Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvenimas „zonoje“ proto neįkrėtė

Šalies kalinimo įstaigose nuo visuomenės izoliuoti kaliniai žino, kad kitapus tvoros gyvenantys laisvi žmonės dažniausiai piktinasi jų geromis gyvenimo sąlygomis už grotų, nerūpestinga kasdienybe, galimybėmis turiningai ir už dyką leisti laisvalaikį, tad linki daugiau kančios, kad tokia būsena padėtų nusikaltėliams suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. Dauguma kalinių linkę kovingai prieštarauti tokiai nuomonei. Tik ne Olegas Kuzmičius (46 m.), už grotų gyvenantis nuo 2012-ųjų ir panoręs čia gyventi dar.

Į laisvę – 2026 metais

Antraip sunku paaiškinti, kodėl kalinys O. Kuzmičius taip lengvai prasitęsė savo laiką pataisos namuose.

Šis nuteistasis, iki įkalinimo gyvenęs Šiaulių krašte, paskutinįkart buvo nuteistas kalėti 4,5 metų už plėšimą ir 2018-ųjų pabaigoje jau galėjo grįžti į laisvę, tačiau vyras nenori gyventi laisvas. Greičiausiai – nebemoka, nes kasdienybė už grotų jam yra geriau pažįstama nei gyvenimas laisvėje, kur reikia pačiam nuolat sukti galvą, kaip sumokėti už turimą pastogę, už ką valgyti, kaip išlaikyti save ir savo artimuosius. Tiesa, tų artimųjų Olegas, nuo 2005-ųjų kolekcionuojantis teistumus, nelabai ir turi – savo šeimos šis brandaus amžiaus vyras nesukūręs.

Kuzmičius neseniai nuteistas devintąjį kartą – Kauno apygardos teismas (KAT) paskyrė jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę. O kadangi dar buvo likusi ir dalis neatliktos ankstesniosios bausmės, tai iš viso šis vyras už grotų turėtų gyventi dar iki 2026-ųjų pabaigos, kai jau bus atšventęs savo 56-ąjį gimtadienį.

Tokia bausmė kaliniui paskirta už pasikėsinimą pataisos namuose nužudyti „kolegą“ – keleriais metais už jį vyresnį Petrą P., pravarde Petrūcha.

Be šios bausmės, nuteistasis dar įpareigotas atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai – sumokėti jai per 1700 eurų, kurie laikomi sužaloto Petro P. gydymo išlaidomis.

Kada Olegas K. galės atsiskaityti su Ligonių kasa, galima tik paspėlioti, nes jis nėra iš tų nuteistųjų, kurie „zonoje“ mėgaujasi prabanga ir artimųjų pagalba.

Išpuolis koridoriuje

Kalinio Petrūchos mirtimi trumpas konfliktas tarp jo ir O. Kuzmičiaus vos nesibaigė 2015-ųjų sausio 25-osios vėlų vakarą. Šis incidentas paliudijo ne tik apie tai, kad kai kurie kaliniai nuolat gyvena įtemptai, tarsi vaikščiodami virš bedugnės nutiestu lynu, tačiau ir tai, jog jie „zonoje“, kaip ir laisvėje, gali... girtauti, ir tai, kad jau vis dažniau atsiranda nuteistųjų, paminančių senų laikų tradiciją kaliniams nesiskųsti, neliudyti, neišduoti – geriau „nieko nematyti“, „nieko negirdėti“.

Tą vakarą, jau po vakarinio nuteistųjų patikrinimo, kalinys O. Kuzmičius buvo neblaivus, kaip ir keli jo likimo draugai, kažkaip sugebėję „zonoje“ slaptai prisivaišinti pačių darbo degtine. Miegoti dar neketinęs vyras, vedinas promilių užtaiso, sumanė nueiti pas kitame būryje gyvenantį bičiulį. Dabar taip neįvyktų, nes būrių įėjimai nuo sausio 1-osios, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso pataisomis, jau laikomi užrakinti.

Teismas pripažino, kad tas O. Kuzmičiaus vėlyvas vizitas, nuo alkoholio įgavus drąsos, buvo suplanuotas iš anksto, nors pats kaltinamasis tai bandė neigti. O. Kuzmičiui svetimame būryje buvo reikalingas Petrūcha, pažįstamas dar nuo tų laikų, kai abu, teisti po daugybę kartų, buvo įkalinti Alytaus pataisos namuose. Antraip nesuprantama, kam O. Kuzmičiui, neva einančiam pas draugą išgerti vakarinės arbatos, buvo reikalingas peilis – draudžiamas kaliniams turėti daiktas.

Anot nukentėjusiojo Petro P. ir kelių liudininkų, į svetimo būrio patalpas atėję O. Kuzmičius buvo neramus ir netgi įžūlus – sėdėdamas su savo draugu už užuolaidos, laidė replikas Petro P. adresu. Šis nurodė svečiui jo nematyti ir nekibti. O kad nekiltų pagundos smurtauti, Petrūcha su savo bičiuliu visai išėjo iš būrio patalpos. Bet tai pamatęs O. Kuzmičius išpėdino į koridorių paskui.

O koridoriuje viskas įvyko labai greitai – O. Kuzmičiaus delne turėtu peiliu Petras P. buvo sužalotas į krūtinę, o užsimoto antrojo smūgio, laimei, išvengė. Kiti kaliniai, supratę, kad Petrūchai blogai, greitai nunešė jį į įstaigos medicinos punktą.

Anot teisiamojo, tamsokame koridoriuje Petrūcha netikėtai užsimojęs ranka jam smogti, todėl tekę gintis, o rankoje buvęs „tas mažas peiliukas nagams tvarkyti ar maistui pjaustyti“, tad greičiausiai juo ir pataikyta. Netyčia.

Bet Petrūcha tikino, kad O. Kuzmičius koridoriuje jį paprasčiausiai užpuolė ir kartą įdūrė – antro dūrio sugebėta išvengti. O „peiliukas“ buvęs jau visas peilis – parkerio dydžio, aštrus.

Siekta nužudyti

Sužalotas Petras P. pirmiausia skubiai buvo išvežtas į Marijampolės ligoninę ir joje gydomas, o paskui pervežtas į ligoninę Vilniuje. Po viso gydymo specialistai pateikė išvadą, kad vyras buvo sužalotas sunkiai – peilio dūriu pasiektas prieširdis ir plautis, konstatuotas nukraujavimas. Esą Petras P. – tikras laimės kūdikis, nes jo gyvybė buvo išgelbėta tik skubios kvalifikuotos medikų pagalbos dėka.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, surinkę duomenų, kad O. Kuzmičius siekęs nužudyti Petrą P., apkaltino jį pasikėsinimu nužudyti.

Tai neseniai patvirtino ir bylą išnagrinėjęs teismas. O. Kuzmičiaus kėslus išdavė po įvykdyto nusikaltimo užfiksuoti jo pokalbiai su kitais nuteistaisiais, kai O. Kuzmičius nė kiek nesigailėjo sužalojęs Petrūchą ir netgi liūdėjo, jog jam nepavykę jo nužudyti. Esą „tokie žmonės neturi gyventi“. Dar O. Kuzmičius kitiems išsitarė, neva Petras P. negražiai apie jį prikalbėjęs, kažkada tabako nedavęs, įžeidęs ir pan., be to, norėta bet kokia kaina patekti į kitus pataisos namus.

Anot teismo, tai ir buvo priežastys, paskatinusios tuokart neblaivų (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,75 promilės alkoholio kraujyje) O. Kuzmičių pasiimti aštrų peilį ir žygiuoti vykdyti egzekucijos. Pats teisiamasis tai kategoriškai neigė – prisipažino iš dalies, tai yra tik dėl „netyčia“ įvykusio sužalojimo.

Tarp bukiausiųjų

Šis sunkus nusikaltimas yra jau ne pirmas toks sunkus O. Kuzmičiaus biografijoje – dar 1999 metais šis pilietybės neturintis rusas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, buvo nuteistas kalėti 9 metus už nužudymą. (Vėliau dėl amnestijos bausmė buvo sumažinta 3 metais.)

Žmogų O. Kuzmičius su dviem bendrais be jokios rimtos priežasties nužudė dar 1994-ųjų birželį, tačiau po to apie 4 metus Rusijoje slapstėsi, kol buvo sučiuptas.

Kaip tais laikais rašė „Akistata“, Vacį Š. trijulė mirtinai uždaužė kumščiais viename bute Šiauliuose. Po to suvyniojo lavoną į kilimą, išsikvietė taksi ir taip nuvežė į pamiškę. Kai, taksi sustojus, du bendrininkai išnešė nešulį užkasti, o trečioji bendrininkė liko laukti jų automobilyje, viską supratęs taksistas nebelaukė abiejų keleivių ir nuvežė moterį į policiją bei papasakojo, ką matęs.

Du nusikaltėliai buvo netrukus nuteisti, o į Rusiją tuokart spėjęs išvykti O. Kuzmičius bausmės už nužudymą, kaip jau minėta, sulaukė tik gerokai vėliau.

Beje, dėl to, kad nužudytą vyrą vežė taksi automobiliu ir taip tikėjosi likti neišaiškinti, šie 3 nusikaltėliai dar ilgai buvo pašiepiami kaip bukiausi metų nusikaltėliai Šiaulių krašte.

Laisvės nebevertas

Vėliau O. Kuzmičius, išėjęs į laisvę, bandė sukčiauti telefonu, bet ir vėl nesėkmingai – vėl buvo įkalintas.

Dar po to O. Kuzmičius vėl buvo teisiamas už vagystes, savavaldžiavimą, pasipriešinimą pareigūnams. Žodžiu, teismo suolą trindavo kas porą metų, kol 2012-aisiais buvo nuteistas už plėšimą. Taip galiausiai ir atsidūrė Marijampolės pataisos namuose, kur vos netapo žudiku antrą kartą.

Teismo turima O. Kuzmičiaus baudžiamosios bylos medžiaga teigia, kad pataisos namuose O. Kuzmičius charakterizuojamas išimtinai neigiamai – tai kalinys, nuolat pažeidinėjantis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, jis už tai dar iki paskutiniojo savo teismo buvo surinkęs net 17 nuobaudų ir per ilgus kalėjimo metus nė karto nebuvo skatintas už gerą elgesį. „Tai – nusikalsti susiformavusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų žmogus nedaro“, – skelbiama minėtame KAT nuosprendyje.

Tad ir tenka prognozuoti, kad toks žmogus laisvėje nebemokėtų gyventi – skriaustų kitus tol, kol vėl būtų sugrąžintas už grotų. Mat ir plėšiku O. Kuzmičius Šiaulių krašte 2011-aisiais tapo, kai į laisvę iš „zonos“ buvo sugrįžęs vos prieš 5 paras. Ir teisus buvo tuometis „Akistatos“ žurnalistas, apie teismą dėl šio  plėšimo rašydamas 2012 metais ir teigdamas: „O. Kuzmičiui atsėdėjus, tikriausiai sulauksime naujų nelabai suvokiamų jo nusikalstamų nuotykių“. Pranašiški buvo šie žodžiai – O. Kuzmičius, vos nepražudydamas kalinio Petrūchos, nusikalto net nespėjęs išeiti iš „zonos“.

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video