Žiemą išryškėja visos automobilio ydos. Tad šiuo laikotarpiu gana dažnai galima išvysti iškeltą pagalbos prašančiojo ranką. Vieniems, padedant užvesti variklį, pakanka prijungti laidus prie savo automobilio akumuliatoriaus, kitiems reikia pagelbėti nusigauti į remonto dirbtuves.

 „Gudri“ idėja

Silpnas akumuliatorius, elektros sistemos gedimai, seni degalų ir tepalo filtrai, netinkamas dyzelinis kuras, neatsparus žemai temperatūrai variklio aušinimo skystis – dažniausiai dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku nepavyksta sklandžiai pradėti kelionės automobiliu. Tačiau techninės pagalbos ieško ne tik neužvedantys automobilio vairuotojai. Pasitaiko apsukruolių, kurie, patys negalėdami vairuoti, nusprendžia pasinaudoti pakeleivingų mašinų vairuotojų paslaugumu.

Su tokia situacija teko susidurti vėlų vakarą užmiesčio kelyje. Netoli miesto ribos dėmesį patraukė kelkraštyje stovintis automobilis. Iš jo išlipęs vairuotojas gestais rodė prašantis pagalbos. Sustojus ir paklausus, kokia bėda ištiko, alkoholiu trenkiantis vyras aiškino, kad prie miesto ribos, ko gero, budi kelių policijos patrulių ekipažas. Apie tai jis supratęs iš kitų vairuotojų signalų šviesomis. Apsukruolis nutarė automobilį namo parsivaryti apsimesdamas, kad šis sugedo. Vyras aiškino, kad patempti lynu tereikėtų vos keletą kilometrų, nes gyvenantis čia pat, už miesto ribos. Teko ilgai atkalbinėti atsisakyti šio sumanymo ir įtikinti, jog daug protingiau būtų išsikviesti vairuoti galintį pagalbininką arba palikus transporto priemonę pasiekti namus keleivio vietoje.

Atsakomybė pagalbininkui

„Akistatoje su kelių policijos patruliais toks „išradingumas“ vargu ar pasiteisintų. Esant įtarimui, būtų patikrintas abiejų – ir tempiančiojo, ir tempiamojo – automobilių vairuotojų blaivumas. Mat abu jie yra eismo dalyviai ir abiem galioja tie patys vairuotojams keliami reikalavimai“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius.

Jis aiškino, kad Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog už žalą, patirtą velkant transporto priemonę, yra atsakingas velkančio automobilio vairuotojas. Vadinasi, padėti pasiryžusiam šeimos nariui ar draugui tektų prisiimti atsakomybę už eismo nelaimę, jeigu tokia įvyktų tempiant transporto priemonę. „Prisidarius rūpesčių darant žmogui „gera“ būna ypač apmaudu“, – pabrėžė R.Vosylius.

Dviguba rizika

Draudikų duomenimis, šaltuoju metų laiku dėl neatsargiai ir nesaugiai tempiamų automobilių draudžiamųjų įvykių skaičius išauga dvigubai. Į eismo įvykį patekusios tempiamos transporto priemonės paprastai didelės žalos nepatiria, dažniausiai jos tik šiek tiek apibraižomos ar nestipriai sulankstomos. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai velkama transporto priemonė sugadinama nepataisomai.

„Tempiant automobilį patirtos žalos dydis vidutiniškai svyruoja nuo trijų šimtų iki dviejų tūkst. eurų, o esant sudėtingesniems atvejams ji gali išaugti du kartus“, – teigia „Ergo Insurance“ draudimo bendrovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas  Bieliauskas.

Pagal reikalavimus

„Net trumpam norint užvesti tempiamą automobilį būtina paisyti Kelių eismo taisyklių. Lanksčią vilktį turėtų sudaryti 6 m ilgio lynas, kad atstumas tarp mašinų būtų 4–6 m“, – primena R.Vosylius.

Lynu tempiamo automobilio stabdžiai privalo veikti, o jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnėmis nei 55 mm juostelėmis. Tempiant bet kuriuo paros metu turi būti įjungti velkamos transporto priemonės avariniai žibintai. Jeigu avarinės šviesos signalizacija sugedusi, automobilio gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. R.Vosyliaus teigimu, jeigu įspėjamasis trikampis nėra pritvirtintas, kiti vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje ir pasiruošti reikalingiems manevrams dėl kelyje tempiamo automobilio Velkančiajai transporto priemonei šių žibintų įjungti nereikia, nes jos vairuotojas apie manevrus turi įspėti velkamo automobilio vairuotoją ir kitus eismo dalyvius.

„Prieš pradedant tempti automobilį patartina kruopščiai suplanuoti maršrutą. Ypač derėtų nepamiršti, kad vilkstimi sukabintiems automobiliams apsisukti intensyvaus eismo kelyje – ne tik sudėtingas, bet ir pavojingas manevras“, – teigia vairuotojų rengimo mokyklos vairavimo mokytojas Darius Mockaitis.

Ruošiant automobilius tempti, šoninius veidrodėlius privalu sureguliuoti taip, kad būtų gerai matyti, kas vyksta už tempiamo automobilio. Velkant transporto priemonę važiuoti reikia lėtai ir švelniai, staigiai nekeičiant judėjimo greičio. Kelių eismo taisyklės draudžia vilkti automobilį, kurio vairo arba stabdžių sistema sugedusi. Taip pat negalima tempti daugiau nei vieno automobilio (išskyrus tam skirtą transporto priemonę). Greitkelyje draudžiama tempti automobilį su priekaba. Vienintelė išimtis – vilkti specialia transporto priemone iki artimiausio išvažiavimo iš greitkelio.

Sunkiau valdomi

Anot D.Mockaičio, išjungtas ar neveikiantis variklis – dažniausia avarijų, kylančių velkant transporto priemonę, priežastis. Automobiliai, kurių motoras nepaleistas, sunkiai valdomi, nes neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvas, nei salono šildymo ir vėdinimo sistema. Dėl neefektyviai veikiančių stabdžių paailgėja stabdymo kelias, neveikiant vairo stiprintuvui sunkiau valdyti automobilį, o dėl aprasojusių, apšalusių stiklų stipriai sumažėja matomumas.

Neretai eismo nelaimės įvyksta dėl nedėmesingumo bei patirties velkant ar būti velkamam stokos. Vairuotojams dažnai stinga reikiamų įgūdžių tinkamai įvertinti situaciją ar kritiniais momentais priimti tinkamiausią sprendimą.

Siekdami išvengti automobilių susidūrimo velkant, vairuotojai turėtų sutelkti dėmesį į kiekvieną manevrą, ypač jei neveikia stabdžių ir vairo stiprintuvai. Vairuojant būtina numatyti, kaip kiekvienas manevras paveiks kitą vairuotoją ir ar jis jam bus pasiruošęs. Velkamą automobilį tampa sunkiau sustabdyti, todėl patartina pasirinkti saugų greitį, ypač jeigu kelyje yra daug posūkių ar kelio vingių.

Gresia pažeidimai

Būtina žinoti, kad ne visus automobilius galima vilkti į remonto dirbtuves ar bandyti užvesti tempiant. Taip nepavyks paleisti automobilio su automatine pavarų dėže variklio. Kur kas paprastesnis būdas – užvesti mažiną prie jos akumuliatoriaus prijungus laidus nuo kito automobilio akumuliatoriaus.

„Bandyti užvesti automobilį laidais nuo kitos transporto priemonės vertėtų tik tada, kai akumuliatorius visiškai iškrautas. Jeigu sugedusi elektros grandinė, neužsivedančią mašiną geriau iškart tempti į dirbtuves. Antraip ne tik iškrausite donoro akumuliatorių, bet ir pažeisite jo elektros sistemą“, – sako automobilių priežiūros specialistas Alius Grigelionis.

Kenkia elektros sistemai

A.Grigalionio teigimu, bandymas užvesti laidais – ne į sveikatą jokiai transporto priemonei. Geriausia akumuliatorių išimti ir įkrauti. Tačiau tai būtina padaryti iš vakaro.

Jei iš anksto pasirūpinti sklandžia kelionės automobiliu pradžia pamirštama, reikėtų pasistengti, kad žala transporto priemonei būtų kuo mažesnė. Laidus gerai pritvirtinus prie gnybtų, automobilio donoro variklis turėtų ramiai padirbėti 10–15 min. Taip bus išvengta elektros įtampos svyravimų, kurie sugadina elektros prietaisus, ir šiek tiek įsikraus išsękęs akumuliatorius. Spartinti šio proceso didinant variklio apsukas negalima, nes atsiras įtampos šuoliai. Prieš bandant užvesti šalčio užmigdytą automobilį, reiktų išjungti energijos donoro variklį ir visus elektros prietaisus.

„Saugumo sumetimais nepatartina būti pasilenkus ties užvedamo automobilio akumuliatoriumi. Yra pasitaikę atvejų, kai jis sprogo. Tai gali atsitikti įvykus cheminei reakcijai – atsiskyrus rūgščiai ir užšalusiam vandeniui. Net nepavykus užvesti negalima tuo pat metu sukti abiejų automobilių starterių. Staigiai krintanti įtampa gali sugadinti generatorių ir net sukelti gaisrą“, – primena A.Grigelionis.