Vaidinti taip, tarsi iš tikrųjų gyventum scenoje. Mirti taip, tarsi iš tikrųjų mirtum. Dainuoti taip, kad „paliestum“. Balandžio 22-ąją 63-iąjį gimtadienį pasitikęs aktorius, režisierius ir muzikantas Kostas Smoriginas labiausiai vertina gyvą ryšį tarp atlikėjo ir žiūrovo. O toks, pasak jo, atsiranda tik scenoje.

Gyvenimas nenuskriaudė

Šiandien K.Smoriginas yra vienas populiariausių šalies aktorių. Per savo daugiau kaip trisdešimties metų kūrybinę karjerą jis pelnė ne vieną apdovanojimą. Tarp jų ir du didžiausius – „Kristoforą“ ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Pastaraisiais metais aktorius buvo įvertintas už 2000 m. sukurtą Makbeto vaidmenį to paties pavadinimo E.Nekrošiaus spektaklyje.

K.Smorigino pažintis su aktoryste nelabai skyrėsi nuo daugelio kitų. Vaikystėje lankė dramos būrelį, be to, pasitaikė geri pedagogai, kurie sudomino teatru. Nors paauglystėje daug laiko skyrė sportui, vis dėlto nusprendė tapti aktoriumi. Kokia tai specialybė nežinojo tol, kol neįstojo mokytis į Lietuvos konservatoriją. Paskui sekė sėkmingi mokymosi metai, po jų – sėkminga karjera. „Gyvenimas manęs tikrai nenuskriaudė“, – nesikuklino aktorius.

Vieno vaidmens neišskiria

Nors vieni K.Smorigino vaidmenys buvo vertinami geriau, kiti – prasčiau, jis pats vieno kurio nors vaidmens neišskiria. Savo geriausiais ir skirtingus gyvenimo etapus žyminčiais darbais aktorius vadina vaidmenis spektakliuose „Kvadratas“, „Dėdė Vania“, „Nosis“, „Makbetas“. Per 30 metų su šiais spektakliais K.Smoriginas apkeliavo pasaulį, dalyvavo daugybėje tarptautinių festivalių. „E.Nekrošiaus spektakliuose visi vaidmenys buvo etapiniai. Pasibaigus vienam, prasidėdavo kitas, su visai kitokia „medžiaga“, kitomis emocijomis. Visur šie spektakliai susilaukdavo sėkmės. Ir ne tik dėl režisieriaus talento, bet ir dėl juose vaidinusių aktorių“, – kalbėjo menininkas. Pasak jo, E.Nekrošiaus spektakliai išsiskyrė ir tuo, kad juose nebuvo mažų ar didelių vaidmenų. Jie visi buvo neeiliniai, nesvarbu, ar vaidintum generolą, ar elgetą.

Žinoma, per kelis dešimtmečius trunkančią karjerą K.Smoriginui teko atlikti ne tik tuos vaidmenis, kurių pats norėjo. „Būdavo, nenori dirbti, bet nieko negali padaryti, privalai paklusti. Dabar stengiuosi rinktis, daryti tik tai, kas man patinka. Pagaliau „užsidirbau“ tai“, – sakė aktorius.

Neatsparus teatro magijai

K.Smoriginas Lietuvos kultūros padangėje ryškiai sužibo ne tik kaip aktorius, bet ir kaip režisierius. Pastaraisiais metais visoje šalyje sėkmingai rodomi jo režisuoti spektakliai „Melo detektorius“, „Urvinis žmogus“, „Laukinė moteris“, „Vilnius–Dakaras“, „Mano žmonos vyras“, „Vyras po padu“.

Teatrą jis vertina labiau už kiną ar televiziją, nes tik ten įvyksta gyvas kontaktas tarp aktoriaus ir žiūrovo. „Scenoje aktoriui nėra už ko pasislėpti, tik už vaidmens. Čia reikia vaidinti taip, tarsi tu iš tikrųjų gyventum scenoje, ir mirti taip, tarsi mirtum iš tikrųjų. Jei vaidini gerai, žiūrovas įsijaučia, susijaudina, o gal ir supyksta. Tas gyvas ryšys ir yra teatro magija, kurios neturi nei kinas, nei televizija“, – kalbėjo legendinis aktorius.

Pasak K.Smorigino, panašiai yra ir dainuojant. „Žiūrėdamas į dainuojantį sūnų aš matau, kaip jis jaudinasi, pastebiu visas klaidas, tačiau tai neatima malonumo jį stebėti, mėgautis tuo, ką girdžiu“, – apie ypatingą ryšį tarp atlikėjo ir klausytojo kalbėjo aktorius. Jis gerai žino, su kokiais sunkumais susiduria operos pasaulyje sparčiai karjeros laiptais aukštyn kopiantis sūnus Kostas jaunesnysis, nes ir pats muzikos pasaulyje yra toli gražu ne naujokas.

Dainuoja dainas, o ne poeziją

Dar studijų metais K.Smoriginas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius ir tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro kūrėjų. Daugiau nei prieš 20 metų kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, vėliau ėmė rengti ir solinius koncertus. „Prabėgo daugybė metų, sukurta daugybė dainų, kai kurioms jų tiek metų, kiek ir pačiam kolektyvui. Bet klausytojui jų reikia, tad ir dainuojame“, – apie dar vieną veiklos sritį pasakojo aktorius.

Jis pats savo kūrybos niekada nevadina dainuojamąja poezija. „Daina yra muzikos ir teksto simbiozė. Kažkada amžinatilsį V.Kernagis lengva ranka paleido šį terminą į pasaulį, o paskui ir pats dėl to gailėjosi. Žmonės jį greitai pasigavo, jiems juk reikia kažkaip įvardyti šį žanrą. O iš tikrųjų žanras yra tiesiog daina“, – sakė „Aktorių trio“ siela.

Bardais kolektyvo narių jis taip pat nevadina, nes šie patys kuria ir dainų žodžius, ir muziką. „Aktorių trio“ dainos sukurtos pagal daugiau ar mažiau žinomų Lietuvos poetų, o ne K.Smorigino tekstus. „Pats dainų žodžių kurti niekada nebandžiau. Tačiau imu tik tuos poetų tekstus, kurie man tikrai patinka, yra įdomūs. Būna, kad tekstas, liaudiškai tariant, „neveža“, tada kad ir kokia puiki būtų dainos melodija, dienos šviesos ji dažniausiai neišvysta“, – pasakojo kūrėjas.

Didžiausia vertybė – gyvenimas

Savo gimtadienį K.Smoriginas pasitiko įprastai – scenoje: iš pradžių koncertuodamas su „Aktorių trio“ „Vaidilos“ teatre, vėliau „Domino“ teatre atsisveikindamas su savo režisuotu spektakliu „Mano žmonos vyras“, kurį jau spėjo pamatyti daugiau nei 75 tūkst. žiūrovų.

Per 63 gyvenimo metus K.Smoriginas spėjo daug patirti, išgyventi, todėl pagrindiniai jo gyvenimo principai – apibrėžti ir aiškūs. „Stengiuosi visada elgtis taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manimi. Stengiuosi išlikti kiek įmanoma tolerantiškesnis, ir į senatvę man tai jau išeina. Niekam nenoriu piršti savo nuomonės, bet ją turiu ir visada galiu pasakyti. Vertinu tiesą, o ne, gink Dieve, veidmainystę. Aktorių profesijoje veidmainiškumas yra labai pavojingas, nejučiomis gali pereiti į pavydą, svetimų pinigų skaičiavimą ir t. t. To atsikračiau dar jaunystėje“, – abejonių nepaliko aktorius. Didžiausia vertybe jis vadina patį gyvenimą. „O jis susideda iš daugybės mažų vertybėlių ir vertybyčių“, – gerai nusiteikęs kalbėjo K.Smoriginas.

Kartu – jau 40 metų

Pastaruoju metu vienu iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų aktoriui yra anūkai. Jis nebijo pripažinti, kad yra geresnis senelis nei buvo tėvas. „Kai Kostas augo, labai daug keliavau, visi sūnaus auginimo rūpesčiai gulė ant žmonos pečių. Mano pareiga buvo išlaikyti šeimą. Dabar anūkams stengiuosi skirti daug daugiau dėmesio, meilės ir šilumos. O tėvas buvau gana vidutiniškas“, – kritiškai vieną pagrindinių savo gyvenimo vaidmenų vertino aktorius.

Su savo šeimą jau sukūrusiu sūnumi K.Smoriginas sutaria puikiai. Matydamas, kaip šis kartoja jo paties nueitą kelią, didžiuojasi ir gerai supranta, su kokiais sunkumais sūnui tenka susidurti. „Jis daug keliauja, nuolat skraido, bet gali būti ramus, nes žino, kad turi užnugarį – savo tėvus. Kol galime, tol padedame. Tiesa, šis jo etapas, kai tenka tiek daug keliauti, truks nebe taip ir ilgai, tik kokius 25–30 metų. Toks jo likimas. Bet žinau, kad sūnus yra laimingas“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo aktorius.

Su žmona, taip pat aktore Dalia Brenciūte, K.Smoriginas šiemet atšventė santuokos keturiasdešimtmetį, tačiau kas taip ilgai išlaiko žmones kartu, pasakyti negalėjo. „Tai, kad abu esame aktoriai, ir trukdo, ir padeda. Jei du žmonės kartu pragyveno šitiek metų, vadinasi, juos riša kai kas stipresnio nei vaikas ir giminystės ryšiai. Mes kiekvienas pasirenkame tą antrąją dalelę, bet taip iki galo ir nesužinome, kodėl. To žodžiais neįmanoma paaiškinti“, – sėkmingos santuokos paslapčių aktorius neatskleidė.

Laukia vasaros

Nors šiuo metu K.Smoriginas paskendęs darbuose ir rūpesčiuose, mintimis vis dažniau nuklysta į sodybą prie ežero, mąsto apie vasaros darbus, žvejybą, kurios jau spėjo pasiilgti. „Daug metų žvejoju, labai myliu vandenį, ežerą. Įžuvinau šalia sodybos esantį ežerą. Ir man visiškai nesvarbu, kad tai yra bendro naudojimo ežeras, nes tiesiog myliu gamtą. Jei kiekvienas padarytų po tokį mažą žingsniuką, visiems būtų gyventi smagiau“, – teigė aktorius ir muzikantas.

Jis prisipažino, kad jaučia silpnybę ne tik žvejybai, bet ir geriems muzikos instrumentams bei naujausiai technikai. „Viską, kas turi „Apple“ logotipą, aš turiu. Man 63-eji, tačiau žinau, kaip naudotis naujausiomis technologijomis. Mano dokumentai seniai jau ne lapukuose surašyti ranka, o kompiuteryje, specialiuose diskuose. Šioje srityje esu šiuolaikiškas ir madingas“, – juokėsi K.Smoriginas.

Kalbėdamas apie svajones, žymus aktorius buvo atsargus. Anot jo, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. „Apsieikime be tų svajonių. Viskas gerai, kol krutu, judu. Pasistengsiu parašyti dainų, neužmiršti teatro. Svarbiausia, kad visi būtume sveiki“, – pokalbį baigė aktorius.