Rubrika

Kad sodas neužmigtų žiemos miegu

Bet kuris kraštovaizdis atrodys pasakiškai, jei bus užsidengęs sniego patalu.Sniego šiais metais tikrai netrūksta. Tačiau šaltasis periodas atėjus atlydžiui vėl gali tapti niūrus, ypač kai aplinkui vien neįdomūs želdynai ir keletas visžalių spygliuočių, neišsklaidančių pilkumos vaizdo. Todėl pats laikas pradėti planuoti želdynus, kuriuose pasodinsime augalus, širdį šildančius ir šaltuoju metų laiku.

Uogos ir vaisiai

Sodo grožis žiemą – misija įmanoma, tereikia jam suteikti gyvybės ir spalvų. Dvarčionių sodininkų bendrijoje (Vilnius) gyvenanti augalų augintoja Vilija Guobytė pripažįsta, kad šaltuoju metų laiku sode nebūna žydinčių augalų, tačiau galima grožėtis įvairiomis augalų formomis bei spalvomis. „Tamsiai rudo ar net murzino sodo vaizdą galima pagyvinti augalais, kurie džiugins akį ryškiaspalvėmis uogomis ar vaisiais, – pasakojo V.Guobytė. – Įdomu tai, kad šie augalai mums puikiai pažįstami. Vienas iš jų –erškėtis. Dažnai jis nepelnytai nuvertinamas, nors visais metų laikais išlieka dekoratyvus, vasarą pasipuošia gražiais žiedais, o žiemą – raudonais vaisiais. Erškėtis yra atsparus bet kokiems šalčiams, todėl jo nereikia dengti.“

Ji rekomenduoja dar vieną primirštą augalą – gudobelę, kuri taip pat žavi ryškiai raudonomis uogomis. Gudobelę galima sodinti kaip medį (patartina rinktis daugiakamienį šio medelio variantą) arba formuoti kaip krūmą.Įdomiomis sėklų dėžutėmis pasižymi trilapėptelija (Pteleatrofoliata). Apsnigtos arba apšalusios kai kurių augalų, pavyzdžiui, raugerškio, kaulenio, uogos atrodo ne ką prasčiau negu vasarą.Raugerškiai ir kauleniai yra atsparūs šalčiui, rudenį jie pasipuošia ryškiai raudonos spalvos uogomis.

Ožekšnis – vienas iš įdomesnių augalų, grožį atskleidžiančių būtent rudenį. Vasarą jie niekuo neišsiskiria iš kitų krūmų, o štai rudenį subrandina raudonai oranžines uogas, nusidažo ugninėmis spalvomis. Nė vienas krūmas rudenį nėra toks ryškus kaip šis. Atrodo, kad lapus kas nors nudažė pačia raudoniausia spalva pasaulyje. Ožekšnio akelės turi puošnias ataugas, kurių vasarą per lapus nesimato. Žiemą atsiskleidžia visas jų grožis. Šis krūmas Lietuvoje užauga iki 60 cm aukščio, todėl jį galima auginti ir erdviame vazone.

Vaisiais ir sėklomis taip pat stebinamahonijos, putinai, klevai, robinijos, šermukšniai, raganės.

Žolinių augalų magija

Natūralistiniai želdynai, vadinamoji olandiška banga, užkariauja vis daugiau sodų. Tokiuose gėlynuose didelėmis pasikartojančiomis grupėmis pasodintos gėlės žydi pakaitomis, o daug vietos užimančios dekoratyvinės žolės gražiai atrodo ne tik vasarą, bet ir visą žiemą. Augalų augintoja Vilija neslepia, kad yra šios bangos gerbėja, todėl rekomenduoja šiuos augalus išbandyti gėlynuose. „Komponuojant pagal augimo sąlygas atrinktus augalus, natūralistiniam želdynui galioja panašūs dizaino principai kaip ir tradiciniame gėlyne, tik reikia pagalvoti ne vien apie augalų formą, tekstūrą, spalvą, bet ir apie tai, kaip atrodys nužydėjęs augalas, ar sėklų dėžutės ir stiebas išsaugos formą, nenulinks iki pavasario, suteikdamas patrauklumo sodui visą žiemą“, – patirtimi dalijosi Vilija.

Viena iš sąlygų – nenukirpti augalų, ką kiekvieną rudenį mėgsta daryti tvarkingi šeimininkai, praleisdami progą jais pasidžiaugti šaltuoju metų laiku. Varpiniai augalai žiemą įspūdingai atrodo dėl savo ilgų dekoratyvių šluotelių ir šviesios šiaudų spalvos. Beje, Vilija neslepia širdį atidavusi miskantams, kurie gražiausiai atrodo rudenį, kai skleidžiasi į šluoteles panašūs žiedynai. Tiesa, jie įspūdingai atrodo iki pat pavasario. „Silberfeder“ – viena įdomesnių miskantų veislių, pasipuošiančių nemažomis šluotelėmis. Akį traukia „Graziella“, „YakuJima“.

Lendrūnai, melvenės, gumbenės, vingiorykštinės kraujažolės, rudbekijos, zundos, ežiuolės, soruolės puikiai atrodo žiemos gėlyne ir kompozicijose su visžaliais augalais – kukmedžiais, kadagiais ar tujomis.Iš neaukštų varpinių augalų reikėtų paminėti striepsnenius (Boutelouagracilis). Tai kompaktiški, dailūs, žaismingai atrodantys krūmeliai. Žinoma, žiemą gėlynus puošia labai populiarūs veronikūnai (Veronicastrum), krūminiai astrai, astrūnai, astilbės, kemerai ir galybė kitų daugiamečių gėlių bei varpinių augalų.

Dar vieni įstabūs gėlyno augalai – mėlynlapės poavižės (Helictotrichonsempervirens). Mėlynlapės poavižės – tankūs, žalumą visus metus išsaugantys krūmai. Jos auginamos ne dėl žiedų, o dėl tankaus melsvo atspalvio kero. Poavižės itin gražiai įsikomponuoja tarp daugiamečių žydinčių gėlių.

Medžiai ir krūmai

Kai kurie augalai ramybės laikotarpiu džiugina ne vien dekoratyviomis uogomis, bet ir šakelėmis ar žieve. Kalbėdama apie gėlyną, Vilija pripažįsta, kad be kai kurių medžių žiemą jis būtų ne toks įdomus. Pasak jos, klevas „Contorta“ visu grožiu atsiskleidžia būtent žiemą, kai atsiveria jo susiraizgiusios šakos.

„Himalajinio beržo grožis taip pat atsiveria žiemą – baltas jo kamienas šviečia iš tolo. Gražiai atrodo ir baltasis gluosnis su nusvirusiomis geltonomis šakomis, – pasakojo Vilija. – Raudonomis šakelėmis žavi baltoji sedula (Cornusalba) „Sibirica“.Baltoji sedula –nereiklus, greitai augantisir genėjimą toleruojantis krūmas, kuris vasarą džiugins baltai žaliais lapeliais.Žiemą akį traukia konteineriuose pasodinti ir suformuoti augalai. Karpymą labai mėgsta lanksvos. Karpant lanksvų šakos pasidaro labai tankios,tad net nukritus lapams jos atrodo įspūdingai.Skroblai – lengvai formuojami ir dekoratyvūs medžiai. Jie nenumeta lapų iki pat pavasario, suteikia sodui varinį atspalvį ir yra puikūs vertikalūs sodo akcentai.“

Beje, verta paminėti dar vieną akcentą, išryškinantį aplinkos grožį žiemą. „Kadangi žiemą anksti temsta, o sodą norisi matyti ir tamsiuoju laiku, geriausias akcentas yra apšvietimas, – pripažino Vilija. – Labai gražiai atrodo prožektoriais apšviestos augalų grupės, sodo skulptūros, medžiai. Tuomet pajusite tikrąjį žiemos sodo grožį.“