Buitiniai vartotojai, sunaudojantys daugiausiai elektros energijos, nuo kitų metų pradžios bus paleidžiami į laisvą rinką. Gyventojai dabar gauna elektros tiekėjų pasiūlymus su, jų pastebėjimu, didesnėmis už dabartines elektros kainomis. Kai kuriais atvejais jie skatinami greitai pasirašyti tokias sutartis ir jau dabar už elektrą mokėti brangiau. Ar elektros rinkos liberalizavimas reiškia aukštesnes elektros kainas? Būtent taip po šio proceso atsitiko Estijoje ir Latvijoje.

Bus trys etapai

Šiemet gegužės mėnesį Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, leista liberalizuoti elektros rinką. Tai reiškia, kad visi buitiniai vartotojai privalės pasirinkti elektros tiekėjus. Dabar yra patvirtinti penki nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka jau nuo 2013-ųjų.

Elektros rinkos liberalizavimas vyks trimis etapais. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos pirmieji elektros tiekėją turės pasirinkti daugiausiai elektros sunaudojantys vartotojai, t. y. per metus sunaudojantys daugiau nei 5 000 kilovatvalandžių (kWh). Nuo 2022 metų pradžios tiekėjus turės rinktis vartotojai, per metus sunaudojantys per 1 000 kWh, o dar po metų visuomeninio elektros energijos tiekimo nebeliks ir vartotojams, per metus sunaudojantiems mažiau kaip 1 000 kWh. Tokių vartotojų daugiausiai – apie 52 proc. arba 870 tūkstančių. Dabar elektros energiją gyventojai perka iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Brangesni pasiūlymai

VERT tikina, kad atsisakant monopolinių visuomeninio tiekėjo paslaugų, o elektros tiekėjams konkuruojant dėl vartotojų, pastarieji laimi. „Tai ne tik sumažėjusi kaina, bet ir visiškai nauji paslaugų paketai – lankstesni planai, atspindintys vartotojo elektros vartojimo įpročius, reaguojant į elektros kainas biržoje dienos eigoje, kelių paslaugų sinergija“, – vardijami rinkos liberalizavimo privalumai.

Tačiau pirmieji nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai rodo ką kita. Panevėžietis Mindaugas, gavęs kelių elektros tiekėjų pasiūlymus, susikrimto, kad siūlomos elektros kainos yra didesnės už dabartines. „Kai kuriuose pasiūlymuose buvo skatinama greitai pasirinkti ir pasirašyti sutartį, pagal kurią jau dabar už elektrą reikėtų mokėti daugiau. Kadangi šiemet vis tiek teks pasirinkti tiekėją, vos nepakliuvau ant siūlomos meškerės kabliuko“, – prisipažino vyras.

Jis taip pat tvirtino, kad pasiūlymuose pasigedo aiškumo: „Manau, kad ne man vienam kils problemų renkantis tiekėją. Reikia specialaus išsilavinimo, kad įvertintum, ką siūlo, ką nutyli, o ką pažymi žvaigždute.“

Elektros energijos tiekėjų pasiūlymai krito į akį ir VERT. Ji primygtinai ragino tiekėjus pateikti visą vartotojui privalomą informaciją. VERT pastebėjo, kad kai kurie nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, vykdydami elektros energijos rinkos liberalizavimo reklamą, pasiūlymuose nurodo išskirtinai tik elektros energijos, kaip produkto, kainą, taip sudarydami įspūdį, kad galutinė mokėtina kaina už elektros energiją bus itin maža. Tačiau vartotojai nesupažindinami su kitomis elektros kainos dedamosiomis dalimis, kurios vėliau atsispindės sąskaitose.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai neužsimena arba neaiškiai užsimena apie tai, kad galutinę elektros energijos kainą vartotojui sudarys ne tik elektros energijos, kaip produkto, kaina, bet ir kitos elektros energijos kainos dedamosios, mokėtinos energijos skirstymo operatoriui – mokėtinos dalys už perdavimo, sisteminių, skirstymo ir viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas (VIAP).

Kainų skirtumai

Kalbinti buitiniai vartotojai labiausiai piktinosi „Ignitis“, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo, pasiūlymais. Mat dabar šios bendrovės, kaip visuomeninio tiekėjo, elektros kainos yra mažesnės. „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas, aiškindamas situaciją, pabrėžė, kad elektros kainą sudaro dvi dalys: elektros tiekimo kaina ir valstybės reguliuojama kainos dalis. Iki elektros rinkos liberalizacijos visą elektros kainą privatiems vartotojams kasmet perskaičiuodavo ir nustatydavo VERT.

„VERT elektros energijos įsigijimo kainą nustatydavo kiekvieniems metams į priekį. Dėl šios priežasties susidarydavo skirtumai tarp tarybos nustatytos elektros energijos įsigijimo ir realios biržoje įsigyjamos elektros kainų. Šiuos susidariusius kainų skirtumus turėjo kompensuoti visuomeninis elektros tiekėjas“, – aiškino „Ignitis“ atstovas. Jis pridūrė, kad liberalizavus elektros rinką, elektros tiekimo dalies kainą lems kaina elektros biržoje ir elektros tiekėjų konkurencija.

Siūlo neskubėti rinktis

VERT pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sakė, kad gyventojai, sunaudojantys daugiausiai elektros energijos, privalo vėliausiai iki šių metų gruodžio 10 dienos pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jis siūlytų neskubėti ir palaukti, kol VERT patvirtins elektros kainas kitiems metams.

Renatas Pocius

„Jeigu vartotojų netenkina elektros tiekėjų siunčiami pasiūlymai, jie kol kas gali nesirinkti. Tarybos kaina yra nustatyta iki metų pabaigos, o tiekėjų pasiūlymai galioja 2021 metams. Kai taryba nustatys elektros kainas kitiems metams (jos skelbiamos lapkričio pabaigoje), bus galima palyginti ir pasiderėti su tiekėjais“, – rekomendavo R.Pocius.

Kalbėdamas apie nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomas kainas, VERT pirmininko pavaduotojas samprotavo, kad dabar būtų ne visai objektyvu sakyti, jog jie siūlo didesnes kainas, nes nežinia, kokios elektros kainos bus kitais metais. „Taip, buitiniams vartotojams dabar yra nustatytos mažesnės elektros kainos, tačiau taip bus tik trumpuoju laikotarpiu – iki metų pabaigos“, – teigė jis ir pabrėžė, kad dabartinė elektros kaina neatitinka realių rinkos sąlygų.

R.Pocius priminė, kad VERT elektros kainas fiksuoja pusmečiui. Per šį laikotarpį rinkoje gali įvykti ženklių pokyčių, todėl ir kainos gali labiau kristi ar kilti. „Kai taryba nustatinėjo elektros kainą antram pusmečiui, gyvenome koronaviruso protrūkio aplinkybėmis. Visų žaliavų kaina buvo ženkliai nukritusi, todėl buitiniams vartotojams sumažinome elektros kainą. Dabar viskas stoja į normalias vėžes ir mūsų nustatyta elektros kaina nebeatitinka realios situacijos, ji mažesnė nei rinkoje. O štai pirmam pusmečiui kaina buvo nustatyta gerokai didesnė nei biržoje, nes prieš tai ji buvo gerokai nukritusi. Mūsų reguliavimas toks, kad negalime kas mėnesį keisti kainų“, – aiškino VERT pirmininko pavaduotojas.

Nori „žalios“ energijos

Ekspertai primena, kad liberalizavus elektros rinką Estijoje ir Latvijoje, gyventojams elektros tiekimas pabrango. „Trumpuoju laikotarpiu ir pas mus gali įvairiai būti. Latvijoje ir Estijoje visi vartotojai iškart buvo išmesti į laisvą rinką. Pas mus tai vyks etapais. Atsisakant monopolinių visuomeninio tiekėjo paslaugų siekiama, kad ilgalaikėje perspektyvoje tiekėjų konkurencija būtų naudinga vartotojui. Tiekėjai gali siūlyti įvairius paslaugų paketus, kurie atitiktų vartotojų poreikius ir lūkesčius, pavyzdžiui, specialius paketus elektromobilių vairuotojams“, – sakė R.Pocius.

Jis užsiminė, kad elektros tiekėjai dabar ypač pabrėžia žaliąją energetiką, todėl kai kurie planai yra orientuoti į žaliosios energijos rėmimą. „Žinoma, elektra iš atsinaujinančių šaltinių yra brangesnė, bet kai kurie vartotojai pageidauja būtent tokių planų. Jie sako, jog yra pasiryžę sumokėti brangiau, kad ta energija būtų „žalia“ ir palanki aplinkai“, – apie naujus kai kurių vartotojų polinkius kalbėjo VERT pirmininko pavaduotojas.

Baus didesne kaina

Elektros rinkos liberalizavimas bus skatinamas botagu. Jeigu gyventojai, kuriems per pirmąjį etapą būtina pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, per 2020 metus nespės to padaryti, jiems elektros tiekimas bus užtikrintas teikiant garantinio tiekimo paslaugą. Tačiau tokiu atveju jie bus baudžiami didesne kaina. Elektros energijos, kaip produkto, dedamajai bus taikomas 1,25 koeficientas, t. y. pridedamas 25 proc. priedas. Elektros infrastruktūros išlaikymo dalis nebūtų didinama.

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kWh (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Likusią kainos dalį lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.

Socialiai pažeidžiamiems vartotojams, jei jie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, galios dabar taikomas principas – kainų reguliavimas, kai garantinio tiekimo paslaugos kainą nustato VERT.

Vieni išloš, kiti – ne

Prof. Vidmantas Jankauskas, Energetikos ekspertas

Lietuva neišvengiamai turi liberalizuoti elektros rinką. Estija ir Latvija tai padarė daug anksčiau. Elektros rinkos liberalizavimas pas visus buvo skaudokas. Kitose Baltijos šalyse visi gyventojai iškart buvo išvaryti į laisvą rinką. Lietuvoje šis procesas pradedamas nuo didžiausių elektros vartotojų. Manau, kad jie šiuo atžvilgiu yra raštingesni, gali pasirinkti. Kita vertus, siūlytojų nėra daug. Girdėjau, kad tiekėjų pasiūlymai nelabai kuo skiriasi. Bet tai tik pirmasis etapas, laukiama, kada ateis daugiau žaidėjų.

Panašus procesas vyko, kai rinka anksčiau atsivėrė komerciniams vartotojams. Buvo visokių variantų: vieni laimėjo, kiti pralošė, kai kurie tiekėjai bankrutavo. Dabar jie yra gudresni. Tiekėjai, matyt, siūlo atsargias kainas, o vartotojai mato, kad jiems nebus naudos. Nors tų variantų kol kas nedaug, galima pabandyti tartis su tiekėjais.

Guostis, kaip tai daro Energetikos ministerija, kad kainos pigs, neverta. Rinkoje kainos visą laiką svyruoja. Pas mus elektros, kaip produkto, kainos priklauso nuo kainų Skandinavijoje, kur jos priklauso nuo to, ar pakanka drėgmės. Taigi, reikės pamažu mokytis. Rinkoje nėra taip, kad visiems būtų gerai: vieni išlošia, kiti – ne.

Štai per pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą, kaip produktą, mokėjome 5 centus už kilovatvalandę, galutinė kaina vartotojui buvo 12 centų. Biržoje elektros kaina siekė 3 centus, taigi, tiekėjas užsidirbo 2 centus. Jeigu rinka būtų liberalizuota ir kas nors būtų sudaręs geras sutartis, sąskaitos už elektrą galėjo būti mažesnės. Dabar turėtų būti tokie pasirinkimo variantai. Aišku, vartotojui reikia būti atidžiam ir stebėti, kas vyksta šioje rinkoje.

Ar visi vartotojai pajėgūs tai daryti? Labai svarbu, kad vartotojai į laisvą rinką išmetami etapais. Taip jie įgis patirties, kuria galima remtis. Jeigu atsiras daugiau tiekėjų, bus didesnė konkurencija ir didesnės pasirinkimo galimybės, atsiras įvairių vartotojams parankių paketų. Jeigu pasitaikytų kokių nors negerų niuansų, galima kreiptis į vartotojų gynimo organizacijas, kurios gina jų interesus.