Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kad ir žiemą sodas būtų gražus

Koks sodas gražiai atrodo žiemą? Be jokios abejonės, apsnigtas, paslėptas po puria sniego kepure. Tačiau pasaulyje klimatui šylant sniego sulaukiame labai retai, todėl monotoniški pilki atspalviai ne tik nedžiugina, bet ir kelia depresiją. Ir vis dėlto būdų, kaip pagyvinti pilką vaizdą, galima rasti įvairių, todėl sodas bus bent jau ne prastesnis nei vasarą.

Augalų faktūra

Augalų augintoja, Vilniaus Dvarčionių soduose gyvenanti Margarita Česnienė labiausiai savo aplinką mėgsta rudenį, kai sodo spalvos nėra tokios ryškios ir pastebimos, tuomet ją labiausiai žavi išryškėjusi augalų faktūra. „Paprastai tai nėra ryškių spalvų augalai, gal vasarą jie neatrodo tokie dekoratyvūs, tačiau gražiausias savybes parodo rudenį“, – pasakojo M.Česnienė.

Ji patarė – jei norite augalo, kurio lapų faktūra būtų graži pati savaime, ornamentinė, rinkitės į usnį panašius augalus. „Ar pastebėjote, kaip gražiai išryškėja augalų faktūros rudenį, tokie sodai atrodo tikrai ypatingai, nes grožis juose subtilus ir nekasdieniškas“, – pripažino sodininkė. Tokio sodo paslaptis yra labai paprasta – rinkitės faktūrinius augalus, tokius kaip zundos, bandreniai, hortenzijos, ežiuolės, o atėjus vėlyvam rudeniui likusių žiedų nenukirpkite – palikite juos žiemai. „Žinoma, tvarkingi sodininkai už tai mane „nulinčiuos“, tačiau iš tiesų tuos darbus galite atlikti anksti pavasarį, o žiemą pasidžiaugti netradiciniu vaizdu“, – patikino M.Česnienė.

Asociatyvi nuotr.

Tradiciniai augalai

Tačiau ne vien išraiškingi sudžiūvę augalai gali paįvairinti šaltojo sezono realybę. Pasak sodininkės, Lietuvoje gausu krūmų ar medžių, kurie net ir numetę lapus traukia akį spalvingomis ar išraiškingomis šakelėmis, įdomiais ir ryškiais vaisiais, žiedais. Vienas iš įdomesnių augalų, grožį atskleidžiančių būtent rudenį, – ožekšniai. Vasarą jie niekuo neišsiskiria iš kitų krūmų, o štai rudenį jie pakeri ryškiomis, raudonai oranžinėmis uogomis. Po šalnų ožekšnių lapai nusidažo ugninėmis spalvomis, tad tuo metu tai irgi puošnus kiemo akcentas. Nė vienas krūmas rudenį netampa toks ryškiai raudonas kaip šis; atrodo, kad lapus kas nors nudažė pačia raudoniausia spalva pasaulyje. Ožekšnio akelės turi tokias puošnias ataugas, kurių vasarą iš po lapų nesimato, bet žiemą atsiskleidžia visas jų grožis. Šis krūmas Lietuvoje neužauga aukštas, tad jį galima auginti ir erdviame vazone. „Dėmesio – visi ožekšniai yra šiek tiek nuodingi, tad jeigu turite mažų vaikų arba žioplų augintinių, geriau pasaugoti, kad jie neragautų spalvingųjų ožekšnio uogų“, – perspėjo M.Česnienė.

Sedula – labai jau įprastas augalas, mėgstamas prie kaimo sodybų, galintis augti savaime. Beje, nors sedula yra krūminis augalas, jis gali išaugti iki 8 metrų. Vasarą sedulų veislių lapai būna puošnūs – marginti arba geltoni, rudenį jie nusidažo ugniniais atspalviais, žiemą augalai puošiasi ryškiomis šakelėmis, o pavasarį žydi baltomis žiedų kekėmis. Sedulas galima apkarpyti iki norimo aukščio ir formos, nes jos atsparios genėjimui, galima formuoti ir gyvatvores. Rudenį gražiai atrodo ir sedulų uogos. Baltósios sedulos uogos yra baltos, raudonosios – juodos, o štai kvapiosios sedulos uogos yra mėlynos spalvos. Tad sedulas verta auginti, nes visais metų laikais jos puoš aplinką.

Asociatyvi nuotr.

Medžių grožis

Yra augalų, kurie ramybės laikotarpiu džiugina ne vien dekoratyviomis uogomis, bet ir šakelėmis ar žieve. Vaisiais ir sėklomis pasipuošusios gražiai atrodo mahonijos, putinai, raugerškiai, gudobelės, klevai, robinijos, šermukšniai, kauleniai, raganės.

Lapuočius medžius puošia dekoratyvi žievė. Pavyzdžiui, labai gražus yra popieržievis beržas (Betula papyrifera). Jo kamienas ilgai išlieka baltas ir nesueižėjęs. Pensilvaninio (Acer pensylvanicum) ir žaliažiedžio (Acer tegmentosum) klevų žalia žievė išmarginta baltais ruoželiais. Labai gražias šakeles turi paprastojo lazdyno (Corylus avellana) veislė „Contorta“. Yra medžių, kurių nudžiūvę lapai laikosi ant šakų per žiemą ir ilgai nenukrenta. Dėl šios savybės jie vertinami kaip dekoratyviniai akcentai. Vienas iš populiariausių – paprastasis bukas, auginamas privačiose sodybose bei parkuose. Rūšinis medis užauga labai aukštas, gali siekti 50 ar net daugiau metrų aukštį, bet dekoratyviniuose želdynuose paprastai auginamos žemaūgės, svyrančios, raitytomis šakelėmis arba su tamsiai purpuriniais lapais veislės.

Kai kurie ąžuolai ar skroblai rudais lapais šiurena visą žiemą iki pavasario. Tad, jeigu mėgstate natūralumą, subtilumą ir nesate ryškių spalvų mėgėjai, žiemą jūsų kiemą gali papuošti toks rudalapis medelis.

Asociatyvi nuotr.

Žoliniai augalai

Mėgstama auginti ir mandžūrinė aralija (Aralia elata), stebinanti dygliuotais stiebais. Nepamirškite, kad šis augalas išleidžia daugybę šaknų atžalų, ir nesodinkite jo arti gėlynų ar daržų. Originaliai atrodo paprastojo skirpsto kamštiškoji svyruoklinė forma (Ulmus minor „Propendens“). Jos šakos pasipuošusios kamštinėmis ataugomis. Aplinką puošia ir siauralapiai žoliniai augalai. Po šalnų nebūtina jų nukirpti. Daugumos stiebai statūs visą žiemą, o lapai neskuba linkti prie žemės. Ypač gražiai atrodo miskantai, užaugantys iki 2 m aukščio. Lietuvoje nemažai rūšių gerai auga ir žiemoja. Tai nendrinis (M. sachariflorus), kininis (M. sinensis) miskantai ir jų veislės. Atsparūs šalčiui yra ir nedideliais kupsteliais augantys melsvieji eraičinai (Festuca glauca). Ne mažiau gražūs ir kiti žoliniai augalai.

Kai žiema ir sniegas už lango, pats metas prisiminti ornamentinius augalus, kurie suteikia judesio, virpėjimo, gyvybės ir žaismingo lingavimo mūsų žiema dvelkiančiuose soduose. Korėjinis lendrūnas, dar vadinamas lapės uodegos žole, – daugiametė ornamentinė žolė, kuri puikiai žiemoja, mėgsta drėgmę ir į neformalius prerijų stiliaus gėlynus įneša lengvumo, virpėjimo ir judesio. Jos žavesys atsiskleidžia rudenį, kai tankios šluotelės nuo lietuviškos darganos, lietaus lašelių ir rūko atrodo ne tik puriai pūkuotos, bet ir tarsi deimantais nusagstytos. Dėl šio grožio korėjinis lendrūnas vadinamas „deimantine žole“.

Rekomenduojami video