Artėjantis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas verčia spėlioti, kokią dvišalių santykių politinę melodiją jam parinks prezidentas Donaldas Trumpas.

Svarbiausia – mandagumas

Liepos viduryje planuojamas Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų susitikimas. Kad apie jį ir Baltuosiuose rūmuose, ir Kremliuje buvo galvojama jau seniai, patvirtina šių metų kovą 20 dieną įvykęs D.Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbis telefonu, kurio iniciatoriumi tapo Amerikos vadovas. Nors D.Trumpo patarėjai kaip įmanydami stengėsi atkalbėti jį nuo tokios iniciatyvos (prisiminkime, kad buvo pats diplomatinio skandalo dėl pasikėsinimo į Didžiojoje Britanijoje prieglobstį gavusio buvusio Rusijos karinės žvalgybos karininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybę įkarštis), JAV prezidentas ne tik nepaklausė šio patarimo, bet žengė dar toliau. Amerikiečių spauda rašė, kad prezidento darbo kabinete prie pat telefono buvo paliktas patarėjų raštelis „Nesveikinkit Putino“. Jie tikėjosi, kad D.Trumpas atsižvelgs bent į tai ir kalbėdamasis su V.Putinu nepasveikins jo su laimėtais prezidento rinkimais.

Kur tau! D.Trumpas pokalbį pradėjo būtent nuo to, visiškai nepaisydamas, kaip tai atrodys ir artimiausiems jo bendradarbiams, ir Amerikos bei užsienio žiniasklaidai. Suprantama, kad atrodė, švelniai tariant, keistokai: demokratinio pasaulio lyderis sveikina su pergale rinkimuose, kurie neabejotinai nebuvo nei laisvi, nei skaidrūs, kitos šalies lyderį, kuris įtariamas savo politinių priešininkų Rusijoje ir užsienyje persekiojimu. Didžiosios Britanijos vyriausybė oficialiai apkaltino Maskvą bandymu nunuodyti S.Skripalį panaudojus cheminį ginklą, prieš kelerius metus Londonas lygiai taip pat kaltino Kremlių įsakius radioaktyviuoju poloniu nužudyti Aleksandrą Litvinenką. Vakarų valstybės, įskaitant ir JAV, pademonstravo savo solidarumą su britais išsiųsdamos dalį Rusijos diplomatų. Šiame kontekste D.Trumpo mandagybės pokalbyje su V.Putinu negalėjo nestebinti.

Išankstinė pergalė

JAV žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į dar vieną D.Trumpo ir V.Putino tarpusavio santykių mįslę: Amerikos prezidentas į klausimą, kiek kartų yra asmeniškai susitikęs su Rusijos lyderiu, skirtingu laiku atsakinėdavo skirtingai. Pavyzdžiui, 2013 m. duotame interviu D.Trumpas tvirtino kartą susitikęs su V.Putinu, 2014 m. ir 2015 m. jis dar kartą viešai pakartojo kalbėjęsis su Rusijos lyderiu. Tačiau 2016 m., prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje, jis tvirtai paneigė kada nors su juo asmeniškai bendravęs. „Aš niekada nebuvau susitikęs su Putinu, aš nežinau, kas jis toks“, – pareiškė D.Trumpas žurnalistams per 2016 m. liepą Floridoje įvykusią savo spaudos konferenciją. Taigi, atsakymas į klausimą, ar D.Trumpas ir V.Putinas buvo susitikę 2013 m. Maskvoje, kai čia vyko D.Trumpo organizuoto grožio konkurso „Mis Pasaulis“ finalas, ar kuriuo nors metu vėliau, iki šiol nėra aiškus.

Būsimo dviejų šalių lyderių susitikimo detalės kasdien tampa vis aiškesnės: neoficialiai skelbiama, kad D.Trumpas susitiks su V.Putinu Vienoje arba liepos 11–12 d. Briuselyje vyksiančio NATO šalių vadovų susitikimo išvakarėse, arba netrukus po šio renginio. Šiandien konsultacijų dėl D.Trumpo ir V.Putino susitikimo į Maskvą atvyko JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Numatytas jo susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, su kuriuo, kaip manoma, bus suderinti galimi dviejų šalių lyderių derybų klausimai. Tačiau kad ir kokios dvišalių ir daugiašalių santykių problemos būtų paliestos abiejų prezidentų susitikimo metu, viena jau aišku: į Vieną ar kurį kitą miestą, kuriame planuojamas dviejų lyderių susitikimas, V.Putinas atvyks jau pasiekęs pirmąją pergalę. Jis pademonstruos, kad yra išsivadavęs iš tarptautinės izoliacijos.

Naujas fantastiškas draugas?

Lygiai tą patį buvo galima pasakyti ir apie Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, kuris tapo pirmuoju istorijoje savo šalies vadovu, susitikusiu su pareigas einančiu JAV prezidentu. Daugelį dešimtmečių totalitarinio Šiaurės Korėjos režimo lyderio derybos su Amerikos vadovu atrodė visiškai neįmanomos. D.Trumpo sprendimas susitikti su Kim Jong Unu tapo propagandine Šiaurės Korėjos pergale: pasaulis pamatė, kad Amerika su ja derasi kaip lygi su lygia. Maža to: D.Trumpas ir susitikimo su Kim Jong Unu išvakarėse, ir ypač jam pasibaigus, Šiaurės Korėjos lyderiui, kurio įsakymu politiniai varžovai šaudomi priešlėktuviniais kulkosvaidžiais ar mirtinai pjudomi šunimis, dosniai žarstė pagyras, o abiejų pasirašytą memorandumą vadino pasaulį nuo atominio karo išgelbėsiančiu dokumentu. Vis dėlto JAV Kongrese, net tarp pačių respublikonų, jis vertinamas gerokai santūriau: esą tik laikas parodys, ar iš tikrųjų šis susitarimas atves į tikrą Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą.

Nepaisant to, D.Trumpas neatrodo nusiteikęs palaukti ir pasižiūrėti, kaip bus iš tiesų: jis jau nurodė atšaukti bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, tuo smarkiai išgąsdindamas ne tik pačią Pietų Korėją, bet ir Japoniją. Tokio sprendimo priežastis įvardyta lygiai taip pat, kaip šias pratybas apibūdina Šiaurės Korėjos propaganda: jos neva yra provokuojančios. Jei D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą laikytume precedentu, ko būtų galima tikėtis iš artėjančių D.Trumpo ir V.Putino derybų? Ar Amerikos prezidentas joms pasibaigus pavadins save geriausiu pasaulio derybininku, pasiekusio „fantastišką“ susitarimą su Rusijos lyderiu? Koks galėtų būti tas susitarimas ir kokia būtų jo kaina? JAV leidinys „Politico“, regis, yra apčiuopęs pasirengimo šiam susitikimui esmę: D.Trumpas esą pernelyg pasitiki savo kaip derybininko patirtimi, talentu ir nuojauta, tad ruošiasi improvizuoti. Tuo metu V.Putinas, pasak leidinio, kiekvienam svarbiam susitikimui labai ruošiasi, iki menkiausių smulkmenų įsigilina į stipriąsias ir silpnąsias derybų partnerio puses. Gali būti, kad narcizas D.Trumpas iš V.Putino lūpų išgirs tokių pagyrų ir tokių pažadų, kad viešai pavadins jį „nauju geriausiu savo draugu“. Po žlugusio G-7 šalių susitikimo, tarsi beprasidedančio ES ir Amerikos prekybos karo, piktų pastabų Kanados ir Vokietijos lyderiams, galimai nemalonaus pokalbio NATO viršūnių susitikime, kur D.Trumpas gali vėl iškelti kai kurių Europos šalių parazitavimo JAV mokesčių mokėtojų sąskaita klausimą transatlantinė partnerystė gali pradėti eižėti. Kažin ar verta abejoti, kad V.Putinui tai labai patiktų.