Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip iškyloje neapsinuodyti maistu

Vasarą žmonės daugiau keliauja ir iškylauja, o mėgaudamiesi gamta ir saule neretai pamiršta elementarius higienos dalykus. Dėl to, taip pat ir dėl netinkamo maisto laikymo ar ruošimo gamtoje susidaro puikios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių vasarą poliklinikose padaugėja žmonių, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis.

[caption id="attachment_79564" align="alignnone" width="300"]Agnė Šiatkienė Agnė Šiatkienė[/caption]

Užkrečiamosios žarnyno ligos ir toksinės maisto infekcijos plinta ne tik per mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį, bet ir buitinių kontaktų metu bei fekaliniu-oraliniu būdu“, – aiškina VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė, sutikusi pasidalyti patarimais, kaip neapsinuodyti maistu ir išvengti nemalonių su maistu plintančių ligų.

Pavojus slypi maiste

Bakterijų, sukeliančių žarnyno infekcijas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, nevirintame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose, jūrų gėrybėse. Daržovės gali būti užterštos laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, tręšiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių“, – vardija A.Šiatkienė. Ji aiškina, kad maiste pasidauginę patogeniniai mikroorganizmai, patekę į žmogaus organizmą, dauginasi toliau ir gamina toksinus, prasiskverbia pro žarnyno gleivinės apsauginį barjerą ir išplinta po organizmą.

Žarnyno infekcija pasireiškia praėjus 6–48 valandoms po to, kai buvo suvalgytas netinkamas maistas. Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo sukėlėjo, su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą, tačiau būdingiausi simptomai yra pykinimas, vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Ligų sukėlėjai

Gydytoja gastroenterologė aiškina, kad apsinuodijimai gali būti dvejopi – virusiniai ir bakteriniai. Virusinio apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po užkrėsto maisto suvartojimo. Toks apsinuodijimas netrunka ilgai ir būna lengvesnis, dažnai praeina savaime. Žarnyno virusinės infekcijos labiau būdingos pavasario ir žiemos laikotarpiams.

Visai kas kita – bakterinis apsinuodijimas. „Atsižvelgiant į bakterijų rūšį, pažeidžiama žarnyno gleivinė, žmogus pradeda smarkiai viduriuoti, kartais su kraujo ar gleivių priemaišomis. Jis karščiuoja, jį pykina, dingsta apetitas. Bakterinės žarnyno infekcijos pasekmė – organizmo dehidratacija, o tam, kad būtų atkurtas skysčių deficitas žmogaus organizme, kartais tenka atsigulti ir į ligoninę“, – pasakoja gydytoja. Ji priduria, kad bakterinės žarnyno infekcijos Lietuvoje registruojamos ištisus metus, tačiau sergamumas ypač padidėja gegužės bei rugpjūčio mėnesiais. Dažniausiai nustatoma salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Salmonella enteritica yra viena dažniausių gastroenteritų priežasčių. Ji gali sukelti gastroentritą, bakteriemijas, lokalias infekcijas, be to, žmogus gali tapti bakterijų nešiotoju. Kampilobakterioze, kurios simptomai – viduriavimas (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmai, pykinimas ir (ar) vėmimas, dažniausiai užsikrečiame valgydami blogai termiškai apdorotą paukštieną, vakuumuotą mėsą ir nepasterizuotus pieno produktus. Ešerichiozė, kuria neretai taip pat užsikrečiama per užterštą žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą maistą, dažniausiai vadinama keliautojų liga. Ji pasireiškia gausiu vandeningu viduriavimu nesant ryškių intoksikacijos požymių. Storosios žarnos uždegimu – šigelioze, kuri pasireiškia skausmingu viduriavimu su gleivėmis ir krauju išmatose, dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ja užsikrečiama per nešvarias rankas, o infekcijos šaltinis yra šia liga sergantys ligoniai bei sveiki bakterijų nešiotojai“, – aiškina A.Šiatkienė. Būtent pastarieji, anot gydytojos, yra pavojingiausi, nes nežino, kad platina ligą.

Labiausiai paplitusi virusinė keliautojų žarnyno infekcija yra hepatitas A, kuriuo dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį. Suintensyvėjus turizmui į besivystančias šalis, hepatito A protrūkiai fiksuojami ir išsivysčiusiose šalyse. Rizika susirgti šia liga keliaujant didėja dėl to, kad vartojamas užterštas ar netinkamai apdorotas maistas, taip pat ir dėl blogų sanitarinių sąlygų. Hepatito A padės išvengti skiepai.

Antibiotikai nepadės Pasireiškus pirmiesiems negalavimo požymiams, gydytoja gastroenterologė pataria nenumoti ranka, bet iš karto imtis veiksmų.

Viduriavimo ar pykinimo nereikia stabdyti vaistais. Taip pat nereikia gerti antibiotikų, nes jie veikia tik bakterijas, bet nešalina toksinų. Nustatyti, ar žmogus apsinuodijo bakterijomis užkrėstu maistu, gali tik gydytojas. O viduriavimą stabdantys vaistai situaciją gali pabloginti – sustabdžius viduriavimą, ligos sukėlėjai nepasišalina iš žarnyno, todėl sudaromos palankios sąlygos jiems daugintis, ir organizmas nuodijamas toliau. Viduriuojant galima gerti nebent tuos vaistus, kurie sugeria toksinus: aktyvintosios anglies tabletes, kitus panašius preparatus“, – pataria medikė.

Kadangi apsinuodijus labai svarbu atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir skysčių kiekį, kurių žmogaus organizmas netenka vemiant ir viduriuojant, ji pataria vartoti daug skysčių. Tačiau gazuoti, saldūs gėrimai, limonadas ar kava netinka. Geriausia gerti mineralinį negazuotą vandenį, vaistažolių – ramunėlių, medetkų, šalavijų, pelynų, kmynų – arbatą. Gydytoja primena, kad vaistinėse galima įsigyti elektrolitų tirpalų.

Kai apsinuodijusio žmogaus būklė pagerėja, jis nustoja vemti ir viduriuoti, galima po truputį pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą – ryžių arba avižų košę, vištienos sultinį, virtą vištieną ar žuvį. Valgyti vaisių, daržovių ar kitų daug skaidulų turinčių maisto produktų reikėtų tik praėjus kelioms dienoms po apsinuodijimo, kai virškinimo sistema visiškai susitvarko“, – aiškina A.Šiatkienė.

Jei būklė smarkiai blogėja, gydytoja pataria nedelsiant kreiptis į medikus. Gydytojo priežiūra būtina ir tada, jei viduriuojama su krauju, pakyla aukšta temperatūra, labai dažnai vemiama, jaučiami dehidratacijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), bei tada, kai ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 2 paras.

Geriausia profilaktika – higiena

Gydytoja gastroenterologė A.Šiatkienė pabrėžia, kad svarbiausia infekcinių viduriavimų profilaktikos priemonė – asmeninė ir maisto higiena, gera žemės ūkio praktika, griežta kontrolė derliaus nuėmimo metu ir nuotekų valymas.

Norint išvengti ne tik žarnyno infekcijų, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų, labai svarbi yra tinkama rankų higiena – plaunant rankas su muilu, net 40 proc. sumažėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis“, – pabrėžia ji. Gydytoja taip pat prašo nepamiršti pagrindinių maisto laikymo ir ruošimo taisyklių, o keliautojams ir iškylų mėgėjams primena, kad svetur, ypač šiltuosiuose kraštuose, asmens higienai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio.

Rankas plauti būtina:

  • kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;

  • pakeitus kūdikiui sauskelnes;

  • prieš maisto tvarkymą ar valgį;

  • po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir mėsa;

  • po nosies pūtimo, kosulio, rūkymo;

  • po pokalbio bendrai naudojamu telefonu;

  • po kontakto su naminiais gyvūnais.

INFOBOX-as II

Maisto ruošimo taisyklės

  • Maistui gaminti naudokite tik geriamąjį arba virintą vandenį.

  • Vaisius ir daržoves, žalią mėsą ir kiaušinius kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimkite, sunkiai nuplaunamų, ypač atvežtinių, vaisių odelę – nulupkite.

  • Ruošdami maistą, termiškai neapdorotus produktus laikykite atskirai nuo kitų produktų, naudokite atskirus įrankius.

  • Žalią mėsą būtina laikykite atskirai nuo termiškai apdorotos mėsos.

  • Tinkamai termiškai apdorokite maisto produktus. Mikrobai žūva, kai temperatūra kepsnio ar apkepo viduje pasiekia +78 ºC.

  • Kiaušinius geriau valgykite kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtinai pavirkite ar kitaip termiškai apdorokite.

  • Dezinfekuokite arba dažnai keiskite kempinėles, šluostes. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius.

Maisto laikymo taisyklės

  • Stebėkite, kad pirkinių krepšyje ar šaldytuve žalias maistas (mėsa, žuvis, daržovės) nesiliestų su maistu, kuris vartojamas be papildomo terminio apdorojimo.

  • Nepalikite maisto kambario temperatūroje ir tiesioginės saulės spinduliuose.

  • Paruoštą maistą kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 2 val., jei aplinkos temperatūra aukštesnė – ne ilgiau kaip 1 val.

  • Užšaldytus produktus atitirpinkite tik šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje, nes kambario temperatūroje patogeniniai mikroorganizmai labai greitai dauginasi.

  • Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių.

Rekomendacijos keliautojams ir iškylautojams

  • Nepamirškite asmens higienos kelionių ar iškylų metu.

  • Rinkitės restoranus, kuriuose maistas ruošiamas laikantis higienos taisyklių.

  • Nepirkite maisto turguje, paplūdimyje, iš atsitiktinių prekeivių.

  • Šiltuosiuose kraštuose negerkite vandentiekio vandens, nesivalykite juo dantų.

  • Venkite gėrimų su ledukais.

  • Maudydamiesi saugokitės, kad vandens nepatektų į burną.

  • Saugokite maistą nuo musių ir graužikų.

Rekomenduojami video