Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip prižūrėti nuolat gulintį ligonį

„Sunkiai susirgo vienas mūsų giminaitis, jis nuolat guli lovoje. Medikai patarė daugiau dėmesio skirti jo odos priežiūrai, nes kitaip negalavimų sąrašą papildys pragulos. Kaip prižiūrėti giminaitį, kad neatsirastų pragulų?“ – teiraujasi Valentina S. iš Šalčininkų r.

Atsako vaistininkė Inga Norkienė.

Ligoniams, kurie nuolat guli lovoje ir nejuda, reikia itin atidžios priežiūros. Pragulų atsiranda dėl nepakankamos kraujotakos audiniuose, nepakankamo jų aprūpinimo deguonimi bei mitybos sutrikimų. Jos gresia ligoniams, turintiems judėjimo sutrikimų – gulintiems, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose ar lovose ir kitiems, kurie patys neišgali pakeisti kūno padėties.

Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl spaudimo, šlyties (stumiančios audinius viena kryptimi) ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai – negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atnešančiu maisto medžiagas ir deguonį. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, o išorėje pastebimų pokyčių gali ir nebūti. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, dėl kurių paskui taip pat gali atsirasti pragulų.

Nuo pragulų labiausiai nukenčia tos vietos, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus – kryžkaulis, kulnai ir pan. Vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika padidėja dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, suplonėjusios odos. Pragulų grėsmė padidėja ir ilgai gulintiems nesąmoningiems jauniems pacientams po operacijų.

Per didelė drėgmė (pavyzdžiui, po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio lengvai atsiranda odos mikroįplyšimų, taip pat gali turėti įtakos praguloms atsirasti. Kartais pragulų susidaro ir dėl netinkamai pritaikytų galūnių protezų, burnoje – dėl dantų protezų. Pragulų atsiradimą spartina baltymų, vitaminų stoka.

Norint išvengti pragulų, gulinčius, nejudrius ligonius patariama vartyti –  kas 2 val. keisti jų kūno padėtį, o sėdintiems pacientams pragulų profilaktikai rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus. Jei įmanoma, pacientas pats turi stengtis judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką. O jei jau atsirado paraudimų – tai ženklas, kad pradėjo trikti kraujotaka ir vystosi pragula – paciento negalima ant jų guldyti. Paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais, nes tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės.

Pragulos gydomos moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3–7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opai valyti naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Dėl tokių tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Be to, gydant pragulas patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus, naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, o jei oda sausa – tepti ją emolientais. Įvertinęs odos būklę gydytojas tokiam pacientui papildomai gali skirti ir masažą.

Pragulų profilaktikai gali būti naudojami silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai, atliekantys ir apsauginę, ir amortizacinę funkcijas. Tai išeitis, kai nėra galimybės kas 2 val. pakeisti ligonio kūno padėtį.

Rekomenduojami video