„Nieko nėra lengviau, kaip mesti rūkyti, aš tai dariau tūkstančius kartų“, – ši literatūros klasiko Marko Tveno citata išties skamba ironiškai, tačiau ji atspindi realybę. Teigiama, kad apie 70 proc. rūkalių norėtų mesti šį žalingą įprotį, dauguma tai bandė daryti ne kartą ir tik keliems procentams bandžiusiųjų pavyko.

Gelbėjo avižos

Kas atsirado anksčiau – višta, kiaušinis ar noras mesti rūkyti nuo pirmadienio? Tokie ir panašūs liaudies anekdotai išties atspindi kritinę situaciją, susijusią su viena didžiausių žmonijos istorijoje priklausomybių. Vladislavas pirmą kartą cigaretės dūmą išbandė sovietinėje armijoje. Juk tokia situacija įprasta: kareivis rūko, tarnyba eina. „Tikėjausi po kiek laiko mesti, tačiau taip įsitraukiau, kad pamiršau visus pažadus“, – prisiminė jis.

Sulaukęs 43 metų, pajuto ir nemalonių simptomų: lipant į trečią aukštą širdis, rodės, iššoks iš krūtinės. Kamavo nuolatinis kosulys, krenkštimas. O štai šlyjančių nervų dėl to, kad nėra namuose cigarečių, šiandien Vladislavas net prisiminti nenori. Net naktį galėdavo kilometrus nueiti, kad tik tabako nusipirktų. Keletą kartų bandė mesti ir nusivylė. Pagelbėjo draugas, pasidalijęs savo patirtimi ir receptais. Vieną jų Vladislavas išbandė. „Iš pradžių iš vakaro dviem stiklinėmis karšto vandens užpildavau šaukštą susmulkintų avižų. Ryte kaitindavau 5–10 minučių ir gerdavau kaip arbatą. Po 100 g kviečių, avižų, rugių ir sorų litre vandens pakaitindavau 10 minučių, laikydavau termose ir gerdavau prieš valgį“, – pasakojo vyras.

Vadavosi sunkiai – ir nemiga kamavo, ir vėmimo priepuoliai, tačiau po poros mėnesių tapo lengviau. „Dabar jau nerūkau penkerius metus ir tikiuosi niekada į šias pinkles nepakliūti, – džiaugėsi Vladislavas. – Jaučiuosi sveikas, pasikeitė veido oda, dabar į trečią aukštą užbėgu kaip jaunystėje.“ Vyras pasidalijo liaudiškais patarimais, kuriuos pats išbandė. Jei labai norisi parūkyti, galima pakramtyti ajero šaknies ar paskalauti burną žolelių antpilu, kuris gaminamas taip: 2 arbatinius šaukštelius pipirmėčių reikia sumaišyti su šaukšteliu susmulkintos ajero šaknies, įsipilti į termosą ir užpilti karštu vandeniu.

„Šaltojo kalakuto“ metodas

Šis metodas (taip jis vadinamas interneto erdvėje) gana drastiškas ir stipriai įklimpusiems rūkaliams sunkiai įveikiamas. Jei jau pasiryžai mesti nuo pirmadienio, teks taip ir daryti. Kai Tomas, pavargęs nuo to, kad jo gyvenimą valdo tabakas, cigaretės atsisakė iš karto, pirmą savaitę, kaip pats prisipažino, virto žvėrimi.

„Rodos, visas pasaulis tapo juodas, tapau nervingas, ant visų šaukdavau“, – prisiminė jis. Beje, jam išlikti padėjo vienintelė nuostata: jis nežadėjo mesti galutinai ir prisipažino parūkysiąs tik tam tikrose situacijose, tarkime, po smagaus pabėgiojimo parke ar mankštos sporto salėje, ar tada, kai pajus kokį neįprastą jausmą. Tiesa, po sporto ir mankštos dūmo nesinorėjo, o ir griebtis cigaretės, susiklosčius kitoms aplinkybėms, neatsirado poreikio.

„Šaltojo kalakuto“ metodas gali sukelti lengvą ar sunkią nikotino trūkumo abstinenciją. Drastiškas vartojimo nutraukimas gali pasireikšti dirglumu, nuovargiu, galvos skausmu, nemiga, vidurių užkietėjimu, prakaitavimu, kosuliu, depresija, padidėjusiu apetitu ir žvėrišku tabako poreikiu. Todėl Tomas nusprendė teisingai, pasinerdamas į mėgstamas veiklas, kad kuo mažiau laiko būtų prisiminti rūkymo malonumą. Jis daug miegojo, vengė nemalonių situacijų, kad, ieškodamas nusiraminimo, neužtrauktų dūmo, atsisakė alkoholio, vartojo daugiau skysčių. Rūkymo pertraukėles darbe jis pakeitė žaidimu mobiliajame telefone ar aktyvia mankšta biuro kiemelyje.

Sušlubavo sveikata

„Kiekvienas, kuris metė rūkyti, pasirinko individualų, jam tinkamą metodą“, – prisipažino Jonas B. Jam atsisveikinti su tabaku išties buvo nelengva. Garsiojo amerikiečių klasiko M.Tveno pėdomis sekęs ir ne kartą žalingo įpročio bandęs atsikratyti žmogus savo pasiekė per vieną lemtingą atsitikimą. „Svarbiausias motyvas – sveikatos problemos“, – pasakojo Jonas, prisiminęs tą dieną, kai surėmė deginantis, labai aštrus pilvo skausmas, kurio banga apėmė krūtinę, kairiąją pašonę. Skubiai atvažiavusi greitoji nugabeno tiesiai ant operacinio stalo – trūkusi dvylikapirštės opa. Šiandien po 10 metų švarių plaučių stažo jis kartais prisimena tą malonų jausmą, kai užtraukdavo cigaretę, tačiau jokiu būdu pradėti vėl nenorėtų.

Svarbiausia – motyvacija

Lietuva dėl rūkymo kasmet netenka apie 7 000 gyvybių, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Šių netekčių galima būtų išvengti, jei žmonės mestų rūkyti. Profesorius psichiatras Aurelijus Veryga į klausimą, kodėl vieniems pavyksta mesti, o kitiems – ne, atsakė: „Viskas priklauso nuo motyvacijos. Sėkmingiausiai meta rūkyti tie, kurie nusprendžia sau įrodyti, kad tai gali padaryti. Kitas dalykas – priklausomybės stiprumas. Tai – jau daugiau genetiniai veiksniai, kurie lemia, kaip nikotinas mūsų organizme skyla, kaip jis metabolizuojamas, kiek žmogus nuo jo fiziškai priklausomas. Trečias veiksnys – kuo jaunesnis žmogus pradėjo rūkyti, tuo priklausomybė stipresnė. Metimo rūkyti sėkmė priklauso ir nuo gaunamos pagalbos bei palaikymo.“

A.Veryga skeptiškai žiūri į laipsnišką surūkomų cigarečių skaičiaus mažinimą. Pasak jo, tokie bandymai dažniausiai baigiasi nesėkmingai. „Tai sudėtinga, reikia skaičiuoti, ilginti intervalus tarp surūkomų cigarečių, ir žmogui tai paprastai sukelia papildomą įtampą, todėl geriau pasirinkti datą, jai pasiruošti ir mesti rūkyti iš karto“, – dėstė jis. Jei abstinencija yra labai didelė, reikia kreiptis į gydytoją prašant medikamentinės pagalbos. Medikamentinei pagalbai priskiriami ir pleistrai, ir tabletės. Jie parenkami individualiai, atsižvelgiant į tai, koks tai žmogus, kokia priklausomybė vyrauja. „Yra naujų preparatų, kurie veikia priklausomybę, bet juose nėra nikotino, – pasakojo dr. A.Veryga. – Yra tokių, kurie labiau veikia psichinę abstinenciją. Žodžiu, gydytojo darbas – parinkti vaistus, nustatyti jų dozes ir įvertinti riziką. Juk kai kuriuos preparatus galima vartoti ne visiems. Kai kurių, pavyzdžiui, negalima skirti sergantiesiems anoreksija, nes jie mažina apetitą.“

Žingsniai, padėsiantys atsisakyti tabako

Pirmas žingsnis: žmogus pirmiausia turi suvokti, kad to jis nori pats, tada jis atsisakymo rūkyti nevertins kaip praradimo.

Antras žingsnis: pasirinkti metimo rūkyti datą, bet ne vėliau kaip po mėnesio. Ją tvirtai užfiksuoti ir pasiruošti nuo jos neberūkyti.

Trečias žingsnis: žmogus turi susiplanuoti, ką jis darys situacijose, kuriose jam būdavo įprasta parūkyti: ar tuo metu suvalgys obuolį, ar išgers stiklinę vandens. Tai turi būti paprasti veiksmai, bet jie turi būti suplanuoti.

Ketvirtas žingsnis: jei žmogui pačiam nepavyksta, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks pagalbą arba nusiųs ten, kur ji bus suteikta.

Penktas žingsnis. Išbandžius visus šiuos būdus kraštutiniu atveju, jei žmogų kankina nerimas, jis neužmiega, negali susikaupti, jam reikėtų kreiptis į psichiatrą ir pasidomėti, ar jis konsultuoja norinčiuosius mesti rūkyti, ar ne. Išmanymas, kaip padėti priklausomam žmogui, nėra tik šiaip vaistų paskyrimas: reikia žinoti, kaip keičiasi žmogaus motyvacija, kas yra atkrytis, kaip jo išvengti ir pan.

Kiek kainuoja rūkymas?

Prieš 30–40 metų kiekvieną dieną po pakelį cigarečių „Prima“ surūkantis asmuo kasdien rūkymui išleisdavo po 20 kapeikų, 6 rublius per mėnesį, 72 rublius per metus.

Šiandien, per dieną surūkant pakelį, per mėnesį dūmais paleidžiama daugiau kaip 100 eurų, per metus – 1 200 eurų.

Ispanijos mokslininkų nuomone, įvertinus žalą sveikatai, galima teigti, kad tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai. Amerikiečiai irgi atliko panašius skaičiavimus. Priklausomai nuo taikytų skaičiavimo metodikų, rezultatai buvo gana skirtingi – nuo 18,05 JAV dolerio iki 222 JAV dolerių už pakelį.

R. Dovydėno pieš.