Tam reikia atitinkamų politinių sprendimų – vien entuziazmo nepakaks. Ką apie JŪR finansavimą mano politikai, sužinoti nepavyko. Organizatorių kviestos žemės ūkio, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo ministrės į konferenciją neatvyko.

Kvietė išvysti realybę

„Privalome kažko imtis. Lietuvoje 19 tūkst. vaikų neturi normalių šeimų, apie 100 tūkst. šeimų yra išbalansuotos, jos žino tik vieną kelią – iki pašalpų dalytojų ir parduotuvės. Jei ministerijos nepakeis politikos, mes visiškai „nusibalansuosime“, – išvysti Lietuvos realybę kvietė JŪR gaivintojas, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Šlikas.

Rokiškėnas vylėsi, kad konferencija galbūt įžiebs šviesos spindulį, kuris paskatins susivokti, jog tik „per darbą ir mokslą galima pasiekti tėvynės gerovę“.

Šiemet sukanka 15 metų, kai Rokiškio rajono mokyklose atsirado JŪR. Dabar jie veikia 9 mokyklose. Pasvalio rajone pirmasis JŪR atsikūrė dar 1989 m., vienu metu gyvavo 11 JŪR, o nūnai beliko tik 6. Visur kitur Lietuvoje – štilis. Nors tarpukariu jaunųjų ūkininkaičių buvo iki 40 tūkst., o vyriausiuoju jų globėju buvo pats prezidentas Antanas Smetona. Dabar mūsų aukščiausia valdžia gal net nežino, kad Rokiškio ir Pasvalio kraštuose dar esama entuziastų, kurie vaikus pratina prie darbo, parodo, kad daržovės auga ne maximose.

„Tokiuose būreliuose vaikai ruošiami anaiptol ne tik ūkininkauti. Įgyti įgūdžiai nepamaišys ir pasirinkus kitas specialybes. Juk pirmojo Lietuvoje 1929 m. įkurto jaunųjų ūkininkų ratelio pirmininkas buvo Jonas Alekna, o sekretorius – Vaclovas Blėdis. Abu ūkininkaičiai tapo garsiais aktoriais“, – pabrėžė apie JŪR ištakas, dabartį ir perspektyvas pranešimą skaičiusi Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Rokiškio rajone Lina Meilutė-Datkūnienė.

Gyrė, bet lėšų nežadėjo

Į konferenciją susirinkę Rokiškio ir Pasvalio JŪR vedantys biologijos mokytojai pasakojo apie savo patirtį ir nuveiktus darbus. Savivaldos ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dėkojo jiems už entuziazmą, be kurio JŪR jau nebebūtų.

„Rateliams reikia kojų, kad jie judėtų į priekį. Be esminio Žemės ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų politinio sutarimo, nieko nebus. Ir mūsų kalbos nieko nepakeis. Ūkių mažėja, kaimas nyksta, latifundininkai plečia savo valdas. Reikia juos žaboti, nemokėti išmokų, kaip tai daro kitos Europos šalys“, – žemės ūkio politikos problemas vardijo rokiškėnas Seimo narys Vytautas Saulis.

ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis parlamentarui pasiūlė JŪR finansavimą įtraukti į rinkimų programą, kad žodžiai virstų darbais. „Dabartinės Vyriausybės programoje apie ratelius nėra nė žodžio. Gal būsima valdžia ką nors įsipareigos“, – sakė jis.

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sakė, kad dabar vaikus labiau vilioja robotronikos būreliai, nei jaunųjų ūkininkų rateliai. Tačiau pabrėžė, kad JŪR reikia išlaikyti ir ieškoti būdų, kaip mokinius sudominti.

Pasvalio rajone jaunimo organizacijos, taip pat ir JŪR sąjunga, lėšų projektinei veiklai gauna iš savivaldybės biudžeto.

Rokiškio rajono savivalda į konferenciją delegavo vicemerą Egidijų Vilimą ir administracijos direktorių Valerijų Rancevą. Jie pasveikino dalyvius, bet apie JŪR finansavimą neužsiminė. Pernai Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos (RJŪA) atstovai apgailestavo, kad JŪR iš rajono biudžeto negavo nė cento paramos.

Politika aukštyn kojomis

Prieš 15 metų Rokiškio rajono meru buvęs dabartinis Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Gediminas Matiekus ir tuometinis tarybos narys, bendrovės „Lašų duona“ (dosniai konferencijos dalyvius apdalijusios savo produkcija) vadovas Zenonas Akramavičius prisiminė, kaip rado lėšų JŪR mokyklose įsteigti, nors biudžete galas su galu nesuėjo.

„Tada buvo aišku, kad jaunam žmogui reikia kloti gerus pamatus. Be darbinių įgūdžių to nepadarysi. O dabar politikai labiau dirba dėl „politikos“, o ne dėl rezultato ir perspektyvos. Užuot sudarius sąlygas darbiniam auklėjimui, aktyviai kuriamos alkoholio, narkotikų prevencinės programos. Jaunuolių negali įdarbinti, mokyti dirbti, nes iškart reikia mokėti „Sodrai“. Todėl jie ir šlaistosi gatvėse, rūko ir svaiginasi. Mūsų politikoje – viskas aukštyn kojomis“, – nusivylimo neslėpė Z.Akramavičius.

Dirbo ir stovyklavo

RJŪA įkūrėja Birutė Trimonienė pasakojo apie jaunųjų ūkininkų ratelių steigimosi pradžią, nuveiktus darbus, vargus ir džiaugsmus. Mokytoja prisiminė, kaip kriauniškiai arė žemę ir įveisė avietyną. Pandėlyje JŪR vaikai mokėsi kurti šiaudų sodus, aplikacijas. Kitose mokyklose moksleiviai mokėsi dirbti sode, darže, auginti triušius, velti vilną, megzti, nerti ir kt. Net viename darželyje vykdavo jaunųjų ūkininkaičių užsiėmimai. Darželinukai augino vaistažoles, paskui gerdavo jų arbatą. O kokios smagios buvo stovyklos Panemunėlyje, kur ir poilsiaudavo, ir kurdavo, ir organizuodavo išvykas prie jūros. Vaikams patinka ir lankytis ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ūkiuose, susitikti su miškininkais.

Pasak B.Trimonienės, kai kurie JŪR auklėtiniai savo ateitį susiejo su žemės ūkiu, kiti – su floristika, o viena mergaitė, mėgusi daiginti įvairias sėklas ir auginti pačius egzotiškiausius augalus, pasirinko biotechnologijas.

Į konferenciją atvykęs buvęs Pandėlio vidurinės mokyklos mokinys Andrius Palivonas, pasukęs į žemės ūkio sritį, pasidalijo mokykliniais įspūdžiais, kuriuos paliko pirmoji pažintis su žemės ūkio technika: „Tepaluotos rankos leido suprasti, kaip tvarkoma technika. O dabar jaunimas atitolęs nuo to. Iš augalų labiausiai pažįsta aguonas ir kanapes...“

RJŪA pirmininkė biologijos mokytoja Zita Kutrienė pabrėžė, kad, norint išlaikyti JŪR, reikia nuolatinio finansavimo, privalomo žemės ūkio mokymo kurso. „Dabartinė jaunoji karta nemoka laukti, skuba, įsigali vienadieniškumas. Naujos technologijos gramzdina į vienišumą, atitraukia nuo šaknų, savo žemės“, – pastebėjo mokytoja.

Apie Pasvalio JŪR veiklą papasakojo šio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Stokienė ir Pasvalio JŪR sąjungos pirmininkė, biologijos mokytoja Rima Jasėnienė. Mokytoja konstatavo, kad, uždarius nemažai kaimo mokyklų, sumažėjo ir JŪR. Ji pasigedo ŽŪR aktyvumo ir darbo su JŪR.

„Pavydime rokiškėnams, nes jų ūkininkai padeda rateliams, juos palaiko. O mes labiau bendradarbiaujame su jaunimo organizacijomis, savo krašto ūkininkų dėmesio pasigendame“, – sakė V.Stokienė.

Prašo išskirtinio statuso

Į JŪR sambūrį atvykęs žemės ūkio ministrės patarėjas Artūras Milašauskas nieko paguodžiančio nepažadėjo. Jis pasiūlė dalyvauti šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, siekti kaimo bendruomenėms skirtos paramos.

Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje, be kita ko, prašoma JŪR nuoseklaus išskirtinio finansavimo, kuris galbūt paskatintų ratelių steigimąsi visoje Lietuvoje, biologijos mokymui skirti ne vieną, kaip yra dabar, o tris savaitines pamokas ir kt. Dabar kai kurios ilgus metus ratelius kuravusios mokytojos su vaikais dirba be atlygio, nes joms neskirta neformaliojo ugdymo valandų.