Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kad ugnis netaptų priešu

Atvėsus orams nemažai individualiuose namuose gyvenančių žmonių būstus šildosi kūrendami krosnis. Priešgaisrinės apsaugos specialistai įspėja, kad prieš pradedant šildymo sezoną reikia tinkamai sutvarkyti krosnis ir dūmtraukius.

Nesilaiko saugos taisyklių

Dažniausiai užsiliepsnoja senos statybos pastatai, medinių namų patalpos. Jų šeimininkai stokoja pinigų pasenusioms krosnims ir susidėvėjusiems dūmtraukiams rekonstruoti. Vis dėlto viena pagrindinių gaisrų priežasčių – netinkama kietojo kuro krosnies eksploatacija. Gyventojai kietąjį kurą laiko ant arba prie pačios krosnies, o turėtų būti išlaikomas bent 1 m atstumas. Virš krosnies džiovinami skalbiniai, kitos degios medžiagos. Besikūrenančios kietojo kuro krosnys paliekamos be priežiūros.

Dažnai dėl netinkamai įrengtų krosnių ir pažeidžiamų jų eksploatavimo taisyklių nukenčia sodų bendrijų nameliai, lauko virtuvės. Šiuose pastatuose žmonės pradėjo gyventi nuolat, jų patalpas rekonstruoja nepasikonsultavę su priešgaisrinės saugos pareigūnais, tai daro pažeisdami priešgaisrinės saugos taisykles, statybines technines normas, statybų techninius reglamentus. Krosnys įrengiamos savarankiškai arba pasikvietus „specialistus“ kaimynus, pažįstamus.

Tikrina krosnis

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai atlieka operatyvinius reidus. Patikrinimo metu įvertinama pastatų konstrukcijų būklė, kaip vykdomi bendrieji priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai. Namų savininkai perspėjami dėl rastų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimų. Atliekami operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai gavus raštiškus piliečių skundus. Jei viename name gyvena kelios šeimos ir kaimynai skundžiasi prasiskverbiančiais dūmais, ugniagesiai tikrina krosnių ir dūmtraukių būklę.

Pasak priešgaisrinės apsaugos specialistų, atsižvelgti į priešgaisrinius reikalavimus būtina jau statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį, nes vėliau sunku ištaisyti padarytas klaidas, tai brangiai atsieina. Šiuos darbus geriau patikėti specialistams, tačiau nepasiturimai gyvenantys žmonės dažniausiai pasikliauja kaimynų sugebėjimais arba užsiima saviveikla. Netinkamai sumūryta krosnis ir dūmtraukis gali apsunkinti šeimininko gyvenimą – patalpose gali kauptis dūmai, oras kambaryje greitai atšalti. Tai gali tapti ir gaisro priežastimi.

Kvieskite kaminkrėtį

Labai dažnai pirmą kartą po vasaros užkūrus kietojo kuro katilą ar židinį, namai paskęsta dūmuose. Taip gali nutikti todėl, kad nevalytas kaminas. Kas trečias gaisras Lietuvoje kyla būtent dėl šios priežasties. Pasak specialistų, jei žmonės laiku valytų kaminus, skaudžių nelaimių ir beprasmių aukų būtų gerokai mažiau. Todėl prieš pradedant šildymo sezoną krosnis būtina gerai sutvarkyti, o dūmtraukius išvalyti.

Krosnimis šildomuose namuose gaisrų kyla, kai perkaista susikaupę suodžiai, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurui naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Pastebėta, kad susikaupę suodžiai ir dervos nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti ugnį pakuroje, uždaryti katilo ar židinio dureles, kad ugnis gautų kuo mažiau oro, ir kviesti ugniagiasesius. Per vasarą dūmtraukiuose gali apsigyventi paukščiai, dėl jų lizdo irgi gali kilti gaisras. Nuo sparnuočių saugo tinklas ar grotelės kamino viršuje.

Specialistai nepataria valyti kaminų liaudiškais būdais – drebulių malkomis ar bulvių lupenomis, geriau šį darbą patikėti profesionalams, juolab kad jie ne tik išvalo kaminą, bet ir jį apžiūri, įvertina, ar jis saugus, pažeistas vietas suremontuoja. Kamine ar įdėkle neturi būti plyšių dar ir todėl, kad susidariusios smalkės neprasiskverbtų į patalpas. Smalkės labai pavojingos, nes jomis apsinuodijama nepastebimai, ypač miegant. Ne veltui smalkės vadinamos tyliuoju žudiku. Savo ir šeimos narių saugumu besirūpinantys gyventojai ne tik išvalo kaminus, bet ir pasirūpina, kad patalpose būtų sumontuoti dūmų bei smalkių detektoriai.

Infoboksas

Reikalavimai statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį

* Kamino sienelė turi būti bent 12 cm storio. Jeigu ji bus storesnė, galimybė liepsnai persimesti ant medinių namo konstrukcijos detalių tik sumažės. Dabar dūmtraukiai statomi ir iš modernių, karščiui itin atsparių medžiagų. Tokiu atveju sienelė gali būti ir plonesnė. Gyvenamuosiuose namuose draudžiama statyti metalinius kaminus. Ugniagesiams jau ne kartą teko gesinti pastatus, kurie užsiliepsnojo tik todėl, kad buvo įrengti metaliniai kaminai.

* Kaminas virš stogo turėtų iškilti bent 50 centimetrų. Jeigu jis aukštesnis, namo estetinis vaizdas gali ir nukentėti, tačiau dūmų trauka tik pagerės.

* Nuo krosnies dagties iki kamino viršaus turėtų būti ne mažiau kaip 5 metrai aukščio. Dūmtraukio viduje būtinai turi būti įdėklas, pagamintas iš plieninės skardos. Jo jungtys tarpusavyje jungiamos tik plieninėmis kniedėmis. Apkalti skarda reikėtų ir kamino viršų, nes karščio, šalčio ir kritulių veikiama plytų rišamoji medžiaga sutrūkinėja, nutrupa tinkas, atsiranda plyšių.

* Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.

 

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video