Apie veislininkystę mūsų šalyje diskutuojama senokai ir aštriai. Skirtingose barikadų pusėse atsidūrę Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) atstovai ir UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) darbuotojai nevengia susitikimų, kuriuose pakanka karštų emocijų ir žarstymosi kaltinimais. Vis dėlto maži žingsneliai žengiami: viename iš tokių susitikimų bandyta spręsti įsisenėjusias bėdas, kalbėtis apie tai, kas aktualu Lietuvos ūkininkams.

Trūksta inovacijų

Produktyvumo kontrolės šalininkai teigia, kad, dalyvaudamas gyvulių produktyvumo kontrolės sistemoje, karvių augintojas gali iš tikrųjų valdyti savo pieno ūkio veiklos rezultatus. Regis, ši nuostata vienija abi puses – susitikimo dalyviai vieningai pasisakė už gyvulių kontroliavimą.

Pirminės veislininkystės apskaitos tvarkymas, kontrolinių pieno mėginių ėmimas bei pirminių duomenų perdavimas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC), pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimas, mokymų gyvulių laikytojams organizavimas, konsultavimas, jei pageidaujama, gyvulių ženklinimas ir registravimas – tai paslaugos, kurias Lietuvos ūkininkams siūlo GPK.

Tačiau priekaištų įmonei ūkininkai turi pakankamai ir, regis, kai kurios problemos sprendžiamos pernelyg lėtai. Apie nepakankamą kontrolės asistentų kvalifikaciją kalbama jau seniai. GPK darbuojasi 330 žmonių, dauguma – 277 – yra kontrolės asistentai, pasiskirstę po 20 GPK skyrių. Tai – pagrindiniai GPK žmonės, kurie važinėja po ūkius ir atlieka kontrolinius pieno ėminius.

Pasak GPK atstovų, specifinis darbo pobūdis ir mažas atlyginimas (dauguma jų gauna minimalų atlyginimą) nevilioja jaunimo, dauguma asistentų – pagyvenę žmonės, todėl LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas padarė išvadą, kad įmonėje trūksta inovatyvumo, negalvojama apie ateitį.

„Technologijos eina į priekį, todėl mes turime eiti koja kojon kartu su jomis, kitose užsienio valstybėse daug kas padaryta ir įdiegta: dirba robotai, bebarkodės ir palydovinės sistemos“, – sakė jis ir pripažino, kad „Pieno tyrimai“ – labai inovatyvi ir šiuolaikiška įmonė, o GPK nuo jos gerokai atsilieka.

Nepigi paslaugos kaina

Šiandieninė situacija pieno sektoriuje iš tiesų sunki. Dėl pieno kainų kritimo daugelis ūkininkų linkę gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugų atsisakyti. Paslaugos kaina – tarsi ašis, apie kurią nuolat sukasi diskusijos. Gyvulių produktyvumo kontrolės paslauga pieno ūkiams atsieina nepigiai. Kontroliuojant karvių bandos produktyvumą A metodu, vieno gyvulio kontrolės paslaugos kaina per metus – 28,33 eurus. GPK dalis paslaugos kainos struktūroje – 77,3 proc. (21,89 euro), o „Pieno tyrimų“ – 22,7 proc. (6,44 euro). Ūkininkai gali pasirinkti taupesnį B produktyvumo kontrolės metodą, kai GPK kontrolės asistentas kontrolinius melžimus atlieka ne kievieną mėnesį, o kas pusmetį. Tuomet paslauga atpinga iki 12,5 euro. 70 proc. kontrolės produktyvumo kainos ūkininkams padengia valstybė. Tačiau net ir tokios sąlygos sunkia našta gula ant pieno ūkių pečių. Anksčiau dauguma ūkių bandą kontroliavo A metodu, dabar daug kas pasirinko taupesnį B metodą, tokių nuo 4 proc. padaugėjo iki 21 proc. C metodo šalininkų – 6 proc. Paslaugų įkainius apskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Ūkių diferenciacija

„Mums, kaip asociacijai, labai svarbu, kad kuo daugiau ūkininkų kontroliuotų savo bandas, tačiau ūkininkai turi gauti kokybišką paslaugą“, – patikino E.Gedgaudas, pasigendantis ūkių diferenciacijos pagal jų dydį. „Ūkiuose, kuriuose yra įdiegta bandos valdymo programa pagal gyvulių skaičių, ant pieno mėginių nereikia klijuoti lipdukų su karvių numeriais. Tokiose įmonėse asistento vaidmuo tėra simbolinis, todėl ir bendrovių noras mažinti tokiomis aplinkybėmis paslaugos kainas suprantamas“, – sakė jis. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, taip pat konstatavo, kad paslaugos įkainiai nediferencijuoti ir nepritaikyti inovatyviems ūkiams, kurie turi bandų valdymo programas be brūkšninių kodų ir gali atlikti produktyvumo kontrolę, automatiniu būdu teikti duomenis. GPK konsultantė mokslininkė Danguolė Urbšienė mano, kad sistemos be brūkšninių kodų privalumus reikia pagrįsti moksliniais tyrimais, nes patys vokiečiai jos jau atsisako ir pradeda naudoti aukšto radijo dažnio valdomas magnetines juosteles, kad niekas negalėtų daryti įtakos mėginių rezultatams.

Pasak GPK direktoriaus Alfredo Astiko, tikėtis, kad paslaugų kainos bus mažesnės, nerealu. Pagaliau GPK ūkininkams nemažai dalykų atlieka už dyką, o sumažinus bendrą kainą tektų apmokestinti ir nemokamas paslaugas. Direktoriaus teigimu, už tą pačią kainą ūkininkai gali kreiptis į mokslinę konsultantę dr. Danguolę Urbšienę, kuri praėjusiais metais suteikė 122 konsultacijas. Į E.Gedgaudo pageidavimus, kad kontrolės asistentai galėtų išsamiau pakonsultuoti ūkininkus, GPK atstovai atsakė, kad daugiau pareikalauti iš jų negali.

Robotų kalibravimas

Ūkininkas Marius Eglynas, prieš aštuonerius metus įdiegęs melžimo robotų sistemą, domėjosi jų kalibravimo galimybėmis. Pasak GPK direktoriaus A.Astiko, šiais metais numatyta, kad robotų, kaip ir kitų pieno kiekio matavimo prietaisų, kalibravimas kontroliuojamose bandose bus priskirtas gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugai. Robotų kalibravimas sudėtingas – jį reikia perprasti ir asistentus apmokyti. Kitas ne mažiau svarbus klausimas, sprendžiamas jau kelintą susitikimą, – vėluojantys pieno tyrimo duomenys. Pateiktas konkretus atvejis. Gruodžio 16 d. ūkyje paimtas mėginys „Pieno tyrimuose“ buvo ištirtas 21 d., tačiau Galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje (GVIS) rezultatų dar nebuvo ir 29 d. Ūkininkė Viktorija Švedienė mano, kad priežastis – užsitęsęs Kalėdų laikotarpis, kai, matyt, dauguma darbuotojų atostogavo.

Būtina siekti geresnių rezultatų

Kritusios pieno supirkimo kainos neramina: kai kurie ūkiai pasitraukia iš gamybos. Per pastaruosius metus Lietuvoje neliko 968 karvių, iš jų 517 buvo kontroliuojamos. GPK prarado 18 klientų. „Norint, kad žmonės vėl pradėtų kontroliuoti gyvulių produktyvumą, jie turi pajusti naudą, – sakė LGVA direktorius E.Gedgaudas. – GPK turi dirbti ūkininkui ir, jei ji parodys tai galintys padaryti gerai, ūkininkų vienareikšmiškai daugės.“ Susitikimą jis įvertino teigiamai: „Reikėtų siekti geresnių darbo rezultatų, juk svarbiausias tikslas – padėti ūkininkui.“

A.Astiko nuomone, pastaruoju metu GPK įvaizdis be reikalo menkinamas. „Mūsų darbuotojai stengiasi gerai dirbti, tačiau ūkininkai nuteikinėjami, kad paslauga nereikalinga ar per brangi. Be abejo, verslui kenkia žemos pieno supirkimo kainos, todėl ir ūkininkai pyksta, vėluoja mokėti, traukiasi iš apskaitos“, – sakė jis. Pasak jo, Galvijų veisėjų asociacija kiekvieną kartą mus kritikuoja. „Stengiasi mus pašokdinti, tačiau turime dirbti kartu, ir gyvulių augintojams bus geriau, jei jėgas specialistai skirs naujų rinkų paieškoms“, – svarstė jis.