Nė vienas žmogus nenori atrodyti bjaurus ar be laiko pasenti, tačiau mūsų laikais iškreipti grožio standartai verčia ne tik brandos sulaukusias, bet ir jaunas, patrauklias moteris ir net paaugles jaustis nevisavertėmis, nepakankamai gražiomis ir todėl nelaimingomis. Apsėstos mados atrodyti tobulai gražios, moterys kreipiasi į plastikos chirurgus trokšdamos pasididinti krūtinę, sėdmenis, prisipūsti lūpas. Deja, daugumai po grožio peiliu gulančių klienčių pirmiausia reikėtų kreiptis į psichoterapeutus, kad šie padėtų pakeisti jų neigiamą požiūrį į savo kūną ir paprotintų, kad žmogaus laimė ir gerovė pirmiausia priklauso nuo to, kas esi, kuo užsiimi, o ne kaip atrodai. Juolab kad dirbtinis moterų grožis vyrams tampa vis atgrasesnis.

Tas prakeiktas seksualumas

Moters poreikis būti gražiai, patraukliai yra natūralus. Gamta ją tokią ir sukūrė – moterišką. Tačiau mūsų visuomenėje vyrauja iškreiptas suvokimas, kad graži moteris turi būti seksuali. Sąvoka „seksualus“ reiškia „sukeliantis lytinę aistrą kitos lyties asmeniui“. Mūsų visuomenė yra nesveikai seksualizuota – žmogus vertinamas pagal tai, kiek jis priimtinas kaip seksualinis objektas, nes lytinis potraukis ir dauginimosi instinktas yra patys stipriausi. Ši ydinga mūsų laikų nuostata – iškreiptas moteriškumo ir vyriškumo vaizdavimas, moteris paverčia sekso objektais, daiktais, o vyrus – jų vartotojais.

JAV psichiatrų asociacijos tyrimas parodė, kad reklamoje, vaizdo klipuose, filmuose, televizijos laidose, žiniasklaidoje, net animaciniuose filmuose vaikams dažnėja tendencija moterį vaizduoti seksualiai. Mes, suaugusieji, prie to esame kaip ir įpratę, tačiau augančiai kartai tai formuoja klaidingą požiūrį į grožį. Tas visuotinai brukamas seksualumas padeda didinti prekių pardavimus, televizijos laidų žiūrimumą, bet blogina moterų gyvenimą ir žaloja jaunąją kartą. Dažnai seksualumo reikšmės jaunutės mergaitės net nesupranta – jos mano, kad tai – grožio sinonimas, ir suvokia save kaip seksualinį objektą.

Šį suvokimą įtvirtina ir mada: ne vienas dizaineris siūlo laisvo elgesio moterų aprangos elementus: tinklines kojines, gilias iškirptes, užpakalio nedengiančius sijonėlius ar šortukus, fetišistinio stiliaus aprangą.

Kai moteris vertinama tik tiek, kiek yra seksuali, arba kaip seksualinis objektas, labai dažnai ji save tik taip supranta bei priima ir pati stengiasi kurti tokį savo įvaizdį. Paveiktos visuotinės mados, daugybė merginų ir suaugusių moterų, užuot investavusios į mokslus, profesinį tobulėjimą, savęs realizavimą, pramogas ar keliones, švaisto pinigus dirbtiniam grožiui. Jos žūtbūt stengiasi būti seksualios ir tobulai gražios: griebiasi sekinančių dietų, pasididina krūtinę, sėdmenis, prisipučia lūpas, prisiklijuoja dirbtines blakstienas, stengiasi išlyginti kiekvieną naują raukšlelę, ką jau kalbėti apie naujausią „stebuklingą“ kosmetiką. Ir visos pastangos, kančios bei išlaidos tam, kad būtų geidžiamos, gražios, populiarios. Tačiau neretai taip „pasitobulinusios“, jos pasidaro panašios viena į kitą ir atrodo tarsi klonai.

Lėlė Barbė keičiasi

Grožio samprata pradeda formuotis dar vaikystėje. Savo kūno ir grožio standartų suvokimui mergytei yra lemiamas pačios artimiausios aplinkos – tėvų, senelių, darželio auklėtojų poveikis. Labai svarbu, ką tėvai kalbėdami su vaikais komentuoja, į ką atkreipia dėmesį: į išvaizdą ar į protą, sumanumą, darbštumą. Neretai iš tėvų lūpų tenka girdėti žodžius, sureikšminančius žmogaus išvaizdą : „gražus – negražus“, „negražiai atrodo – gražiai atrodo“, „gražiai sugarbanoti plaukai“, „gražuolė mergytė“.

Pirmasis mažų mergaičių susidūrimas su įvaizdžio formavimu – lėlė Barbė. Ji jau 60 metų visame pasaulyje yra vienas perkamiausių žaislų. Barbė visai nevaikiška, tai greičiau suaugusios moters grožio idealas – aukšta, liekna, graži, vešliais plaukais. Jeigu mergaitės neatitinka šių standartų, jos mano esančios negražios, nevertingos ir dėl to kenčia – praranda natūralų poreikį išeiti į pasaulį, pažinti, būti, dalyvauti . Ilgainiui jos tampa pasyvios stebėtojos. Tokia situacija neigiamai veikia jų mokymąsi, fizinį aktyvumą, savo lytiškumo suvokimą – jos vertina save kaip nevykėles. Šiuo metu Barbės gamintojai, spaudžiami visuomenės, ėmėsi pokyčių: gaminamos įvairios lėlės, netgi neįgalios, sėdinčios neįgaliojo vežimėlyje.

Dirbtinis grožis atsibosta

Bėgant metams, sunku susitaikyti su neišvengiamu faktu, kad grožis ir sveikata pamažu blėsta ir silpsta, o bandymas sustabdyti biologinį laikrodį tėra beprasmė kova su vėjo malūnais. Moteris, kurios vyresniame amžiuje sugeba būti laimingos, mylimos ir džiaugiasi kiekviena diena, nors tikrai nebeatrodo kaip paauglės, laikome nepaprastomis, stipriomis ir protingomis.

Kita dalis moterų žūtbūt stengiasi sustabdyti laiką – pasitelkusios visas įmanomas priemones, jos ir toliau stengiasi įtilpti į tobulos figūros, lygios odos, nepriekaištingos išvaizdos standartus. Kaip įmanydamos slepia, kad sensta, nešvenčia gimtadienių ir netgi ima gėdytis visų trūkumų – to, kas taip žmogiška. Plastinės operacijos tapo vienu iš grožio užkonservavimo ir senėjimo slėpimo sinonimų. Pasiturinčios ir ne tokios pasiturinčios moterys, net vyrai negaili pinigų savo grožiui. Bet dažnai jų pastangos sukelia tik juoką ar net užuojautą, nes žmogaus akis atskiria tai, kas yra tikra, ir kas yra netikra. Tai yra mūsų regėjimas turi įgimtą savybę pastebėti net menkiausią „čia kažkas ne taip“ kito žmogaus veide ar kūne. Ne tik pastebėti, bet ir nuteisti kaip ne itin patrauklų bruožą.

Taigi, kol vieni stengiasi pasiekti užsibrėžtų grožio standartų, kad kitiems atrodytų gražūs ir patrauklūs, kiti instinktyviai neigiamai reaguoja į dirbtinį grožį. Visuomenė jau persisotino tuo seksualumu, o dirbtinis grožis tampa nuobodus bei atgrasus.

Viena žymi kosmetikos priemonių gamybos įmonė atliko vyrų apklausą, kokios moterys juos traukia. Paaiškėjo, kad 53 proc. įvairaus amžiaus vyrų atsakė, kad jiems labiau patinka natūralios, nepasidažiusios merginos ir jaunos moterys – tokias jie rinktųsi ilgalaikei draugystei. Net 65 proc. jaunų vyrų norėtų, kad jų žmonos ir vaikų mamos būtų natūraliai patrauklios – be jokių silikono implantų. Ne mažiau svarbūs gyvenimo draugės charakterio bruožai: geranoriškumas, gebėjimas suprasti ir atjausti, humoro jausmas, išsilavinimas bei platus akiratis.

Gražu, kas natūralu

Žmogaus patrauklumo ir grožio paslaptis bandė atspėti jau senovės išminčiai, o vėliau – ir mokslininkai. Dalis jų tyrinėjo pavienius bruožus ar kūno dalis ir aplinkinių žmonių reakciją į juos. Pavyzdžiui, moteriško užpakaliuko, ūgio, lūpų formos, plaukų spalvos, nosies išlinkio, akių ir t. t. poveikį. Tačiau Kanados Kvinso universiteto mokslininkai nusprendė neišskirti pavienių bruožų ir vertinti bendrą visumą. Taip, kaip vienas žmogus dažniausiai vertina kitą žmogų. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti eiseną, veido bei kūno formas.

Nustatyta, kad tyrimo dalyviams patraukliausi buvo tie žmonės, kurių kūno judesiai ir formos atitiko vieni kitus, t. y. mūsų regėjimas ir apdorojama vaizdinė informacija – it koks melo detektorius aptinka tai, kas nenatūralu, ir interpretuoja tai kaip ne tokį jau ir estetinį bruožą.

Kam gali būti naudingas šis tyrimas? Visiems tiems, kurie vaikosi grožio standartų ir jaučia žiniasklaidos, ypač socialinių medijų, spaudimą. Visiems ir visoms, kurie planuoja gultis po grožio peiliu tam, kad įtiktų kitiems. Yra daug švelnesnių, natūralesnių ir pigesnių priemonių išlaikyti grožį. Kita vertus, šis tyrimas rodo, kad dirbtinės priemonės nepateisina vilčių.

Grožis – sąmonės būsena

Grožis yra sąmonės būsena, ir galia jaustis gražia kyla iš vidaus. Kai moteris jaučiasi graži, ji spinduliuoja džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi, kurie daro įtaką visoms jos gyvenimo sritims. Deja, 8 iš 10 moterų pasaulyje išgyvena dėl savo išvaizdos trūkumų.

Vienos kosmetikos gamybos įmonės eksperimentas įrodė, kad prastas savęs vertinimas gali paveikti daugybę moterų gyvenimo sričių, bet, pakeitus mąstymą, nepritapimo ir gėdos jausmai gali evoliucionuoti ir išaugti į pozityvumą ir pasitikėjimą savimi.

Eksperimento dalyvėms, kurios atrodė patraukliai, tačiau sunkiai pripažino savo grožį ir nepasitikėjo savimi, buvo išdalytas „grožio pleistras“, neva turintis poveikį moteris paversti gražiomis. Eksperimento pabaigoje tos moterys autoritetingų vyrų, grožio konkursų rengėjų buvo pripažintos gražiomis, nors jokių išorinių išvaizdos pokyčių neatsirado – tik jos pačios pagaliau patikėjo esančios gražios. Iliustruodami, kad pozityvus požiūris į save gali padėti moterims jaustis gražesnėmis, eksperimento rengėjai norėjo įkvėpti ir daugiau moterų keisti požiūrį į savo išvaizdą ir grožį.

Mylėkime save

Norėdamos labiau save mylėti, pirmiausia turime įsisąmoninti, kad privalome daryti tam tikrus dalykus sau ir dėl savęs. Gal padėtų toks įsivaizdavimas: jei aš būčiau savo pačios vaikas, kaip su savimi elgčiausi? Ar įžeidinėčiau, kaltinčiau dėl praeities klaidų, maitinčiau nesveiku maistu, versčiau bendrauti su bjauriais žmonėmis?

Taigi pirmiausia reikia pasirūpinti savimi (laiku pavalgyti, pakankamai išsimiegoti ir pan.); apginti save ir savo poreikius; teigiamai su savimi kalbėtis; priimti save tokią, kokia esu; užtikrinti savo saugumą (vairuoti saugiai, sveikai maitintis, tikrintis sveikatą); atleisti sau už padarytas klaidas; pagirti save; gerbti savo kūną; skirti laiko ir pinigų savo pomėgiams bei interesams. Sąrašą būtų galima tęsti be galo. Svarbiausia jaustis ramiai savame kūne, su savo mintimis ir emocijomis.

Prisiminkime istoriją apie tris vyrus, kurie susiginčijo, kokia moteris yra gražiausia. Vienam patiko liekna blondinė, kitam – putli brunetė, trečiam – raumeninga rudaplaukė. Jie atėjo pas vieną gyvenimo daug mačiusį ir patyrusį išmintingą senolį ir tarė: „Mes ginčijamės, nes niekaip negalime nutarti, kokia gi moteris pati gražiausia. Pasakykit, gerbiamasai!“ Senolis nusišypsojo ir pasakė: „Pati gražiausia pasaulyje moteris yra ta, kurią myli, ir kuri myli tave.“