Mirštama ne nuo gripo, o nuo jo komplikacijų. Taip teigia medikai. Šios ligos pasekmės sunkiai nuspėjamos, todėl susirgus užsiimti savigyda nerekomenduotina.

Liūdnos pasekmės

Šiaulietė Evelina R. prieš kelerius metus siautusios pandemijos pasekmes jaučia iki šiol. Persirgusi gripu, ji prarado uoslę ir skonio pojūtį. „Nebejaučiu, ar maistas sūrus, saldus ar aštrus, o kvapų visai nebeužuodžiu, – prisipažino ji. – Tiesą sakant, mano uoslė nebereaguoja net į patį šlykščiausią kvapą, kaip, tarkim, pastipusios pelės ar supuvusio kiaušinio. Taip gyventi nėra malonu.“

Uteniškės Aldonos istorija skaudesnė – susirgusi gripu jos paauglė dukra neteko sąmonės, tad buvo paguldyta į Intensyviosios terapijos skyrių, kur jai dirbtinai sukelta koma. Po savaitės gydymo mergaitė į gyvenimą sugrįžo, tačiau tų dienų siaubas iki šiol neduoda ramybės jos mamai.

Vilniečiui Andrejui transplantuota donoro širdis. Persodinti šio organo vyrui galbūt nebūtų niekada prireikę, jei prieš dešimtmetį nebūtų ranka numojęs į gripą. Tada jam liga pasirodė nerimta – temperatūra nekilo, jautė tik silpnumą ir „laužė“ kaulus. Tad į gydytojus nesikreipė. Po dešimties dienų Andrejus pasijuto pasveikęs. Tačiau, pasirodo, liga nepraėjo be komplikacijų. Po kelių mėnesių 33 metų vyrui ėmė šlubuoti širdis: pasireiškė aritmija, būdavo silpna, kankino dusulys. medikai diagnozavo kardiomiopatiją – širdies raumens ligą.

Kaunietei Irmai Juodienei dėl gripo prasidėjo inksto nepakankamumas, todėl teko skubiai persodinti šį organą. „Gripas – klastinga liga, ji gali smogti greitai ir netikėtai“, – teigė I.Juodienė. Savo inkstą jai paaukojo mama. Ši dovana suteikė galimybę gyventi visavertį gyvenimą, auginti sūnų Tomą, dirbti, vadovauti Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ regioninei organizacijai „Kauno Gyvastis“ ir, žinoma, sportuoti.  Irma įsitikinusi, kad daugelis žmonių pakankamai neįvertina ligos pavojaus ir gripą tapatina su peršalimu: „Mano nuomone, reikia aktyviai šviesti žmones, ypač moksleivius, nes mokyklų bendruomenėse, tarp moksleivių tėvų vyrauja skeptiškas požiūris į skiepus nuo šios ligos“, – sakė I.Juodienė

Mirčių statistika taip pat iškalbinga: 2010–2011 m., kai siautė daugiausia gyvybių pasiglemžusi pandeminio gripo atmaina, iš 22 mirusių vyresnio amžiaus asmenų 21 nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos.

Paūmėja lėtinės ligos

Kitaip nei kiti peršalimo virusai, gripas gali pakenkti smegenims, plaučiams, širdžiai ar kitiems organams ir sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Jeigu įvyksta gripo komplikacijų, lengva kvėpavimo takų infekcija gali virsti plaučių uždegimu arba išprovokuoti kitas ligas, nuo kurių kartais mirštama. Dėl tinkamai negydomo gripo gali prasidėti bronchitas ir sinusitas. Kartais išsivysto ausies uždegimas. Galimas širdies raumens uždegimas (miokarditas), centrinės nervų sistemos sutrikimai – virusinis encefalitas, taip pat meningitas (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimas).

Kaunietės šeimos gydytojos Sigitos Bukelienės teigimu, svarbu žinoti, kad, persirgus gripu, dažnai paūmėja įvairios lėtinės ligos. „Tarkim, prasidėjus sinusitui, ligonis skundžiasi nepakeliamu galvos skausmu, – pasakojo S.Bukelienė. – Ši gripo komplikacija gali sutrikdyti uoslę visam gyvenimui. Meningitas gali pažeisti galvos, nugaros smegenų dangalus, pačias smegenis. Dėl šios ligos žmogus gali net apkursti ar apakti, kai kuriems gali susilpnėti atmintis.“

Padeda vakcinos

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pripažino, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali prasidėti ir jauniems, stipriems žmonėms, netinkamai besigydantiems gripą. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3–7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7–10 dienų.

R. Dovydėno pieš.

Pasak patyrusios gydytojos, geriausia profilaktika – skiepai. Šiuolaikinių vakcinų efektyvumas – 70–95 proc., priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Pasiskiepijus nuo gripo, apsauga susidaro per dvi savaites, todėl iki tol išlieka galimybė užsikrėsti šia liga ar susirgti peršalimu. A.Mickienės teigimu, kartais pasiskiepijęs žmogus ima karščiuoti – tai nepageidaujama reakcija į vakciną, apie kurią būtinaa pranešti gydytojui.

Lietuvoje valstybės lėšomis perkama sezoninio gripo vakcina yra skirta šioms rizikos grupėms: 65 metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Skysčiai ir lovos režimas

Šeimos gydytojos S.Bukelienės teigimu, pajutus gripo simptomus reikia kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Skaudančią gerklę ji siūlo skalauti vandenyje ištirpinta druska. Skausmą numalšinti padės šiltas gėrimas su medumi ir keliais griežinėliais citrinos.

Sergant gripu, jeigu temperatūra neviršija 38,5º, ją mažinančių vaistų vartoti nereikėtų, nes karščiavimas yra normali organizmo gynybinė reakcija. Tuo metu gaminamas interferonas – natūrali su virusais kovojanti medžiaga. Jeigu pakyla aukštesnė nei 38,5º temperatūra, ją būtina mušti. Ligoniui reikia vartoti kuo daugiau skysčių: karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, kurios skatina prakaitavimą, arbatos su citrinomis, mineralinio vandens. Taip pat naudinga gerti vitaminą C.

Labai svarbu kelis kartus per dieną vėdinti ir drėgna šluoste valyti ligonio kambarį. Jeigu kamuoja kosulys, patartina atlikti inhaliaciją su eukaliptų ar mėtų aliejumi. Pasveikti padeda ir citrininių melisų arbata, kurios reikia gerti savaitę po puodelį kiekvieną dieną.

„Antibiotikus galima vartoti tik paskyrus gydytojui, – perspėjo šeimos A.Bukelienė. – Gripu susirgusiam ligoniui jie nepadės pasveikti, nes antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Jeigu antibiotikai vartojami netinkamai, jie naikina gerąsias organizmo bakterijas.“

Kaip išvengti komplikacijų

* Karščiuojant būtina gulėti lovoje, o pagerėjus savijautai pabūti namie, kol visiškai išnyks gripo simptomai.

* Sergant gerti daug sulčių ir arbatų su medumi bei citrinomis.

* Jei pradeda skaudėti galvą ar pykinti, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

* Savarankiškai nevartoti vaistų nuo galvos skausmo, nes gydytojui bus sunkiau nustatyti diagnozę.

Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje. Jis gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju prasideda židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm).

Ligos simptomai priklauso nuo širdies raumens pažeidimo laipsnio ir uždegimo išplitimo. Ligonis skundžiasi raumenų skausmais, karščiavimu, pablogėja bendra savijauta. Atsiranda specifiniai širdies veiklos pokyčiai: tachikardija ir širdies veiklos nepakankamumas, aritmija, kraujagyslių embolija.

Miokarditui sparčiai progresuojant, ligonis gali net mirti. Jei persirgus gripu pajuntami į miokarditą panašūs simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.