Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip javų augintojai tampa eksportuotojais

Ūkininkų teigimu, jie šiemet daugiau grūdų išgabeno į Latvijos uostus, tačiau ne visi dėl to ploja katučių. Grūdininkai priekaištauja kai kurioms Lietuvos įmonėms, kad, tokiu būdu supirkdamos derlių, jos nesumoka ūkininkams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir verčia juos eksportuotojais, kuriems taikomas nulinis šio mokesčio tarifas.

Nemaloni staigmena

Grūdininkai nori išsiaiškinti, ar teisėtai elgiasi grūdų supirkimo įmonės (minimos „Agrorodeo“, „Scandagra“), neapskaičiuodamos ir nemokėdamos 21 proc. PVM, kai augintojai patys grūdus pristato į Latvijos uostus.

Nemažai Lietuvos javų augintojų turi tinkamų transporto priemonių, todėl jiems labiau apsimokėtų patiems derlių pristatyti į uostus, per kuriuos išplukdoma didesnė dalis užauginamo derliaus. Vieniems Lietuvos grūdininkams derlių paranku gabenti į Klaipėdą, kitiems – į Latvijos uostus. Vežantys grūdus į kaimyninę šalį ūkininkai susiduria su nepatogumais dėl PVM.

„Kai mes grūdus nuvežame į Rygos uostą, kai kurios įmonės išrašo sąskaitas be pridėtinės vertės mokesčio. Taip elgėsi „Agrorodeo“, o šiemet – ir „Scandagra“. Sako, kad mes tokiu atveju tampame eksportuotojais, kuriems taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Bet mes juk grūdus parduodame ir sutartis sudarome su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis“, – problemą „Valstiečių laikraščiui“ dėstė vienas ūkininkas (pavardė redakcijai žinoma).

Javų augintojas pasakojo, kad su viena iš minėtų įmonių buvo sudaręs išankstinę sutartį ir tik rudenį, kai jau reikėjo vežti grūdus, sužinojo, jog grūdų supirkėjas nemokės PVM. Ūkininkui tai buvo nemaloni staigmena.

„Įmonių atstovai mums aiškina, kad kai jie patys grūdus išsiveš savo transportu iš ūkių, tada mums mokės pridėtinės vertės mokestį. Kadangi mums pigiau vežti savo transportu, teks rinktis: ar gabenti grūdus į Klaipėdą, iki kurios mums dvigubai toliau nei iki Rygos, taigi ir sąnaudos bus dvigubai didesnės, ar orientuotis į kitas įmones, kurios sumoka pridėtinės vertės mokestį. Kai kurie grūdų supirkėjai užkerta kelią su jais bendradarbiauti“, – apgailestavo stambaus augalininkystės ūkio savininkas.

Mažiau apyvartinių lėšų

Šiaurės Lietuvos regione ūkininkaujantis vyras paaiškino, kokių nepatogumų patiria ūkininkai, kai supirkėjai parduodant derlių jiems nepriskaičiuoja PVM. „Pirmiausia mes gauname mažiau apyvartinių lėšų. Trąšas, augalų apsaugos priemones, sėklą ir kitas ūkyje reikalingas prekes perkame su pridėtinės vertės mokesčiu. Jeigu derlių parduodame be šio mokesčio, tada valstybė turi jį mums grąžinti. O tai nėra taip paprasta, reikia rašyti prašymą, mokesčių inspektoriai atlieka patikras. Taigi tai ilgas ir varginantis procesas. Mums būtų daug patogiau, jeigu pridėtinės vertės mokestį mums sumokėtų grūdų supirkėjai“, – PVM mokėjimo abėcėlę dėstė javų augintojas.

Rygos link grūdų pakrautas mašinas suka ir nemažai šiauliečių grūdininkų. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sakė, kad daliai šalies ūkininkų grūdus gabenti į Latvijos uostus yra arčiau, tačiau tai sukuria ir nepatogumų.

„Vis daugiau Lietuvos grūdų supirkėjų naudojasi kaimyninės šalies uostais, vieni nuomojasi tam reikiamą infrastruktūrą, kiti turi pasistatę savo. Taigi atsiranda daugiau pasiūlymų vežti derlių į Latviją. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti mokestinius, taip pat ir grūdų kokybės vertinimo sistemų skirtingumo niuansus“, – išanalizuoti visas aplinkybes kolegas ragino ūkininkas.

PVM grąžinimo sunkumai

Šią problemą grūdininkai spalio pabaigoje kėlė visuotiniame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių susirinkime. Į jį pakviestos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės aiškino apie PVM susigrąžinimo ypatumus, tačiau išsamaus atsakymo dėl ūkininkams rūpimo PVM niuanso nepateikė.

Javų augintojai konstatavo, kad, norėdami susigrąžinti PVM, ūkininkai susiduria su problemomis, jie nežino, kokiais atvejais šis mokestis grąžinamas be prašymo. Kai kurie ūkininkai šiemet maloniai nustebo, kad pirmą kartą jų ūkininkavimo istorijoje PVM buvo grąžintas be prašymo. Jie Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovių klausė, kodėl vieniems PVM grąžinamas tik pateikus prašymą, o kitiems – be jo? Kas patenka į tų laimingųjų sąrašą ir kas jį sudaro?

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės aiškino, kad teisės aktai leidžia PVM grąžinti ir be šio mokesčio mokėtojo prašymo, ir kad kasmet vyksta toks grąžinimas. Kaip sudaromi tokių PVM mokėtojų sąrašai, jos neatskleidė – tai sprendžia aukštesnė grandis.

Grūdininkai piktinosi, kad valstybė elgiasi negarbingai, kai delsia grąžinti PVM, ir išreiškė pageidavimą, kad žemdirbiams šis mokestis būtų grąžintas be varginančių papildomų patikrų. Pasak ūkininkų, bent dieną pavėlavus sumokėti reikiamą PVM, jiems skaičiuojami delspinigiai, o kai reikia grąžinti PVM, valstybė uždelsia ir pusę metų, tačiau tokiu atveju delspinigiai neskaičiuojami.

Elgiasi skirtingai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad su minėtais PVM niuansais daugiausia susiduria Šiaurės Lietuvos javų augintojai, kuriems arčiau grūdus vežti į Latvijos uostus. Tiems, kurie grūdus pristato į Klaipėdą, tokių rūpesčių nekyla.

Ignas Jankauskas

„Ūkininkams susidaro problemų dėl pinigų srautų valdymo. Pardavus derlių be pridėtinės vertės mokesčio, susidaro mokestinė permoka. Norint ją susigrąžinti iš valstybės, tenka įveikti sudėtingas biurokratines procedūras, kurių ūkininkai paprastai purtosi. Visa tai užtrunka, prasideda patikros, todėl ūkininkai dažnai nesiryžta veltis į tokį procesą. Jie neskiria tam laiko ir galvoja kad kitą kartą mokesčiai išsilygins su mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu“, – aiškino jis.

I.Jankauskas sakė, kad anksčiau Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai dėl to viešai nesiskundė ir problemos nekėlė. „Šiemet, matyt, daugiau tokių sandorių buvo, daugiau grūdų ūkininkai vežė į kaimyninės šalies uostus, todėl ir problema tapo aktualesnė. Įdomu tai, kad grūdų supirkimo įmonės elgiasi skirtingai: vienos išrašo sąskaitas faktūras su pridėtinės vertės mokesčiu, o kitos – be jo. Susidaro dvejopas situacijos vertinimas. Gal įmonės turi pasirinkimo teisę?“ – svarstė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius.

Rodo į sutartis

Įmonės „Scandagra“ finansų direktorius Artūras Zdanavičius sakė nekart girdėjęs ūkininkų klausimą, ką daryti, kad gautų sąskaitas su PVM. „Atsakymas vienareikšmiškas – grūdų augintojai turėtų pasirašyti sutartį, kurioje būtų numatyta, kad „Scandagra“ savo ar samdytu transportu pasiims grūdus iš ūkininko. Kai šis pats derlių veža į Latviją, perdavimas įvyksta kitoje šalyje, tokiu atveju taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Mūsų įsitikinimu, tai atitinka įstatymų reikalavimus“, – aiškino jis.

A.Zdanavičius pabrėžė, kad įmonė tokios nuostatos nuosekliai laikėsi šiemet ir ankstesniais metais. Anot jo, ūkininkai turėtų žinoti, kad jeigu grūdai perkami su sąlyga, jog juos transportuoja pirkėjas, bus sumokamas 21 proc. PVM, nesvarbu, kur tie grūdai gabenami – į Lietuvos ar Latvijos uostus.

„Jei pats ūkininkas, grūdų pardavėjas, derlių pristato į Latviją, čia atsiranda nulinio pridėtinės vertės mokesčio momentas. Jeigu grūdus veža ūkininkas ir derlius gabenamas į Latviją, tai turi būti numatyta sutartyje. Tai nėra staigmena ūkininkams. Mes reikalaujame, kad mūsų vadybininkai paaiškintų grūdų augintojams, jog jeigu jie patys veš derlių į Rygos uostą, bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis“, – sakė „Scandagros“ finansų direktorius.

Įmonė „Agrorodeo“ nenorėjo pateikti išsamesnių paaiškinimų ir apsiribojo labai lakonišku atsakymu: „Mūsų bendrovė, taikydama pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir išrašydama sąskaitas faktūras, vadovaujasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis. Klausimus dėl pridėtinės vertės mokesčio komentuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.“

Gali kreiptis į mokesčių specialistus

Regina UtkienÎ MokesËi¯ inspekcija.

Regina Utkienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių informacijos departamento direktorė

Komentuoti šią konkrečią situaciją galėtume tik turėdami visą reikiamą informaciją apie sudarytus sandorius, išrašytas sąskaitas ir žinodami kitas reikšmingas aplinkybes.

Įstatymai numato, kad tuo atveju, kai žemės ūkio produkcija (grūdai) supirkėjams, Lietuvos PVM mokėtojams, parduodama ir gabenama į kitą valstybę narę iš Lietuvos, jos pardavimas yra Lietuvos PVM objektas ir turi būti apmokestintas taikant 21 proc. PVM tarifą. Tokiu atveju supirkėjai ūkininkų, Lietuvos PVM mokėtojų, vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose turi apskaičiuoti ir išskirti 21 proc. pardavimo PVM. Taip apskaičiuotas ir išskirtas PVM turi būti sumokėtas į biudžetą PVM įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl konkrečių situacijų ūkininkai visuomet gali kreiptis į mokesčių specialistus. Galima pateikti elektroninius paklausimus per asmeninę Mano VMI sistemą, taip pat pasikonsultuoti su inspekcijos specialistais telefonu.

 

 

 

Rekomenduojami video