Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas tai: alergija maistui ar maisto netoleravimas?

Suvalgę tam tikro maisto pradedate viduriuoti, ima pūsti pilvą, sutrinka virškinimas, kartais net išberia? Kas tai – alergija tam tikram maistui ar maisto netoleravimas? Kaip atpažinti ir kaip elgtis pasireiškus šiems simptomams?

Atsakas į dirgiklį

„Alergija yra imuninės sistemos atsakas į tam tikrą dirgiklį, kuris iš esmės žmogui nėra pavojingas. Paprastai alerginis atsakas vystosi į maiste esančius baltymus. Kodėl vieni žmonės į tą patį maisto produktą reaguoja alergine reakcija, o kiti gali ramiai jį valgyti, nėra vienareikšmio atsakymo. Perdėta higiena, maitinimosi ypatumai, vitamino D ir polinesočiųjų riebalų rūgščių trūkumas, netgi nenatūralus gimdymas – visa tai didina alergijos maistui išsivystymo riziką. Genetinis faktorius taip pat reikšmingas“, – sako gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.

Neringa Stirbienė

Jei parausta žandukai

Anot N.Stirbienės, alergijos maisto produktams paprastai pasireiškia vaikystėje. Anksčiausiai išsivysto alergija pienui, kiaušiniams, vėliau – žuviai, riešutams ir kitiems maisto baltymams.

„Dažnai susirūpinusios mamos kreipiasi dėl „alergijos“ mandarinams ar braškėms, nes jų suvalgius parausta vaiko žandukai ar atsiranda bėrimų. Tačiau šiuo atveju organizmas dažniausiai reaguoja ne alerginiais mechanizmais, o dėl išsiskyrusio histamino, todėl tai vadinama pseudoalergija arba nealerginiu padidėjusiu jautrumu, nors simptomai tokie patys kaip alerginių reakcijų metu. Pseudoalergijos pasekmės dažniausiai yra lengvesnės nei tikros alergijos atveju. Jei suvalgius uogų ar citrusinių vaisių rausta žandai, reikėtų kuriam laikui jų atsisakyti, o vėliau vartoti saikingai. O jei žmogus alergiškas maisto baltymui, pavyzdžiui, riešutams, net ir nedidelis jų kiekis, o kartais mikrodalelės, likusios ant stalo įrankių, gali sukelti audringą imuninės sistemos atsaką, todėl tokių produktų reikia tiesiog vengti“, – sako N.Stirbienė.

Būna, kad žmogų išberia suvalgius šokolado. Šiuo atveju sunku be tyrimų nustatyti, ar tai alerginė reakcija į pieno baltymą arba riešutus, ar pseudoalerginė reakcija dėl histamino išsiskyrimo.

Greitos ir lėtos

Alerginės reakcijos gali būti greito arba lėto tipo, – pasakoja gydytoja. Greito tipo reakcijas nesunku atpažinti. Pavartojus produkto su alergenu, per 1–2 valandas atsiranda dilgėlinis bėrimas, patinsta veidas ir kitos kūno dalys. Sunkiausiais atvejais pasireiškia anafilaksija: atsiranda viso kūno bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę ar netgi mirti, jei jam skubiai nesuteikiama medicininė pagalba.

Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto ir yra daugiau susiję su virškinimo sistema. Kūdikiams, mažiems vaikams pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu, jiems sunkiai auga svoris. Jei vaikas tuštinasi su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis, galima įtarti maisto baltymų sukeltą proktokolitą. Suaugusiems žmonėms lėto tipo alerginės reakcijos maistui gali pasireikšti kaip eozinofilinis ezofagitas, atsiranda gastroezofaginio refliukso liga, tačiau nepadeda rūgštingumą mažinantys vaistai, gali tapti sunku nuryti kietą maistą.

Jeigu pavalgius atsiranda nemalonių nerimą keliančių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tik atlikus tyrimus galima patvirtinti, kad žmogus alergiškas vienam, o neretu atveju ir keliems maisto alergenams. Žinodamas tikslią diagnozę gydytojas alergologas parengia atitinkamas elgsenos rekomendacijas, jei reikia, išrašo adrenalino švirkštą, kurį alergiškas žmogus turi visuomet nešiotis su savimi, kad anafilaksinės reakcijos atveju būtų galima susišvirkšti ir išgelbėti gyvybę.

Maisto netoleravimas

Gydytoja alergologė, klinikinė imunologė N.Stirbienė pažymi, jog dažnai žmonės alergijomis vadina bet kokią organizmo reakciją į maistą, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, kurį sukelia tam tikro maisto netoleravimas. Anot jos, jei išgėrus pieno kokteilį pasireiškia virškinimo sutrikimų, tai nebūtinai bus alergija pieno baltymui. Tai gali būti ir laktozės, piene esančio angliavandenio, netoleravimas, kuris atsiranda ne dėl organizmo imuninio atsako, o dėl sutrikusios laktozę skaidančių fermentų veiklos, kai laktozė nepakankamai suvirškinama.

„Maisto netoleravimas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms. Paprastai fermentų veikla senstant darosi nebe tokia efektyvi, todėl būna, kad vyresnio amžiaus žmonės pradeda netoleruoti laktozės. Skirtinguose pasaulio regionuose žmonės netoleruoja skirtingų maisto produktų, pavyzdžiui, dažnas Kinijos gyventojas netoleruoja pieno produktų, alkoholio“, – pasakoja alergologė.

Ji primena, kad maisto (laktozės, fruktozės, kitų oligosacharidų) netoleravimas gyvybei nėra pavojingas, nors gali sukelti didelį diskomfortą dėl atsiradusio pilvo pūtimo, viduriavimo, pykinimo.

„Netoleravimui būdinga, kad minimalūs maisto kiekiai toleruojami, pavyzdžiui, žmogus, netoleruojantis laktozės, gali suvalgyti salotų, kuriose yra sūrio gabalėlių. O pienui alergiškam žmogui geriau tokių salotų atsisakyti, net jei sūris bus išimtas iš lėkštės. Alergiško žmogaus imuninė sistema sureaguos į ant salotų likusias sūrio mikrodaleles, o alerginė reakcija net ir į tokį mikrokiekį gali būti labai audringa“, – perspėja N.Stirbienė.

Alergija maistui jo nevalgant

Maistas gali alergizuoti netgi jo nevalgant, tiesiog liečiant. Pavyzdžiui, žmonės, dirbantys maisto pramonėje, restoranuose, po kontakto su tam tikrais maisto produktais, pavyzdžiui, su žalia mėsa, prieskoniais, gali susirgti kontaktiniu dermatitu.

„Kartais nereikia ir ilgo ar nuolatinio kontakto. Mano praktikoje buvo atvejis, kai kiaušinio baltymui alergiškas vaikas įkišo rankytę į tešlą, ir toje vietoje atsirado dilgėlinis bėrimas“, – pasakoja gydytoja N.Stirbienė. Alergiškiems žmonėms geriau vengti bet kokio sąlyčio su alergenu.

Pasak gydytojos, jei žmogui nustatoma alergija žiedadulkėms, tiriama, ar jam nepasireiškia kryžminės reakcijos į maistą. Tai vadinama burnos alergijos sindromu. Žiedadulkių alergenų komponentai gali būti panašūs į maisto, dažniausiai vaisių ir daržovių, alergenų komponentus, todėl ir vystosi kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas beržo žiedadulkėms, didelė tikimybė, kad suvalgius lazdyno riešutų ar žalią morką jam atsiras niežulys burnoje. Termiškai apdorojus, pasikeičia baltymo struktūra, todėl virtos ar keptos morkos tokios reakcijos nesukelia. Žiedadulkėms alergiškas žmogus gali atitinkamai reaguoti į produktus, kurių sudėtyje yra medaus.

Gerųjų bakterijų nauda

„Vienas iš su alergijos išsivystymu siejamų faktorių yra mikrobiota – mūsų žarnyne, ant odos ir kvėpavimo takuose gyvenantys gerieji mikroorganizmai. Alergiškų žmonių mikrobiotos gerųjų bakterijų įvairovė yra mažesnė, joje vyrauja šiek tiek kitos rūšys nei pas sveikus žmones. Mikrobiotai didelės reikšmės turi maistas. Pavyzdžiui, ant šviežių daržovių yra gerųjų bakterijų, kurios slopina alergines reakcijas. Gyvenimas ūkiuose, sąlytis su gyvūnais, gyvenimas didelėse šeimose taip pat prisideda prie mikrobiotos gerovės. Tačiau svarbus veiksnys, suformuojantis žmogaus mikrobiotą, atsiranda jau gimstant. Tyrimai rodo, kad natūraliai gimę kūdikiai turi mažesnę riziką susirgti alergijomis nei kūdikiai po cezario pjūvio. Vėliau mikrobiotos įvairovei teigiamos reikšmės turi maitinimas krūtimi. Neigiamai mikrobiotą veikia gydymas antibiotikais, vakarietiška dieta, kai valgoma daug apdoroto maisto“, – teigia gydytoja N.Stirbienė.

Ar galima išaugti?

Daugumos vaikų imuninė sistema su maisto alergenų iššūkiais susitvarko ir jie išauga alergijas. Tačiau eksperimentuoti ir patiems namų sąlygomis bandyti ragauti produkto su alergenu, jei nustatyta alergija maistui, nederėtų, – perspėja N.Stirbienė.

„Vaikams, kuriems diagnozuota alergija maistui, kas pusmetį ar metus reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą. Lygindamas kelerių metų kraujo tyrimų ir odos mėginių duomenis, gydytojas alergologas matys, kada reakcija į alergeną silpnėja ir jau galima pabandyti suvalgyti alergizuojančio produkto. Tokiu atveju atliekamas provokacinis mėginys su maistu, kai pradedant nuo mažų maisto kiekių ir juos vis didinant stebimas imuninės sistemos atsakas. Tokios procedūros atliekamos tik ligoninėje arba dienos stacionare, kad alerginės reakcijos atveju būtų galima suteikti skubią pagalbą“, – informuoja medikė.

 

Birutė Litvinaitė

 

Rekomenduojami video