Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvenimui pilnatvės teikia vaistažolės

Žolininkė Giedrė Radzevičiūtė kiekvieną savaitgalį iš sostinės skuba į savo sodybą Ukmergės rajone. Žemaitkiemio seniūnijoje Šimaičių kaime kadais buvusioje savo senelių sodyboje moteris praleidžia ir visas atostogas. Čia pasineria į savo didįjį pomėgį – vaistažolių rinkimą, auginimą ir vaistinių arbatų kūrimą.

Giedrė Radzevičiūtė pasakojo žoliauti mėgdavusi visada, tačiau žolininkyste labai aktyviai susidomėjusi maždaug prieš penkerius metus. Tuomet visa galva paniro į įvairios, su žolininkyste susijusios, literatūros studijas bei pati įkūrė Sveikatos žinių centrą.

Pagal išsilavinimą moteris – lituanistė. Sostinėje, Geležinkelio transporto ir verslo paslaugų profesinėje mokykloje, ji dirba administracinį darbą taip pat skaito paskaitas.

Gamtos dovana

Giedrės senelių atokų viensėdį, į kurį skuba palikusi sostinės šurmulį, supa Berzgainių piliakalnis, Krapės upelis ir saugo aukštaitiški kalneliai.

Žolelės – tai gamtos dovana žmogui sveikatintis ir mėgautis natūraliais gamtos aromatais“, – sako 43 metų žolininkė, Sveikatos žinių centro steigėja.

Moteris pasakoja iš natūralių Žemaitkiemio apylinkių pievų surenka per 30 rūšių vaistinių žolelių. Tarp jų jonažolė, raudonėlis, gudobelė, sukatžolė, šlamutis, gaurometis, liepa, kraujažolė, čiobrelis, asiūklis, plautė, vaistinė skaidruolė, šermukšnis, žemuogių, juodųjų serbentų, aviečių, gervuogių lapai, valerijonas ir kiti augalai.

Nemažai laiko atima ne tik pats rinkimas, bet ir augaviečių paieška. Juk kiekvienas augalas mėgsta kitokią vietą.

Augina ir pati

Pati žolininkė sodyboje augina per 40 rūšių vaistinių, aromatinių augalų arbatoms. Tarp jų melisa, katžolė, juozažolė, kraujažolė, raudonėlis, šalavijas, šeivamedis, putinas, ramunėlė, levanda, medetka, gudobėlė, levanda, įvairių rūšių mėtos.

Sodyboje yra įsirengusi ir džiovyklos patalpas.

Kokio dydžio žolynų plotus prižiūri? Pašnekovė pažymi, kad ji nėra ūkininkė, tad į plotus, arus ar hektarus, savo pomėgio neverčia.

Tiki, kad geriausiai padeda tos žolelės, kurias pats žolininkas ir surenka, ir užaugina, ir išdžiovina, ir pats visus komponentus į arbatą sudeda.

„Geriausias poveikis, kai viską daro vienos rankos“, – įsitikinusi moteris. Laikydamasi šios nuostatos ji arbatžolių arbatų paruošia tik tiek, kiek pati per savo savaitgalius ir atostogas pajėgia. Kartais pati prekiauja savo produkcija sostinės ūkininkų turguje, taip pat pačios sukurtoje ir ekologiška produkcija prekiaujančioje internetinėje parduotuvėje, kartais – mugėse. Žolelių arbatų galima įsigyti ir Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro parduotuvėje.

Tačiau pašnekovė tikina, kad verslas ir pinigai – anaiptol nėra jos siekis.

Gerovei ir sveikatai

„Žolininkystė nėra verslas, tai greičiau žolininko begalinis noras susilieti su gamta ir gebėjimas ją pajausti bei suprasti, o svarbiausia – išreikšti visą tai gaminant arbatas ir teisingai perteikiant informaciją besidomintiems žolelėmis “, – sako Giedrė.

Pasak jos, sujungus žinias apie vaistinius augalus ir visatos dovanotą bei gamtos perduotą pojūtį, galima kurti produktus žmogaus gerovei bei sveikatai.

Moteris tikina gamindama mišinius naudojasi specialia literatūra, gilinasi, kaip metams bėgant dirbdamas su augalais juos labai gerai pajunti ir jau intuityviai žinai, kas kuriame mišinyje dera, kas tą mišinį galėtų papildyti.

Žoleles savo gyvenime atradusi moteris taip pat skaito paskaitas, organizuoja arbatų degustacijas, savo mintimis, informacija apie augalus dalinasi radijo laidose.

Užauginusi ir į gyvenimą išleidusi dukrą, šiuo metu viena gyvenanti pašnekovė visai nenusimena, kad savo pomėgį puoselėti tenkai vienai. Mano, kad kaip kiekvienam kūrėjui, taip ir žolininkui reikalinga laisvė ir erdvė.

 

Vilma Nemunaitienė

www.ukzinios.lt

Rekomenduojami video