Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip kovoti su emociniu šantažu

„Jaučiausi kaltas nedarydamas to, ko norėjo kiti. Buvau tarsi įstumtas į kampą. Teoriškai žinojau, kad šantažu galima parklupdyti žmogų, bet nemokėjau su tuo kovoti“,–laiške redakcijai savo būseną apibūdino vilnietis Algirdas.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Šantažo esmė – reikalauti to, ko savo noru žmogus nedarytų, grasinti kokiais nors nemalonumais, pvz., skausmu, prievarta, paslapties paviešinimu. Neretai už tylą ir taiką reikalaujama pinigų ar paslaugų.

Emocinis šantažuotojas, anot psichologo S.Foruward, įžvelgia žmonių silpnybes ir sumaniai jomis naudojasi.Pirmiausia jis reikalauja. Reikalavimas gali atrodyti kaip prašymas, tačiau šantažuotojas jo nesutinka nei svarstyti, nei keisti. Sužinojęs, kad negaus, ko nori, šantažuotojas ima spausti savo auką, o pasiekęs savo ar sulaukęs pritarimo vėl tampa malonus. Emocinį šantažą pakartoti vis lengviau, nes šantažuotojas jau atrado veiksmingą spaudimo būdą, o auka (ne)sąmoningai įsidėmėjo, kad po nuolaidos ateina ramybė.

Pasirodo, labiausiai paplitę trys emocinių šantažuotojų tipai: baudėjai, kankintojai ir gundytojai.

Baudėjai. Baudimas – akivaizdus emocinio šantažo pasireiškimas. Jeigu šantažuotojams iš karto nenusileidžiama, jie piktinasi, grasina ir reikalauja visiško paklusnumo. Mėgstamos šio tipo emocinių šantažuotojų frazės: „jeigu tu tik pamėginsi, aš padarysiu štai ką“, „jei išsiskirsi su manimi, vaikų nebematysi“, „jei ištekėsi už jo, tu mums nebe vaikas“...Šie grasinimai išpildomi gal vieną kartą iš šimto, tačiau aukai tai kuria nuolatinį pavojaus ir nerimo jausmą. Baudėjai nemąsto apie kito jausmus ir norus, nes mano esą absoliučiai teisūs.

Kankintojai. Kankintojai stengiasi įdiegti aukai kaltės jausmą. Jie negrasina, nežada pasidaryti sau kažką blogo, bet leidžia suprasti, kad auka kalta dėl jų nesėkmės, ligos, kančių. Be to, kankintojai neaiškina, ko jie nori, auka pati turi atspėti.Kartais kankintojai grasina, kad padarys kažką baisaus sau, o už tai bus atsakinga emocinio šantažo auka. Šio tipo emocinių šantažuotojų mėgstamos frazės: „nesiginčyk su manim, nes man nuo ginčų skauda galvą“, „jeigu nepadarysi to, ko prašau, aš nesigydysiu/nevalgysiu/nesimokysiu“ ir t. t.

Gundytojai. Tai sunkiausiai atpažįstami emociniai šantažuotojai. Jie dosniai pažada meilę, laimę, sėkmę ir nurodo paprastą būdą, kaip to pasiekti – tiesiog išpildyti jo pageidavimą. Šio tipo emocinių šantažuotojų mėgstamos frazės: „aš pasirūpinsiu, jei tu...“, „puikiai gyvensi, jeigu...“, „šeima bus darni ir laiminga, kai tu...“ Deja, visa tai lieka pažadais, nes jų išpildymui vis kas nors sukliudo, tačiau tai jiems netrukdo žadėti.

Tarp įvairių emocinio šantažuotojų tipų nėra aiškių ribų. Kartais emocinis šantažuotojas sumaniai derina kelis šantažo būdus, bet dažniausiai tobulina tą, kuris jam parankiausias, t. y. atitinka aukos asmenybę, leidžia ją efektyviai valdyti.

Daug protingų žmonių nežino, kaip pasielgti susidūrus su emociniu šantažu, nes šantažuotojas slepia savo ketinimus. Bandymus manipuliuoti jis slepia keldamas baimę, skatindamas aukos kaltės jausmą ir kurdamas jos įsipareigojimus. Savo norus jis nusako teigiamais žodžiais, o aukos atsisakymą juos pildyti – neigiamais.Kalbėdamas apie save, emocinis šantažuotojas tvirtina, jog jis rūpinasi šeima ir dorove, jaučiasi už ją atsakingas, o apibūdindamas aukos elgesįmini egoizmą, kvailumą, abejingumą.

Norėdami išvengti aukos vaidmens, keiskite įsitikinimą, jog būtina daryti viską, kad kitas asmuo būtų patenkintas. Suvokite, kad žinote, ko norite, ir darote tai, kas patinka jums bei aplinkiniams. Tai leidžia pozityviai įvertinti poelgius, kuriuos pasirenkate nenorėdami būti šantažuotojo auka.

Į šantažuotojo veiksmus neatsakykite iš karto. Tinka posakiai: „aš pagalvosiu“, „negaliu nuspręsti tuoj pat“, „aptarkime tai vėliau“ – visa tai kliudo emociniam šantažuotojui valdyti auką. Šantažuotojas siekia atsakymo, tiksliau – nuolaidų, remiasi kaltės, baimės emocijomis, o ne racionaliais svarstymais.

Sumanesni šantažuotojai, išgirdę, kad auka reikalauja laiko, bando primesti jai naują kaltę, reikalauja atsakymo į klausimą, kiek ilgai jiems teks laukti, taip leisdami suprasti, jog laukimas yra didelė nuolaida.

Taigi, pajutę emocinį šantažą pirmiausia atidėkite sprendimą. Antra, pozityviai apibūdinkite savo norus ir elgesį. Trečia, neįrodinėkite norimo, teisingo, pozityvaus sprendimo, tiesiog jį praneškite. Ketvirta, nejauskite baimės ar kaltės dėl pasirinkto sprendimo. Šie keturi žingsniai padės atsisveikinti su emocinio šantažo aukos vaidmeniu.

Rekomenduojami video