Prieš penkerius metus buvęs populiarus šiaudų granulių verslas Lietuvoje pamažu menksta – nemažai cechų jau uždaryta. Gamybos nenutraukė tik finansiškai stipriau besiverčiantieji ir tie, kurie sugebėjo rasti naujų rinkų, – granules parduoda ne kurui, o išveža į Europos paukštynus ir žirgynus kraikui.

Suviliojo eksportu

Mokslininkų duomenimis, šalyje per metus užauginama per 500 tūkst. tonų šiaudų. Šiaudų granulių gamintojai prisimena 2010–2011 m., kai šalies mokslininkai aiškino, kad kiekvienais metais Lietuvos laukuose nuėmus javus lieka daug nepanaudotų šiaudų. Iš jų modernios technologijos leidžia pagaminti pelningą prekę –granules. Šios jau tuomet turėjo paklausą Europoje kaip kuras. Jų poreikį netolimoje ateityje daug kas numatė ir Lietuvoje. Deja, dideli verslo lūkesčiai nepasitvirtino.

Paklausę įkvepiančių kalbų, šiaudus paversti pelninga eksporto preke panoro nemažai ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir su žemės ūkiu visiškai nesusijusių jaunų verslininkų. Pastarieji perdirbimo cechus ypač aktyviai kūrė Kėdainių krašte. Tuo labiau kad buvo palankios galimybės naudotis ir šiam kaimo verslui skiriama Europos Sąjungos parama bei susigrąžinti iki 65 proc. investicijų. Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginių komplektas kainavo apie 200 tūkst. eurų, o tokią liniją sukomplektuoti ir paruošti darbui reikėjo dar apie 350 tūkst. eurų. Dabar šio turto savininkai galvoja, kaip išgyventi.

Pajėgumai nepanaudojami

Šeštus metus šiaudų granules gaminančios Varėnos rajono „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vytautas Ramanauskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad anksčiau per mėnesį savame ceche jie pagamindavo apie 150 tonų produkcijos. Galėtų ir 200 tonų, bet tokio kiekio nereikia, nes sunku realizuoti. O gaminti ir kaupti granules sandėlyje – neapsimoka.

Pasak V.Ramanausko, jų bendrovei investicijos į patalpas ir įrenginius dar neatsipirko. „Mes iš šios verslo šakos kažin ko neuždirbome. Blogai, kad nematyti perspektyvos, tada būtų galima „pagauti“ ritmą ir dirbti stabiliai. Greičiau atsipirktų ir investicijos, būtų galima prognozuoti finansinius srautus“, – skaičiavo „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės vadovas.

Kitame Lietuvos pakraštyje įsikūrusios Šakių rajono UAB Barzdų agroserviso vadovas Almantas Pališkis sakė, kad šiemet jų šiaudų granulių gamybos ceche per pamainą dirba du žmonės. Anot jo, darbas priklauso nuo to, koks būna granulių poreikis. Spalio mėnesį jų cechas pluša dviem pamainomis. Naktinės pamainos šiemet nereikia, nes šakiečiai turi mažai šiaudų.

„Šiemet ne tik grūdai prastai užderėjo, bet ir šiaudų nedaug buvo. Kadangi žaliavos nedaug, nėra ko kiaurą parą dirbti“, – sakė A.Pališkis.

Dirba su tarpininkais

300 tonų šiaudų granulių per mėnesį pagaminančios Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gytis Giedraitis sakė, kad šiemet jiems kiek geriau sekasi su šiaudų granulių eksportu. Šiais metais tik vieną mėnesį išleido darbuotojus atostogų, o dabar pluša nesustodami. G.Giedraičio teigimu, nors granulių kaina palankesnė nei pernai, bet neaišku, kiek ilgai taip bus.

„Susidarė palankesnė padėtis, nes rinkoje liko mažiau granulių gamintojų, kiti neišsilaikė, uždarė perdirbimo cechus. O mes gaminame nemažus kiekius“, – sakė G.Giedraitis. Žaliavos trūkumo jie dar nejaučia, šiaudų užsiaugino patys, „prisikalėdojo“ iš Aukštaitijos ūkininkų.

Sunkiausia, anot bendrovės vadovo, kad produkciją eksportui tenka parduoti net per kelis tarpininkus: vieni dirba Lietuvoje, kiti – užsienyje. Nelengva sulaukti ir atsiskaitymo – kuo daugiau tarpininkų, tuo labiau šis stringa.

Barzdų agroserviso vadovas A.Pališkis mano, kad šiaudų granulių kainos užsienyje gamintojams ne pačios palankiausios, bet nors tiek gerai, kad viską, ką pagamina, realizuoja. Iš Barzdų cecho šiaudų granulės keliauja pas tarpininkus, o iš jų – į Europos paukštynus kraikui.

Anot Varėnos rajono „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės vadovo, jiems šiemet sunkiai sekasi realizuoti produkciją. Spalio mėnesį būdavo didžiausia paklausa, o šiemet jos net nesijaučia, didžiąją dalį produkcijos parduodavo kurui, mažesnę – eksportuodavo kraikui.

„Kai būna geras laikotarpis, atsiranda daug tarpininkų, paskui jie prapuola su visais ryšiais. Ypač verslo pradžioje visi labai bijojo išduoti savo „žuvingas“ vietas. Tai dabar ryšius reikia iš naujo atkurti. Visi su sunkumais susidūrė, todėl ir buksuoja granulių realizacija tiek kurui, tiek kraikui“, – pasakojo V.Ramanauskas.

Perka žirgynai ir paukštynai  

G.Giedraitis teigė, kad kurui granulės neteko paklausos, dabar jos naudojamos tik kraikui. Jam pritarė ir A.Pališkis. Pasak jo, beveik 100 proc. jų produkcijos išvažiuoja į Europą gyvūnų kraikui. Naudojama žirgynuose, paukštynuose, žvėrelių fermose. Perka ir peliukų, kačiukų augintojai. Šiaudų granulės – sausas, švarus, sterilus kraikas, nes gamybos proceso metu apdorojant šiaudus pasiekiama 90 laipsnių temperatūra. Tad žūsta bakterijos, nelieka jokio užkrato.

Barzduose šiaudus smulkina, apdoroja pagal specialias technologijas ir presuoja, o pagamintas granules fasuoja į didmaišius. Paskui jau įsitraukia pardavėjai-tarpininkai.

„Lietuvoje buvo daug užsiimančiųjų šiaudų granulių gamyba, bet vieni užsidarė cechus, kiti bankrutavo“, – teigė A.Pališkis. Anot jo, jauni, aktyvūs žmonės galvojo, kad tai bus pelningas verslas. Įsigijo įrangą, nusipirko patalpas. Tačiau kainos krito, sumenko ir rentabilumas. Be to, šiaudams paruošti reikia turėti daug technikos. Tad per keletą metų šiame versle liko tik tie, kurie turėjo pagrindą po kojomis, – ūkininkai, žemės ūkio bendrovės.

Perspektyva miglota

Ketvirtus metus šiaudų granulių gamyba užsiimančios UAB Barzdų agroserviso vadovo A.Pališkio manymu, ši papildoma veikla turi dar vieną privalumą – ne tik sutvarkomi ir perdirbami  šiaudai, bet ir, pasibaigus vasaros sezono darbams, nereikia atleisti žmonių, nes jie ir toliau turi darbo.

Tiesa, gaminamos produkcijos paklausa ir kaina nuolat kinta. Pernai ir šiemet situacija rinkoje nepasiekė to lygio, koks buvo prieš 5–6 metus, kai jie patys dar tik planavo ir pradėjo šį verslą.

V.Ramanauskas svarstė, kodėl Lietuvoje nieko nedaroma, kad šiaudų granulės būtų panaudojamos? Iš varėniškių šiaudų granules kurui pirkdavo lenkai, bet šiemet su jais ryšys nutrūko.

„Lenkijoje, kiek žinau, taip pat savotiškos peripetijos vyksta, trintis dėl panaudojimo kurui“,– kalbėjo „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės vadovas. Norėdami, kad cecho pajėgumai būtų nors kiek daugiau panaudojami ir atsipirktų, jie dar gamina ir žolės bei šieno granules pašarui. Bet jos sudaro nedidelę dalį gamybos.

„Negalime planuoti, nes per žemai sėdime. Nors labai praverstų, jei galėtume tokias prognozes nuspėti“, – sakė V.Ramanauskas.

Proveržio nėra

Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas

Šiaudų granules kaip kurą naudojančių įmonių nėra daug, bet jų atsiranda. Keletas naujų projektų parengta ir Lietuvoje, bet šiuo metu labai pigus biokuras iš medienos. Be to, šiek tiek pasigendama ir valstybės požiūrio, paramos šitai krypčiai. Šiandien visi kalba tik apie dujas, terminalą, visai pamiršdami apie nuosavo kuro – šiaudų granulių – platesnį panaudojimą. Technologijų, kaip deginti šiaudų granules, Lietuvoje jau yra. Pats dirbu įmonėje, kuri sukūrė porą didesnio galingumo katilų ir juose puikiai deginamos šiaudų granulės. Bet klientai paprastai arba renkasi pigų kurą (medžio skiedras), arba delsia, nes nesupranta valstybės politikos – kokia ji bus, ar reikia dujas deginti, ar rinktis kažką kitą. Manau, kad valstybė turėtų labiau skatinti šį verslą, nes granulių gamyklose kuriamos darbo vietos,jau yra technologijų, kaip jas panaudoti kaip kurą.