Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ir gražūs, ir naudingi

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau. Patrauklūs šermukšnių, lanksvų, putinų, sausmedžių, erškėtrožių ir raugerškių deriniai. Taigi, kokios veislės tinkamiausios mūsų sodams?

Sachalininis arba šeivamedinis šermukšnis (Sorbus sambucifolia) – mažiausias saldžiavaisis šermukšnis, nuo skiepijimo vietos užaugantis tik iki 1,5 m. Jis pirmasis pradeda vegetaciją ir anksčiausiai numeta lapus. Kilęs iš Tolimųjų Rytų, Kamčiatkos, Sachalino. Laja reta, rutuliška arba kiaušiniška. Uogos raudonos, didelės, pailgos, rūgščiasaldės, nekarčios. Jos subręsta rugpjūtį, ilgai kabo ant šakelių ir nenubyra iki pavasario. Augalai dera tik tada, kai greta auga keli. Išleidžia mažai atžalų. Sachalininis šermukšnis dauginamas sėklomis ar skiepijant šakeles. Jautrus užpavėsinimui. Senesni augalai prastai pakelia persodinimą, nes turi nedidelę šaknų sistemą.

Šiaurinis šermukšnis (Sorbushybrida) auga 7–10 m aukščio medžiu. Pražysta tuo pačiu laiku kaip ir paprastasis šermukšnis. Uogos rutuliškos, raudonos, nenubyra iki žiemos, beveik nekarčios, saldesnės nei sachalininio šermukšnio. Gerai prisirpusias galima dėti šviežias į desertą. Šiaurinis šermukšnis atsparus šalčiui, geriausiai auga derlingoje ir kalkingoje dirvoje. Sėklomis padaugintas išlaiko visas rūšies savybes.

Naminis šermukšnis (Sorbusdomestica) auga 12–16 m aukščio medžiu. Žali lapai rudenį pagelsta arba paraudonuoja. Naminio šermukšnio uogos didelės (1,5–2 cm skersmens), o sodinių formų vaisiai iki 3–4 cm ilgio ir 20 g svorio, kiaušiniški, žalsvai ar rausvai geltoni, iš saulės pusės raustelėję, minkštimas miltingas, saldžiarūgštis. Augalas atsparus šalčiui, kenkėjams. Dauginamas sėklomis.

Paprastasis šermukšnis (Sorbusaucuparia) auga 4–15 m aukščio medžiu. Paplitęs Rytų, Centrinėje ir Vakarų Europoje, Azijoje. Turi paviršinę šaknų sistemą. Uogos rutuliškos, raudonai oranžinės, aitriai karčios, rūgštaus prieskonio. Po šalnų surinktos ar suvytusios jos netenka kartumo, todėl tinka desertams. Kartumą galima panaikinti uogas panardinant į 2,5–3 proc. valgomosios druskos tirpalą, o po to nuplaunant šaltu vandeniu. Subręsta rugsėjį, nenubyra iki žiemos. Norint gauti didesnį derlių, patartina sodinti kelių veislių medelius.

„Fastigiata“ – paprastojo šermukšnio koloninė forma. Šakos plonos, glaustos, kylančios aukštyn. Jaunų medelių laja verpstiška, vėliau kūgiška arba kiaušiniška. Subrandina dideles uogų kekes – viena vos telpa delne. Ši forma labai ištverminga žiemą, tačiau ją dauginti sunku.

„Edulis“ auga iki 2–3 m aukščio medeliu. Derėti pradeda 2–3 metais po pasodinimo. Rugpjūtį subrandina du kartus didesnes uogas nei tipinis paprastasis šermukšnis. Jos saldžiai aitrios, bet ne karčios. Netinka vartoti šviežias, tačiau geriausiai skonį atskleidžia perdirbtos.

„Granatnaja“ – granatinis šermukšnisarba gudšermukšnis(lot. Crataegosorbusmiczurinii) – Mičiurino išvestas paprastojo šermukšnio ir gudobelės hibridas(Sorbus aucuparia x Crataegus sanguinea). Uogos yra granatų spalvos, stambios, saldžios, bet vėliau karstelėja, tinka uogienei. Augalai nebijo kenkėjų ir ligų. Dera beveik kasmet.

„Businka“ – iki 5–6 m aukščio plačiai išsikerojantis medelis ažūrine laja. Derėti pradeda 4–5 metais po sodinimo. Uogos nedidelės, ryškiai raudonos, žvilgančios, sultingos, o minkštimas saldžiarūgštis, geltonas, nekartus. Subręsta rugpjūčio pabaigoje. Ši veislė dera gausiai.

„Rosina“ auga iki 6 m aukščio medeliu. Laja glausta, piramidinė. Uogos rutuliškos, sultingu, šiek tiek karstelėjančiu minkštimu. Subręsta rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje.

„Titan“ – iki 4 m aukščio medelis. Augalus patartina sodinti po du, nes reikalingas apdulkintojas. Anksti ir gausiai dera. Auga sparčiai ir vešliai, subrandina stambias juosvai violetines uogas. Jos sultingos, karstelėja, dėl to nelabai skanios. Ši veislė priskiriama prie derlingiausių.

„Nevežinskaja“ – derlinga, dekoratyvi veislė, atspari šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Uogos saldžiarūgštės, minkštimas nekarstelėja. Auga 10 m aukščio medeliu, kurio laja taisyklinga ir kompaktiška. Skiepyti medeliai būna žemesni. Jų uogos labai skanios, saldžios, geltonai oranžinės, rutuliškos.

„Alaja Krūpnaja“ – 4–6 m aukščio medis apie 5 m skersmens laja. Jaunos šakelės ir ūgliai stori, rusvi su pilku apnašu. Uogos oranžiškai raudonos, labai stambios, apie 1,5 cm skersmens, sultingos, beveik nekarčios, vidutiniškai saldžios. Veislė ištverminga žiemą, mažai pramečiuoja.

Rekomenduojami video