Be trūkumų – tik vienas iš dešimties tikrintų kelių ruožų. Tokius skandalingus duomenis pateikė Susisiekimo ministerija (SM), dar pernai inicijavusi neseniai rekonstruotų valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą. Suskaičiuota, kad dėl to galbūt iššvaistyta ketvirtadalis investicijų – apie 5,5 mln. eurų. Tokia informacija pro ausis nepraslydo ūkininkams, nes keliams tvarkyti yra atriekta apie 15 mln. eurų paramos iš Kaimo plėtros programos.

Iššvaistytos investicijos

Po pirmųjų kelių kokybės audito, kuriam atlikti buvo pasitelkti ir užsienio ekspertai, susisiekimo ministras Rokas Masiulis konstatavo, kad tuščiai iššvaistytos investicijos – tiesioginė žala valstybei ir jos piliečiams. O ar saugu važinėti keliais, jeigu, kaip teigia SM atstovai, vien tirtuose ruožuose dėl dangos ploninimo esą išgaravo tūkstančiai tonų asfalto?

Buvo pranešta, kad rangovai turės taisyti tuos kelių ruožus, kur aptikta defektų. „Priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio ir masto, dalyje kelių ruožų rangovai pažeistose vietose turės įrengti naują kelio dangos konstrukciją, dalyje kelių – papildomai pakloti asfaltbetonio sluoksnį, taip kompensuojant atskirų pagrindo sluoksnių storio trūkumą“, – SM spaudos panešime buvo cituojamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas.

Skelbiama, kad visi pirmajame etape tirti 10 kelių ruožų baigti rekonstruoti 2014–2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl nustatytų esminių trūkumų dar nepriimti. Atliktiems rekonstravimo darbams, kurių bendra vertė – 22,35 mln. eurų, dar tebegalioja penkerių metų trukmės garantinis laikotarpis.

SM nurodė, kad 10 pirmųjų ištirtų kelių ruožų yra rekonstravusios 6 skirtingos rangovų įmonės: po 1 ruožą – UAB „Kamesta“ ir UAB „Parama“; po 2 ruožus – UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Alkesta“ (vienam iš dviejų šios bendrovės rekonstruotų kelio ruožų esminių pastabų nebuvo).

Kelininkai ginasi

Kelininkų asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad, be viešai SM mestų kaltinimų dėl esą nekokybiškai nutiestų kelių, nei asociacija, nei kelininkų įmonės išsamesnės informacijos negavo. Taigi ir įpareigojimų taisyti klaidas neturi.

„Viešai sakoma, kad keliai rekonstruoti nekokybiškai, bet detalios inžinerinės informacijos, kas konkrečiai negerai padaryta, ko ten trūksta, neturime. Nežinome, kuo esame kaltinami“, – užtikrino jis.

R.Gradauskas pabrėžė, kad visi tikrinti kelių ruožai yra priimti, juos priėmė užsakovas – LAKD. „Reikia klausti užsakovo, kas blogai padaryta, jeigu tie keliai buvo priimti. Dabar staiga atsimerkė ir pamatė, kad kažkas esą ten ne taip. Gal tokiu atveju reikėjo kviesti įmones, aiškintis, kas negerai, ir liepti ištaisyti broką. Juk yra sutartiniai įsipareigojimai, kur numatytos sąlygos ir normatyvai, pagal kuriuos darbas turi būti padarytas. Taigi reikia vadovautis teisės aktais, o ne nuogirdomis ir pastebėjimais“, – kelininkus gynė asociacijos vadovas.

Jis sakė, kad rangovų įmonės ginsis – iš naujo ims audituotų kelių ruožų mėginius, atliks tyrimus. „Kai bus padaryta tokia analizė ir atliktos visos teisinės procedūros, paaiškės, kas iš tikrųjų yra gerai ar negerai“, – siūlė neskubėti vertinti kelininkų darbo R.Gradauskas.

FB nuotr.\Vygandas Pranskūnas

Po remonto – duobės

SM paskelbti skandalingi duomenys dėl naujai rekonstruotų kelių pro ausis nepraslydo ūkininkams, kuriems priekaištaujama, kad jie sunkia technika gadina kelius. Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, žemdirbiams iškilo klausimas, kodėl ką tik atnaujintuose ruožuose atsiranda duobių: dėl sunkios technikos ar nekokybiškai atlikto darbo?

„Aišku, bet kokios sunkios technikos poveikis keliams yra neišvengiamas. Jeigu vykdoma gamybinė veikla, keliai natūraliai dėvisi. Tačiau kartais plika akimi matyti, kad naujai rekonstruoti keliai ilgai netrauks. Šiaulių rajone matėme tokių kelių ruožų. Vietos žmonės prisimena, kad kelio atkarpoje nuo Šiaulių iki Tytuvėnų, nepraėjus nė metams po kelio remonto, teko statyti transporto svorį ribojančius ženklus. Iš tikrųjų glumina, kai ką tik rekonstruotame kelyje atsiveria „smegduobių“ ir yra ribojamas eismas“, – apie šiauliečių ūkininkų patirtį keliuose pasakojo jis.

SM pranešė, kad tikrinant kelius dažniausi nustatyti pažeidimai – plonesni, nei galioję normatyviniai dokumentai leido, kelio konstrukcijos sluoksniai (pavyzdžiu, per plonas kelio dangos apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis arba kelio pagrindo skaldos sluoksnis), įvairiuose sluoksniuose panaudotos netinkamos, žemesnės kokybės medžiagos, taip pat galbūt netinkamai atlikti darbai (pvz., tikėtina, kad asfalto mišinys buvo tankintas per daug atvėsęs arba lyjant ir pan.). Nustatyta, kad iš viso dešimtyje tirtų objektų dėl dangos ploninimo asfalto paklota apie 3 060 t mažiau, nei turėtų būti.

Anot ekspertų, dėl tokių nustatytų pažeidimų keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, yra didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimų atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja apie 5 metus.

Priekaištai užsakovams

R.Gradauskas sutiko, kad problemų dėl kelių taisymo kokybės yra, tačiau dėl to esą nereikia kaltinti kelininkų. „Rangovai padaro taip, kaip jų prašo užsakovai. Šiuo atveju užsakovas – Kelių direkcija ir savivaldybės. Jeigu užsakovas sako, kad čia tik užmesk tą duobę ir viskas bus gerai, nereikėtų stebėtis, jog ta duobė netrukus vėl atsivėrė. Norint sutvarkyti kelius ir miestų gatves, reikia tai daryti kapitališkai. Bet tai nevyksta ir dėl pinigų stygiaus, ir dėl kompetencijos stokos. Tvirtai sakau, kad užsakovams trūksta kompetencijos, ypač to trūko anksčiau. Dabar, kai atsirado nauji Kelių direkcijos vadovai, situacija gerėja“, – į užsakovų daržą akmenukus mėtė jis.

R. Gradauskas

„Lietuvos kelių“ asociacijos vadovas teigė, kad 2014–2017 m. buvo rekonstruota apie 1 500 kelių ruožų, todėl vienur ar kitur trūkumų gali pasitaikyti. „Įdomu, kad tikrintojai jau pirmuoju objektu pasirinko tą kelio ruožą, dėl kurio vyksta teismas. Tokiu atveju savaime aišku, kad ten vyksta nesusikalbėjimas. Gal ir kiti parinkti komplikuoti ruožai. Nežinome, kokiais principais remiantis buvo atrinkta“, – sakė R.Gradauskas.

Šiuo metu kelių kokybės auditas tęsiamas – iki birželio vidurio numatoma ištirti dar 23 rekonstruotus kelių ruožus. Anot SM atstovų, iki birželio numatomi ir detalesni pirmųjų 10 objektų tyrimai.

Atseikėjo iš žemdirbių

Mūsų šalies žemdirbių dėmesys kelių kokybei dar labiau išaugo, kai iš KPP buvo atriekta 14,5 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti. Žemdirbių asociacijos buvo nepatenkintos, kad kelininkai kiša ranką į kaimo plėtrai ir žemės ūkiui stiprinti skirtą paramą, tačiau smarkiai dėl to nesišiaušė, nes daug kur kaimo kelių būklė – apverktina.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, surinktos 158 paramos paraiškos, kuriomis prašoma paramos suma vietiniams keliams tvarkyti sudaro 19,5 mln. eurų. Patvirtinta 118 paraiškų už 12,1 mln. eurų.

Pasak Panevėžio rajono ūkininko Kęstučio Ragažinsko, prasti žvyrkeliai – vienas didžiausių žemdirbių rūpesčių, tačiau jis nesutinka, kad jiems asfaltuoti ir tvarkyti būtų naudojamos žemės ūkiui skirtos lėšos. „Finansavimo nepakanka mūsų ūkiams plėsti ir stiprinti, todėl dar atimti keliams būtų netikslinga“, – pabrėžė jis.

R.Juknevičius pritarė kolegai, kad kaimo keliai ir žvyrkeliai yra apgailėtinos būklės. Dėl to ūkininkai esą patiria daugybę nepatogumų. „Vietinių kelių priežiūrai labai stinga finansavimo. Žvyrkeliai tiek išdūlėję, kad daug kur žvyro sluoksnio beveik nelikę. Pavasarį negalime patekti į laukus. Šią problemą nuolat keliame, bet naudos mažai“, – apgailestavo ūkininkas.

Defektus turės ištaisyti

Vitalijus Andrejevas, l. e. LAKD direktoriaus pareigas

Pirmųjų kelių kokybės tyrimai parodė, kad dėl prastos kelių kokybės į juos vėl reikės investuoti ne po planuotų 20, o po 15 metų. Vadinasi, tuščiai iššvaistyta ketvirtadalis investicijų – apie 5,5 mln. eurų. Ar dėl to nekyla eismo saugumo problemų? Tai – kelių kokybės, ilgaamžiškumo ir lėšų panaudojimo klausimas.

Šie kelių kokybės audito rezultatai yra tarpiniai, tačiau jau dabar matyti, kad rangovai defektus turės taisyti. Vertinimo rezultatai yra objektyvūs – surašyti bandymų protokolai, todėl LAKD tikisi, kad rangovai neatsisakys ištaisyti nustatytus defektus.

Su kiekvienu iš rangovų bus kalbamasi atskirai, bus pateikti audito rezultatai ir tariamasi dėl sąlygų, kaip derėtų nustatytus trūkumus pašalinti. Priešingu atveju teks panaudoti kitas teisines priemones. Taip pat bus aiškinamasi, kurioje grandyje tie defektai atsirado, o tada pareikalauti atsakomybės arba (ir) iš rangovo, arba (ir) iš techninio projekto rengėjų, arba (ir) iš darbų techninio prižiūrėtojo.

Audito tikslas – nustatyti sistemines klaidas, t. y. išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado defektų, dėl kurių kelių tarnavimo laikas yra ketvirtadaliu trumpesnis (pvz., projektavimo klaidos, nepakankamas reglamentavimas normatyviniuose dokumentuose, rangovo netinkamai atlikti darbai, panaudotos netinkamos medžiagos ir kt.).

Audito metu tikrinama ne tik danga, bet ir visa kelio konstrukcija. Jei, susisteminus ir apibendrinus duomenis, bus nustatyta, kad defektų atsirado dėl rangovo veikimo ar neveikimo, bus pareikalauta juos ištaisyti. Audito tarpiniai duomenys yra viešinami.

Pajudėjo iš mirties taško

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Skundų dėl nekokybiškų asfaltuotų kelių nesame gavę. Žmonės tik džiaugiasi, o ir mes dėkojame, kad iš mirties taško pajudėjo rajoninių ir valstybinių kelių rekonstrukcija, kad asfaltuojami žvyrkeliai. Pastaraisiais metais atlikti kelių tvarkymo ir asfaltavimo projektai – nemažas proveržis.

Aišku, rajonuose dar daug kelių reikia tvarkyti. Pavyzdžiui, pas mus iš esančių 2 000 km kelių net apie 1 500 – žvyrkeliai. Neatsakinga būtų manyti, kad savivaldybė pajėgi juos išasfaltuoti. Norint išlaikyti vietinės reikšmės kelius ir pagerinti jų kokybę, reikia nacionalinio lygmens sprendimų. Džiugu, kad Vyriausybė kalba apie vietinių kelių gerinimą.

Manau, kad rajonams, kuriuose yra daug ūkių ir vykdoma intensyvi žemės ūkio produkcijos ar kitokia gamyba, plėtojamas logistikos verslas ir kt., reikėtų skirti daugiau finansavimo keliams tvarkyti.