Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką sunkiausiai aplenkti?

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atliktos vairuotojų apklausos duomenys atskleidė, kad daugiausia problemų Lietuvos vairuotojams kelia žemės ūkio technikos – traktorių, kombainų, įvairių vairuojamų keltuvų ar krautuvų – lenkimas. Net du trečdaliai vairuotojų šiuos eismo dalyvius įvardijo kaip sunkiausiai aplenkiamus. Atliekant tyrimą, šių metų birželio mėnesį visoje Lietuvoje buvo apklausta daugiau nei tūkstantis automobilius vairuojančių šalies gyventojų.

Vilkikai, apklausos duomenimis, yra antroji iš daugiausia iššūkių lenkiant sukeliančių transporto priemonių. Net 59 proc. apklausos dalyvių teigė, kad juos lenkti kelyje rizikingiausia. Apie trečdalį respondentų kaip sunkiausiai aplenkiamus kelyje įvardijo autobusus (32 proc.) ir dviratininkus (29 proc.). Mažiau pavojingais lenkimo objektais gyventojai laiko sunkvežimius (24 proc.) ir motociklus (23 proc.). Lengvuosius automobilius aplenkti labai rizikinga atrodė vos 1 proc. respondentų.

Ne vienam vairuotojui, ypač mažiau patyrusiam, lenkimas yra stresą keliantis manevras. Kai kelyje susiduriama su didele, kelio matomumą apribojančia transporto priemone, įtampos gali kilti dar daugiau.

„Traktoriai ar kombainai dažniausiai važiuoja lėtai, todėl iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms nėra kitos išeities, kaip tik juos aplenkti. Be to, jei eismo juostoje važiuoja daugiau automobilių, gali būti jaučiamas ir spaudimas lenkti kuo greičiau. Vis dėlto tai reikėtų daryti tik sulaukus tinkamos progos ir toje kelio atkarpoje, kur leistina lenkti. Prieš tai vairuotojai visada turi įvertinti priešpriešinį eismą, matomumą bei kitas sąlygas“, – pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas.

Specialistas primena, kad prieš lenkiant kitą transporto priemonę vairuotojai turi stebėti, ar toje kelio atkarpoje nėra lenkti draudžiančių ženklų ir ištisinių kelio ženklinimo linijų.

Vilkikus ar autobusus lenkti, pasak draudimo eksperto, pavojingiau dar ir todėl, kad jų vairuotojams dėl transporto priemonės ilgio gali būti sunkiau pastebėti lenkiančiuosius. Vilkiko vairuotojui nusprendus rikiuotis į kitą eismo juostą ar pačiam lenkti, gali kilti avarinių situacijų, todėl rekomenduojama nevažiuoti „prisiklijavus“ prie vilkiko galo, o pradėti lenkti kiek atsitraukus nuo jo.

Itin pavojingų situacijų, anot G.Matiuko, gali susidaryti netikėtai iš laukų ar nepažymėtų keliukų į važiuojamąją kelio dalį įsukus žemės ūkio technikai. Tuomet, siekdami išvengti susidūrimo, automobilių vairuotojai gali instinktyviai sukti į šoną ir rizikingu manevru bandyti kliūtį apvažiuoti.

„Daugeliui vairuotojų turbūt yra tekę atsidurti situacijose, kai kelią pastoja lėčiau judantys vilkikai ar autobusai, o dar blogiau – keletas jų, važiuojančių vienas šalia kito. Tokiais atvejais dažnas vairuotojas stengiasi kuo greičiau aplenkti kliūtį, tačiau tai daro rizikingai – išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Matydamas, kad manevro atlikti nespės, pavojingai braunasi atgal į savo juostą arba važiuoja tarp dviejų juostų. Kantrybė ir tinkamas situacijos įvertinimas šiuo atveju – patys svarbiausi dalykai“, – sako specialistas.

Netinkamas dviratininkų lenkimas – opi šalies eismo problema, kuri, anot G.Matiuko, pirmiausia kelia pavojų minantiesiems pedalus.

„Nors Lietuvos kelių eismo taisyklėse ši nuostata palieka nemažai erdvės vairuotojo interpretacijai, tačiau kai kuriose šalyse labai aiškiai nurodoma, koks turėtų būti atstumas. Dėl to kartu su partneriais iš policijos, dviratininkų ir automobilininkų bendruomenėmis pradėjome iniciatyvą „Pusantro metro“. Palaikome, kad Kelių eismo taisyklėse būtų aiškiai įtvirtintas ne mažesnis nei 1,5 metro atstumas, kurio reikėtų laikytis lenkiant arba apvažiuojant dviratininkus“, – atskleidžia G.Matiukas.

Pasak specialisto, pradėtos diskusijos ir iniciatyva „Pusantro metro“ neliko be atgarsių, nes ir Susisiekimo ministerija siūlo keisti Kelių eismo taisykles, susijusias su dviratininkų lenkimu. Ministerija siūlo KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

Dviratininkams pavojingas yra ne tik tiesioginis kontaktas su automobiliu, kai šis lenkimo metu nesilaiko saugaus atstumo, bet ir daug didesnės bei greitesnės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis, kuris gali parblokšti dviratininką ant žemės.

Rekomenduojami video