Koks bus pasaulis po koronaviruso pandemijos, labai priklausys nuo didžiausios pasaulyje ekonomikos būklės. Kol kas Amerikos ekonomika sminga laisvuoju kritimu.

Rekordinis nuosmukis

Jungtinės Valstijos visuomet pasižymėjo ūkio gajumu ir gebėjimu energingai atsistatyti po ekonominių sunkmečių, tačiau šį kartą šalis susidūrė su itin stipria ir ilgalaike krize. Dabartinę Amerikos ekonomikos situaciją Kopenhagoje leidžiamas dienraštis „Berlingske“ lygina su laisvuoju kritimu, kai vertikaliai žemyn sminganti ekonomika nė nemėgina kaip nors lėtinti kritimo greičio. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad koronaviruso krizė JAV ekonomikai smogė žiauriausią smūgį per visą šalies istoriją. Ekonominis aktyvumas sumažėjo kaip niekada anksčiau, nedarbo lygis pasiekė aukščiausią lygį nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, kai Amerika gyveno Didžiosios depresijos gniaužtuose. Tiesa, pasak ekonomistų, tam tikru metu buvo pasirodę požymių, kad Jungtinių Valstijų ūkis ima gana sparčiai atsigauti, tačiau naujas koronaviruso pandemijos protrūkis išsklaidė tokias viltis. Amerikai gresia ilgalaikė ekonominė krizė, teigia „Berlingske“.

Antrąjį šių metų ketvirtį, apžvalgininkų teigimu, didžiausia pasaulio ekonomika patyrė didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ekonominį nuosmukį. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 9,5 proc. Pirmąjį ketvirtį jis buvo susitraukęs 1,3 proc. Tai, pasak dienraščio, rodo, kaip smarkiai nuo koronaviruso nukentėjo Jungtinių Valstijų ekonomika, kuri, skirtingai nuo Europos šalių, nebuvo pristabdyta valdžios įvesto karantino priemonėmis. Kadangi amerikiečiai ekonominėje statistikoje rezultatus fiksuoja perskaičiuodami faktinius rodiklius į metinę jų išraišką, katastrofos antrąjį ketvirtį mastas europiečiams būtų suprantamesnis nurodžius, kad Amerikos ekonomika tuo laikotarpiu susitraukė 32,9 proc. – o tai astronominio dydžio nuosmukis per vieną metų ketvirtį. Bendras ekonominio aktyvumo per pirmuosius 6 šių metų mėnesius sumažėjimas siekė 11 proc., jis buvo labai panašus į atitinkamą Vokietijos rodiklį (12 proc.). Toks dviejų didžiausių Danijos eksporto rinkų susitraukimas daug ką pasako apie sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Danijos įmonės, rašo „Berlingske“. Danijos pramonės konfederacijos „Dansk Industri“ duomenimis, tiesiogiai ar netiesiogiai su eksportu į JAV yra susiję 94 000 šalies dirbančiųjų, o visame eksporto sektoriuje dirba kiek daugiau nei 800 000 danų. Taigi, Amerikos ūkio problemos taip pat tampa Danijos bėdomis.

Protestuotojai Taimso aikštėje Niujorke rugpjūčio 5 d. iš valdžios reikalavo palengvinti dėl krizės užgriuvusią ekonominę naštą, įšaldyti nuomos už gyvenamąjį būstą mokėjimą.

Viskas pasisuko ne taip

Labai panašu, kad Amerikos ekonomika ėmė riedėti kiton pusėn sumažėjus amerikiečių vartojimui, teigia apžvalgininkai. Po balandžio mėnesį įvesto dalinio ar visiško karantino vartojimas sumažėjo 13 proc. Daugelis valstijų Amerikos pietuose ir vidurio vakaruose karantino režimą pradėjo švelninti jau gegužės pradžioje, todėl bendras vartojimo smukimo rodiklis per visą ketvirtį netapo didesnis. Nestebina, kad staigiai susitraukė ir investicijos, įskaitant statybų sektorių, daug gamyklų ir statybos bendrovių ketvirčio pradžioje laikinai užsidarė. Vėliau investicijų rodikliai ėmė gerėti, bet jų tvarumas kelia abejonių. Valstijų valdžiai artimiausiais mėnesiais teks imtis rimtų finansinių ribojimų, nes ekonominio aktyvumo sumažėjimas ir aukštas nedarbo lygis iki minimumo apkarpė pajamas iš mokesčių, tuo tarpu išlaidos dėl skubios finansinės paramos paketų labai išaugo, teigia dienraštis.

Dar birželio viduryje Donaldas Trumpas galėjo manyti turįs tvirtą ekonominį pagrindą laimėti lapkritį vyksiančius šalies prezidento rinkimus. Užimtumas pradėjo atsistatinėti kur kas greičiau, nei tikėjosi dauguma analitikų, gegužės ir birželio mėnesiais trečdalis atleistų žmonių grįžo į darbo vietas. Pasitikėjimo rodikliai stipriai išaugo ir pramonės, ir paslaugų sektoriuose. Vartotojus palaikė rekordiškai dideli finansinės paramos paketai, todėl žmonių pasitikėjimas šalies valdžia buvo stebėtinai didelis, turint mintyje ekonominio aktyvumo sumažėjimą ir nedarbo augimą. Namų ūkio disponuojamosios pajamos balandžio ir gegužės mėnesiais smarkiai išaugo ir tapo atoveiksmiu stiprėjančiai recesijai. Tačiau vėliau sugrįžo neatsakingo karantino režimo susilpninimo bumerangas, teigia „Berlingske“. Jo smūgis buvo skaudus: dabar kasdien nuo koronaviruso Amerikoje miršta daugiau nei tūkstantis žmonių, o beatsigaunanti ekonomika vėl virto griuvėsiais. Didelėse valstijose uždaryti barai ir pramogų verslo įmonės, restoranams ir daugeliui kitų visuomeninių įstaigų įvesti griežti apribojimai.

JAV Federalinio rezervų banko valdybos pirmininkas Jerome‘as Powellas per neseniai įvykusį posėdį dėl pinigų politikos priemonių pareiškė, kad šalies ekonomikos raida daugeliu atžvilgių priklausys nuo koronaviruso plitimo. Pasak apžvalgininkų, tai nuskambėjo nelabai viltingai, ir tikėtina, kad vėliau šiais metais Federalinis rezervų bankas imsis kažkokių papildomų priemonių ekonomikai skatinti. Jis jau žengė istorinį finansinės paramos masto požiūriu žingsnį bandydamas paspartinti pinigų srautą, pasiekiantį smulkųjį ir vidutinį Amerikos verslą, ir iki minimumo sumažino bazinę palūkanų normą.

Jose‘as ir jo žmona – viena iš daugelio šeimų Niujorke, dėl ekonomikos krizės pradėjusių naudotis maisto banko Lincolno centre paslaugomis.

Respublikonų ir demokratų derybos Vašingtone dėl dar vieno masyvaus finansinės paramos paketo jokio konkretaus rezultato kol kas nedavė. O tai, pasak dienraščio, be kita ko reiškia, kad valdžios įvesto laikino draudimo išmesti į gatvę nemokius nuomininkus galiojimas pasibaigė. Tą patį galima pasakyti apie pasibaigusias subsidijas mažas algas gaunantiems darbuotojams, o šios išmokos daugeliu atvejų buvo didesnis, nei darbdavių jiems mokamas atlyginimas. Gali būti, kad valdžia jiems išrašys dar vieną paramos čekį, jei abiejų didžiausių politinių partijų atstovai Kongrese dėl to susitars. Tačiau ar to pakaktų užkirsti kelią rimtam vartotojų pasitikėjimo rodiklio smukimui, spėlioti dar anksti.

Jungtinės Valstijos visada pasižymėjo geru gebėjimu atsigauti po krizių, tačiau šį kartą, iš visko sprendžiant, joms teks nusileisti į koronaviruso pandemijos bedugnę dar giliau, kol prasidės pagerėjimas. Didžiausias ekonominio aktyvumo smukimas Amerikoje įvyko 1946 metais, kai buvo demontuota pergalei Antrajame pasauliniame kare dirbusi gigantiška karinės pramonės mašina. Tada šalies BVP sumažėjo 11,6 proc. Kažin ar ekonomikos rodikliai šiais metais nusmuks iki tokio lygio, tačiau vis dėlto viskas rodo, kad situacija Amerikos ekonomikoje juda šia kryptimi, teigia Danijos dienraštis.

Pakirs įtaką?

Pirmaujančia JAV geopolitinės žvalgybos platforma laikoma šalies leidybos įmonė „Stratfor“ taip pat skelbia, kad Jungtinių Valstijų ekonomika iš visko sprendžiant išliks silpna ilgą laiko tarpą. Kartu su milžiniška valstybės skola tai turės ilgalaikių pasekmių federalinėms išlaidoms ir galbūt pakirs Vašingtono galimybes daryti įtaką pasaulyje. Amerika nukreips savo pastangas į save, mano „Stratfor“ analitikai. Jų teigimu, ekonominė krizė šalyje gilėja ir nuožmėja, atsigavimo perspektyva vis labiau tolsta. Viltį teikę atsikuriančio augimo ženklai jau blanksta, o tai esą reiškia, kad naujo ekonomikos smukimo ketvirtąjį šių metų ketvirtį galimybės negalima atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 susirgusių žmonių skaičius visoje šalyje toliau auga, stiprėja tikimybė, jog Amerikos BVP augimas negrįš prie ikipandeminių rodiklių dar daugelį metų, skelbia „Stratfor“.

„Stratfor“ analitikų manymu, JAV gresia užsitęsęs ekonominės stagnacijos laikotarpis, o vyriausybės galimybės reaguoti į verslo ciklo fazes bus stipriai sumažėjusios. Teks perorientuoti federalinių išlaidų prioritetus, ypač dėl rekordiško lygio valstybės skolos. Savo ruožtu tai esą atsilieps globaliai Amerikos lyderystei, susilpnins jos galimybes demonstruoti „kietąją“ ir „minkštąją“ jėgą. Kinija ir ES kur kas geriau nei Jungtinės Valstijos kontroliuoja koronaviruso krizę, ir Vašingtonas, nori to ar nenori, bus priverstas formuoti šalies biudžetą atsižvelgdamas į turimus išteklius. Negalima atmesti, kad dėl to teks sumažinti karines išlaidas ir pagalbą užsienio šalims, teigia „Stratfor“.