę. Griežtinami reikalavimai, net nepasitarus su šios srities specialistais dėl pasekmių. O jos gali būti katastrofiškos. Sunaikinti nesunku, sunkiau bus atkurti. O gal net neįmanoma bus atkurti. Netikite žodžiais, tai pažiūrėkite į statistinius duomenis: auginamų kiaulių skaičius kaip niekada sparčiai mažėja, o norinčiųjų gauti socialinę paramą skaičius auga. Ir aš suprantu tuos žmones. Neleidžiate dirbti, tai mokėkite paramą!

Kokia išeitis? Manau, kad visus reikalavimus reikia susieti su parama ūkininkams įsigyti priemones, kurios ūkius apsaugotų nuo AKM. Ir tokios paramos turime reikalauti iš ES, nes Lietuva yra tarsi forpostas nuo AKM, kuris į ES šalis veržiasi iš Baltarusijos ir Rusijos. Tai – mūsų išlikimo klausimas. Žinoma, turime ne tik reikalauti iš Briuselio paramos, bet ir pasiūlyti realių problemos sprendimo būdų, nuolat priminti, kad, AKM prasiskverbus, pavyzdžiui, iki Vokietijos, ES rinka patirtų milžiniškų nuostolių.

 

Kiaulių skaičiaus Lietuvoje kitimas

 

Metai (mln. vnt.)

 

1995                          1,2589

1996                          1,27

1997                          1,1276

1998                          1,2001

1999                          1,159

2000                          0,9361

2001                          0,8676

2002                          1,0108

2003                          1,0610

2004                          1,0574

2005                          1,0733

2006                          1,1147

2007                          1,1271

2008                          0,923

2009                          0,8971

2010                          0,9282

2011                          0,9294

2012                          0,7903

2013                          0,8075

2014                          0,7546

2015                          0,7142

2016                          0,6878

 

Statistikos departamentas

Rekomenduojami video