Lengviausias būdas pagerinti automobilio išvaizdą – pasirinkti išskirtinius, akis traukiančius ratlankius . Tokių pokyčių poreikis itin sustiprėja pavasarį – norisi, kad atbudusios gamtos fone atsiskleistų plieninio žirgo žavesys. Pagrindinė ratlankių paskirtis – patikimai laikyti padangą, tačiau dauguma vairuotojų juos renkasi pagal išvaizdą.

Išvaizda ir praktiškumas

Manoma, kad automobilio išvaizdos tobulinimui nėra ribų. „Esminiu transporto priemonės išorės keitimo akcentu pasirinkus ratlankius, labai svarbu neperlenkti lazdos“, – teigė vienas labiausiai prityrusių šalies lenktynininkų, daugkartinis buvusios Tarybų Sąjungos ir Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių čempionas bei rinktinės narys Rimgaudas Statnickas. Per 40 metų trukusią sportininko karjerą (ją tęsia veteranų lenktynėse) lenktynininkas ratlankių svarbą išbandė ne tik praktiškai. Prieš kurį laiką R.Statnickas dirbo vienų garsiausių pasaulyje ratlankių gamintojų atstovu. Tad apie ratlankius išmano visapusiškai.

R.Statnicko teigimu, lieti lengvo lydinio ratlankiai populiarumą pelnė ne vien dėl savo patrauklios išvaizdos, bet ir dėl praktiškumo. Aliuminis yra laidesnis už plieną, todėl lietas ratlankis greičiau atvėsina įkaitusią padangą ir leidžia sparčiau atvėsti visam stebulės bei stabdžių sistemos mazgui. Antras lieto ratlankio pranašumas – lengvesnis svoris. Nors ratlankis per padangą remiasi į žemę, įtakos turi rato sukimosi masė. Trečia – patikimo gamintojo lietas ratlankis yra saugesnis. Paprastai gaminant aliuminio ratlankius įmaišoma 2–3 proc. legiruoto metalo priemaišų. Jos apsaugo diską nuo skilimo, pavyzdžiui, įvažiavus į duobę, atsitrenkus į šaligatvio kraštą ir pan. Toks ratlankis savo ruožtu apsaugo pakabą nuo smūgio, jį nuslopindamas savo viduje.

Renkantis ratlankius pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į gamintoją. Kai kurie jų viešai skelbia savo gaminių sudėtį ir juose esančius legiruoto metalo priedus. Legiruoti metalai (chromas, molibdenas, vanadis ir kt.) suteikia gaminiui papildomų savybių, pvz., atsparumą karščiui ir kt. Patikimų firmų ratlankiai pagal gamintojų matmenis skirti nurodyto automobilio rato stebulei.

Paremta skaičiavimais

Pritaikant ratlankius konkrečiam automobiliui, atkreiptinas dėmesys į tokį parametrą, kaip ekscentricitetas (ET). Į šį matmenį numojus ranka, gali neatitikti tarpai tarp varžtų tvirtinimo kiaurymių. Tuomet ratlankiai gali netvirtai prisisukti, nepriglusti. Tokiu atveju juos tektų papildomai centruoti su specialiais žiedais.

Nepaisant reikalavimų galima sulaukti nepageidautinų pasekmių ir pojūčių vairuojant. Jei ET bus per didelis, ratlankis su padanga „pasislėps“ po automobiliu. Tuomet automobilis bus itin manevringas, tačiau padanga su ratlankiu gali kliūti už amortizatoriaus. Jei ET bus mažesnis, ratlankis bus pernelyg išsikišęs iš automobilio arkų. Tai gali turėti neigiamų padarinių, pvz., automobilis bus nemanevringas, be to, važiuojant per nelygumus ratai gali kliūti už sparno, ypač priekinės ašies.

Atsižvelgiama į saugumą

Kokio pločio turėtų būti ratlankis? Pasak R.Statnicko, esama modelių, kurių priekinių ratų padangos siauresnės, o galinių – platesnės. Jeigu ant platesnio ratlankio užtrauksime siauresnę padangą, vizualiai atrodys labai negražiai, nors važiuoti, aišku, bus galima. Ratlankio plotis turi atitikti padangos dydį. „Platūs ratai automobiliui suteikia stabilumą, bet tik tuomet, jeigu buvo parinktas tinkamas ET“, – teigė R.Statnickas. Lietuvoje kol kas nėra įstatymu įtvirtintų reikalavimų dėl padangų pločio, kaip, pvz., Vokietijoje. Ten viskas tiksliai apibrėžta. Atliekant techninę apžiūrą žiūrima į automobilio dokumentus, kuriuose nurodyta, kokio pločio turi būti padangos ir ratlankiai. Norėdamas modernizuoti automobilį, privalai kreiptis į techninės ekspertizės laboratoriją ir gauti patvirtinimą, kad pakeitimas atliktas tinkamai ir užtikrintas važiavimo saugumas.

Apsauga nuo purvo

„Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Vienam gražus visiškai atviras trijų stipinų ratlankis, o kitam – penkių stipinų. Pirmiausia derėtų atsiminti, kad svarbiausia šios detalės funkcija – apsaugoti stabdžių sistemą nuo purvo. Net važiuojant asfaltu per purų ar šlapią sniegą stabdžiai gali nukentėti nuo druskų ir kitų nešvarumų. Važinėjant blogais keliais reikėtų rinktis kuo uždaresnius ratlankius, – teigė R.Statnickas. – Neatsitiktinai iš gamyklos automobiliai dažniausiai išrieda su uždarais plieniniais ratlankiais ir dar uždengiamais ratų gaubtais.“

Vangi prekyba

Prekyba brangesniais kokybiškais ratlankiais nėra klestintis verslas. „Per metus parduodami kokie 5– 7 komplektai, tad net neapsimoka jų laikyti sandėliuose. Antrinėje rinkoje vyrauja iš Europos atvežti diskai. Ten kartais įmanoma aptikti ir gerą produktą, – sakė R.Statnickas. – Negalima tiesmukiškai teigti, kad ratlankis, pagamintas Kinijoje ar Taivanyje, yra blogas. Gamintojai atsako už savo sertifikuotus gaminius. Pagaliau to paties vokiečių gamintojo fabrikai vis dažniau perkeliami į Kiniją ar kitus regionus, kur pigesnė darbo jėga.“ Antrinėje rinkoje labai daug garsių firmų kopijų. Tačiau tai neturėtų gąsdinti vairuotojų, nes nėra duomenų, kad avarija būtų įvykusi būtent dėl nekokybiško ratlankio.

Laiko paslaptyje

Reikia nepamiršti, kad aliuminis sensta, todėl perkant lietus ratlankius būtina atkreipti dėmesį į pagaminimo metus. Prasidėjusi ratlankio korozija sukelia ne tik estetinių problemų. Kur kas svarbiau, kad dėl korozijos ratlankis neišleistų oro pro plyšelius, atsiradusius rūdims pakėlus padangos kraštelius. „Įsigijus naudotą ratlankį nereikia turėti vilčių, kad bus įmanoma jį padengti gamintojų naudojamu originaliu laku, nes šie jo sudėtį laiko paslaptyje. Todėl naudotų apibraižytų ratlankių išvaizdą teks pagražinti tiesiog nupurškiant dažais“, – sako R.Statnickas.